Anksčiau 7 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas vyras dar kartą buvo pripažintas kaltu ir dabar jam įkalinimo įstaigoje teks praleisti gerokai ilgesnį laiką – 10 metų. Be to, dviem mergaitėms jis privalės sumokėti 15 tūkstančių eurų neturtinei žalai atlyginti. Tai yra smulkmena palyginus su tuo, ką jos patyrė.
Ši siaubinga istorija išaiškėjo, kai pareigūnai tyrė kitą baudžiamąją bylą – po santuokos savo sutuoktinės vos dvejų metukų mergaitę įsivaikinęs vyras prieš ją naudojo seksualinę prievartą, apie tai žinojo ir kita mergaitė, kuriai šis vyras buvo jos krikšto mamos sutuoktinis. Su juo nukentėjusiosios mergaitės motina vėliau taip pat buvo susituokusi.
Seksualiai smurtauti prieš šią mergaitę jam nebuvo sudėtinga – giminaičiai gyveno tame pačiame daugiabučio bute, tik skirtinguose kambariuose. Jie vieni kitais labai pasitikėjo, suaugusieji vaikus augino kaip savus ir niekas net negalėjo pagalvoti, kad kas nors iš bute gyvenančių giminaičių gali prieš mažametes ir nepilnametes mergaites panaudoti seksualinį smurtą.
Tačiau viskas pasikeitė, kai viena mergaitė prabilo apie išnaudojimą, – ja niekas netikėjo: ne tik ikiteisminį tyrimą pradėję policijos pareigūnai, kurie netrukus nutraukė pradėtą ikiteisminį tyrimą, bet ir motina, dėjusi dideles pastangas, kad dukra išsižadėtų savo pasakojimo apie tai, ką su ja darė šios tėvas. Tuo metu mergaitė dar net nežinojo, kad prievartavęs tėvas ją buvo įsivaikinęs.
Netrukus į pareigūnus kreipėsi mergaitę auginti pradėję globėjai – išgirdę jos pasakojimą apie patirtą prievartą jie paprašė, kad šie atliktų tyrimą ir išsiaiškintų visas aplinkybes. Tik tada pareigūnai atmerkė akis ir išsamiai ėmė tirti nusikaltimus prieš nepilnametes – tyrimo metu buvo apklausta ir mergaitė, kuri su savo pussesere gyveno tame pačiame bute. Ji neslėpė, kad giminaitė jai buvo papasakojusi apie tai, ką patyrė iš savo tėvo, tačiau apie tai, ką darė su ja pačia, nieko nesakė.
Tik vėliau, kai jai sukako 17 metų ir jos pusseserės byla buvo nagrinėjama teisme, išdrįso pasakyti tai, ką ilgą laiką slėpė.
„Apklausos metu nukentėjusioji nurodė, jog buvo atvejis, apie kurį anksčiau nepasakojo ir kurį prisiminė neseniai, – cituodamas nepilnametės žodžius apie baudžiamojoje byloje naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodė teismas. – Viskas vyko, kai ji buvo 3–4 klasėje ir nakties metu jai reikėjo daryti namų darbus. Namų darbus nurodė dariusi su pusseserės tėvu ir tuo metu jis lindo prie jos… <…>. Virtuvėje daugiau žmonių nebuvo, kadangi nukentėjusiosios krikšto mama (tuometinė jo sutuoktinė) buvo nuėjusi miegoti į savo kambarį arba buvo darbe, o nukentėjusiosios motina po darbo miegojo.“
Nepilnametė per apklausą prisipažino, kad tai buvo pirmas kartas, kai „dėdė“ atliko tokio pobūdžio veiksmus. Vėliau tai pasikartojo, todėl jis taip pat buvo nuteistas.
Šis pasakojimas buvo paspirtis pareigūnams pradėti naują tyrimą: tada paaiškėjo ir daugiau siaubingų detalių – nukentėjo dar viena mergaitė.
Jau įkalintas ir į kalėjimą uždarytas pedofilas, kaip ir anksčiau, bandė neigti kaltę, net žemino savo auką – tokio pobūdžio nusikaltimus tiriantys pareigūnai prie tokių pasiteisinimų jau yra įpratę, retas iškrypėlis pripažįsta kaltę.
Naujai iškelta baudžiamoji byla sukėlė daug skausmo – nepilnametė, atsukusi laikrodį ir prisiminusi, kad ją vienas artimiausių žmonių seksualiai išnaudojo, buvo priversta vėl pasakoti tai, ką labiausiai norėtų pamiršti.
„Aš tada ruošiau pamokas“, – apie tai, kas nutiko po vidurnakčio, prisiminė nepilnametė. Jai prieš akis šmėžavo labai seni įvykiai.
