Į DELFI skaitytojo klausimą atsako kontoros D LEGALS teisininkas Konstantinas Trišinas.
Visų pirma, verta atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje nėra specialaus teisinio reglamentavimo, susijusio su elektroninės darbuotojo darbo vietos stebėjimu.
Darbo teisiniuose santykiuose tarp darbdavio ir darbuotojo susiklosto tam tikri pavaldumo santykiai: darbo procesą organizuoja darbdavys, o darbuotojas paklūsta nustatytai darbo tvarkai. Darbo kodekso (DK) 230 straipsnis nustato, kad darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Tai reiškia, kad atlikdamas savo darbo funkcijas, darbuotojas privalo ne tik paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, bet ir darbdavio instrukcijoms, o darbdavys, atitinkamai, įsipareigoja aprūpinti darbuotoją darbo priemonėmis, tinkamai organizuoti darbą, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, suteikti tinkamą darbo vietą užduotims atlikti.
Dažnai darbo pobūdis ir paskirtos užduotys reikalauja darbo kompiuteriu, taigi darbuotojams sukuriama elektroninė darbo vieta. Tokia darbo vieta yra laikomas kompiuteris, elektroninis paštas, naršymas internete ir pan. Pažymėtina, kad darbdavys turi teisę žinoti, stebėti bei kontroliuoti, kaip darbuotojai atlieka savo darbo funkcijas, koks yra vykdomo darbo efektyvumas.
Kompiuteris yra neatsiejama tinkamų darbuotojo pareigų įgyvendinimo dalis. Informacijos paieška ir naršymas internete yra dažnai susijęs su asmeninės informacijos pasiekiamumu, tikrinimu, įvedimu esant darbo vietoje (pvz., asmens privataus elektroninio pašto skaitymas, elektroninės bankininkystės tikrinimas), o tai yra privataus asmens gyvenimo dalis. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje Niemietz v. Germany, 16 December 1992, § 29, no. 13710/88, pažymėjo, kad privataus gyvenimo sąvoka neapsiriboja tik privačia asmens aplinka, ši sąvoka aiškinama plečiamai: asmens teisių apsauga apima ir profesinę veiklą.
Šioje byloje EŽTT taip pat pažymėjo, kad dirbdami žmonės tobulėja, užmezga ryšius su kitais asmenimis, darbas yra didelė gyvenimo dalis, taigi sąvoka „privatus gyvenimas“ ir jo samprata negali apsiriboti vien asmenine aplinka, o privalo užtikrinti galimybę bendrauti, užmegzti ryšius ir profesinėje aplinkoje.
Sutinkama, kad elektroninė darbo vieta skiriama atlikti darbuotojo tiesioginėms pareigoms, tačiau besąlygiškai apriboti darbuotojo teisės į asmeninės informacijos pasiekiamumą, jos privatumą, negalima. Tai išplaukia iš darbo teisės principų. Ministrų komiteto Rekomendacijoje Nr. R (89) 2 valstybėms narėms dėl asmens duomenų, naudojamų darbo santykių tikslais, apsaugos (Ministrų komiteto Rekomendacija) 2 punkte reglamentuojamas darbuotojų privatumo ir žmogiškojo orumo principų laikymasis. Nustatyta, jog renkant ir naudojant asmens duomenis darbo santykių tikslais turi būti užtikrinta pagarba darbuotojų privatumui ir žmogiškajam orumui.
Pavyzdžiui, EŽTT byloje Copland v. the United Kingdom, 3 July 2007, no. 62617/00, darbdavys stebėjimą vykdė turėdamas tikslą nustatyti, ar darbuotojas nesinaudoja darbdaviui priklausančiais įrenginiais asmeniniais tikslais pernelyg dažnai.
EŽTT šioje byloje išaiškino, kad asmeninės informacijos, susijusios su darbuotojo telefono, taip pat su elektroninio pašto ir interneto naudojimu, rinkimas ir saugojimas be darbuotojo žinios, apriboja žmogaus teisę į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimą ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnį.
Nagrinėjamo klausimo kontekste, pasakytina, kad darbuotojas darbo vietoje turi atlikti pavestas užduotis, tačiau darbuotojo privati veikla darbo vietoje gali turėti tam tikrų apribojimų. Jei darbdavys darbuotojui suteikia darbo priemonę ar vietą, šiuo atveju, kompiuterį arba elektroninę darbo vietą, darbo funkcijoms nustatytu laiku atlikti, suprantama, jog yra siekiama, kad darbo atlikimas būtų vienintelė ir pagrindinė darbo metu atliekama darbuotojo veikla.
Be abejo, darbdavys gali suteikti galimybę naudoti kompiuterį asmeniniams darbuotojo poreikiams tai aiškiai apibrėžiant, kaip antai: (i) darbo metu suteikiant darbuotojo užduotims atlikti netrukdomą galimybę tikrinti savo privatų el. paštą, elektroninės bankininkystės duomenis, prisijungti prie įvairių internetinių žiniasklaidos puslapių, tikrinti savo asmenines paskyras įvairiuose portaluose ir pan.; (ii) ne darbo metu – pertraukų ar nustatyto laikotarpio metu suteikti galimybę darbuotojui prieiti prie asmeninės informacijos; (iii) už darbo vietos ribų, t.y. kai leidžiama pasiimti darbo priemonę asmeniniam naudojimui su savimi.
Darbuotojų veiklos stebėjimas darbo metu darbdavio suteiktame kompiuteryje nepažeidžia jų teisės į privatų asmeninį gyvenimą ir yra tam tikra apimtimi leistinas, tačiau apribojant tokią asmens teisę privalu laikytis proporcingumo ir tarpusavio pasitikėjimo principų. Anksčiau minėtoje Copland v. the United Kingdom byloje EŽTT pažymėjo, kad darbuotojui naudojantis darbdaviui priklausančiomis darbo priemonėmis, atliekant jam pavestas užduotis, neišnyksta darbuotojo teisė į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą.
Kontoros D LEGALS teisininkas pabrėžia, kad elektroninio pašto stebėjimas, kalbant apie atvejus, kai darbdavys su darbuotoju sutaria, kad darbo priemonė gali būti naudojama ir asmeniniams interesams tenkinti konkrečiai nenurodžius tikslių sąlygų tokiems veiksmams atlikti, darbdavys privalo apsiriboti duomenų srauto peržiūra ir ryšio laiko bei datos fiksavimu vengiant susirašinėjime esančios informacijos fiksavimo ir analizavimo.
Siekiant abiejų darbo sutarties šalių interesų pusiausvyros, pasakytina, kad darbuotojui ir darbdaviui nesutarus, kad darbo metu kompiuteris gali būti naudojamas asmeniniams poreikiams, darbuotojas ne tik turėtų atlikti jam skirtas užduotis, tačiau ir nepiktnaudžiauti suteiktomis galimybėmis pasiekti asmeninę informaciją.
Darbdavys, savo ruožtu, gali stebėti atliekamus veiksmus kompiuteryje, tačiau fiksuoti asmeninės informacijos, jos kaupti negali. Idant darbdavio interesų užtikrinimo ir tinkamo darbo atlikimo, galima pasitelkti kompiuterines programas, kurios užtikrina atitinkamų internetinių puslapių blokavimą ar ribotą prieinamumą, pavyzdžiui: galimybė prieiti prie tam tikro internetinio puslapio nustatoma pietų pertraukos metu, kuomet darbuotojai ilsisi nuo darbo. Nustatant visišką tam tikrų puslapių ribojimą, galima susidurti su atveju, kai asmens teisė į informacijos pasiekiamumą bus pažeista, taigi vertėtų pagalvoti apie papildomą galimybę pasiekti savo asmeninę informaciją kita priemone, pavyzdžiui: darbuotojams suteikiant papildomą priemonę ne darbo metu tikrinti asmeninę informaciją.
Kontoros D LEGALS teisininkas pažymi, kad darbo teisiniuose santykiuose, tam tikri išskirtiniai atvejai įstatymais ar kitais teisės aktais nėra reglamentuoti. Dėl to, darbo teisinių santykių šalims palikta galimybė nustatyti detalesnį tam tikrų sričių reglamentavimą lokaliniais vidaus teisės aktais, šalių susitarimu, darbo tvarkos taisyklėse ar pakeičiant atitinkamus darbo sutarties punktus. Taigi, šalys gali susitarti, kad darbo funkcijos butų atliekamos pasitelkiant atitinkamas darbo priemones, taip pat gali sutarti dėl jų naudojimosi tvarkos.
Jei darbo funkcijoms atlikti darbuotojas naudoja savo asmeninį kompiuterį ar suteiktą darbdavio, pabrėžtini du pagrindiniai principai darbdavio interesų ir darbuotojo teisės į privatumą suderinamumui: proporcingumas ir teisėtumas. Tai būtų galima apibrėžti taip, jog asmens veiklos stebėjimas darbo metu turi būti adekvatus ir proporcingas atsižvelgiant į stebėjimo tikslus, darbuotojo atliekamų užduočių pobūdį ir pareigas, darbdavio siekiamus darbo rezultatus, kokybę ir pan.
Dar 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą (95/45/EB) dėl asmens duomenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – ES direktyva dėl asmens duomenų apsaugos), kuri reguliuoja automatiniu būdu apdorojamą informaciją (pvz., klientų informacija kompiuterio duomenų sistemoje) bei ne automatizuotoje sistemoje užpildytą informaciją (pvz., įprastai pildomi dokumentai popieriniame formate). ES direktyvos dėl asmens duomenų apsaugos 28 punkte nustatyta, kad asmens duomenų tvarkymo tikslai turi būti aiškūs ir nustatyti jau renkant duomenis, taip pat tikslai tolesniam duomenų rinkimui ar stebėjimui negali būti nesuderinami su tais, kurie buvo nurodyti iš pradžių.
Minėtoje Ministrų komiteto Rekomendacijoje 6 punkte įtvirtinta, jog surinkti duomenys, darbo santykių tikslais ir turėtų būti naudojami vidaus darbo santykiuose. Jeigu duomenys naudojami kitu tikslu, nei kad jie buvo surinkti turėtų būti imtasi atitinkamų priemonių, siekiant išvengti neteisingo duomenų aiškinimo kitokiame kontekste bei užtikrinti, kad jie nebūtų naudojami šių duomenų paskirties neatitinkančiu būdu. Jeigu remiantis tokiais duomenimis turi būti priimti svarbūs ir darbuotojui įtakos turintys sprendimai, darbuotojas turėtų būti apie tai įspėtas.
Tinkamu tikslu darbuotojų stebėjimui pasitelkiant elektronines priemones, galėtų būti darbdavio interesų apsauga nuo pavojų, susijusių su komercinės paslapties perdavimu tretiesiems asmenims elektroniniu paštu, telefonu ar užtikrinimu, kad darbo metu būtų tinkamai teikiamos darbdavio paslaugos tretiesiems asmenims.
Taigi, darbdavio vykdomas darbo vietos elektroninis stebėjimas gali riboti darbuotojo teisę į privatų gyvenimą. Šiuo atveju, EŽTT praktika ir ES direktyva dėl asmens duomenų apsaugos pabrėžia, kad yra svarbu laikantis minėtų principų, atrasti darbdavio interesų apsaugos ir darbuotojo teisės į privatų gyvenimą pusiausvyrą.
Galiausiai, pasakytina, kad darbuotojui yra suteikiamos pertraukos nuo darbo pailsėjimui, kurių metu darbuotojas ilsisi, maitinasi, tačiau nėra jokių draudimų darbuotojui pertrauką išnaudoti kitoms asmeninėms reikmėms tenkinti. Darbuotojas pertraukos metu gali palikti darbo vietą.
Pertraukos yra neįskaitomos į darbo laiką, todėl darbdavio suteikto kompiuterio naudojimas asmeniniams interesams turėtų būti atskirai sutartas su darbdaviu. Naudojant asmeninį kompiuterį darbo pertraukų metu darbdavio leidimo nereikia.
Siekiant darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyros, darbo vietos ir atliekamų veiksmų stebėjimas turėtų būti įtvirtintas darbo tvarkos taisyklėse arba darbo sutartyje, su kuriais darbuotojai privalo būti supažindinami iš anksto.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885 arba kitais kontaktais nurodytais kontoros internetiniame puslapyje www.dlegals.eu, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.