Juos bandė užgožti, pamiršti, slėpti nuo visų, kurie galėtų tai sužinoti. Bet tada, kai pasakojo apie savo pusseserės patirtą prievartą, ji nebegalėjo nutylėti – skausmas lyg demonas veržėsi iš širdies: „Jeigu ne dabar, daugiau niekuomet neprabilsiu. Ir skausmą laikysiu savyje.“
Ji daug metų tylėjo, kentėjo, apsimetė, kad nieko nebuvo. Ir jeigu ne pusseserės drama, nežinia, kuo tai būtų pasibaigę. Juk net tada, kai pusseserė išliejo savo nevilties skausmą, ja net mama nepatikėjo. Sužinojusi, kad tai tiesa, darė viską, jog ši tylėtų, o kai prabilo, kad užtiltų visiems laikams. Ir apsimestų, jog ją ne kartą prievartavęs tėvas yra žmogus, kuris deda didžiausias pastangas, kad jo įvaikintai dukrai būtų tik geriau.
Garsiai prabilusi apie sukeltą skausmą ji siekė ne tik išgelbėti vos dešimčia metų vyresnę pusseserę, nors ši pirmoji išdrįso prabilti apie seksualinę prievartą, bet ir apsaugoti kitas mažametes, – tas, kurios gyveno tame pačiame keturių kambarių bute, ir tas, kurios ateidavo į svečius.
Atėjusios net nepagalvodavo, kad vienas „dėdė“ gali padaryti tai, ko baisiausiame sapne nesusapnuosi.
Nukentėjusioji, nors ir negalėjo smulkiai papasakoti apie siaubingas vaikystės patirtis, neslėpė, jog vėliau „dėdė“ ja taip pat buvo pasinaudojęs, kai prievarta apsvaigino alkoholiniais gėrimais.
„Nuteistojo buvo apsvaiginta alkoholiniais gėrimais, taigi natūralu, jog nepilnametė dėl neblaivumo tiksliai neprisiminė visų įvykio aplinkybių, – lyginti jos parodymų ir galimybių atsiminti tam tikras aplinkybes dėl įvykio, kuomet buvo apsvaiginta, ir įvykio, nutikusio būnant mažametei, teisėjų kolegijos vertinu, pagrindo nėra“, – nurodė baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas.
Seksualiniu smurtu apkaltintas vyras bandė aiškinti, jog su juo bandoma susidoroti, esą tai padarė ne tik buvusi nukentėjusiosios sutuoktinė, bet ir mergaitės motina. Ši teigė nieko nežinojusi apie veiksmus, atliktus prieš jos mažametę dukrą, kai ši dar mokėsi 3–4 klasėje.
„Dukra man apie tai papasakojo, kai jai buvo 17–18 metų, anksčiau nepastebėjau nei dukros, nei sutuoktinio elgesio pasikeitimų, jis man atrodė ramaus būdo žmogus“, – kalbėjo moteris.
O kita buvusi vyro sutuoktinė pripažino, kad apie tai pirmoji pradėjo kalbėti jos dukra.
„Tada ja netikėjau, bet apie seksualinio pobūdžio veiksmus pradėjo kalbėti ir ši mergaitė – ji norėjo, kad patikėčiau savo dukra“, – moteris aiškino, jog apie tai pirmą kartą išgirdo, kai jau buvo iškelta baudžiamoji byla ir jos dukra buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
„Abi liudytojos apie tokius nuteistojo veiksmus mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu, jai mokantis pradinėse klasėse, teigė nežinojusios, jos žinojo tik vyro veiksmus, už kuriuos buvo teisiamas kitoje baudžiamojoje byloje, taigi nėra jokio pagrindo keliamoms prielaidoms apie tai, kad nukentėjusioji apie vyro atliktus veiksmus papasakojo paskatinta motinos ar kartu gyvenusios liudytojos“, – nurodė teisėjai.
Jų teigimu, teisme buvo apklausta teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė, ji patvirtino, jog jokių abejonių mergaitės teiginių teisingumu jai nekilo.
„Nukentėjusiosios parodymai paremti pačios mergaitės patyrimu, nei polinkis fantazuoti, nei padidėjęs įtaigumas, nei atminties sutrikimų jai nenustatyti, nukentėjusiosios emocijos, kalbant apie byloje tiriamas aplinkybes, atitiko pasakojimo turinį, pasakodama ji nerimavo, – pabrėžiama teismo dokumentuose. – Ekspertė taip pat paaiškino, jog žmogaus atmintis veikia tokiu principu: skaudūs, sunkūs, nemalonūs epizodai blokuojami tam, kad žmogus galėtų išgyventi. Gali atsitikti taip, kad tuos nemalonius epizodus žmogus prisimena vėliau (atsimena žmogaus kūnas, emocijos).“
Pasak teisėjų, vertinant nukentėjusiosios parodymus ir atliktų veiksmų atskleidimo laiką svarbus ir patirtos seksualinės prievartos suvokimas: „Kaip nurodyta ekspertizės akte, tiriamosios psichodiagnostinis įvertinimas atskleidžia jos individualius psichologinius ypatumus – žemą intelektą, siekiantį lengvo protinio atsilikimo lygį, sunkumus tvarkantis su subjektyviai sudėtingomis situacijomis, žemą savivertę, uždarumą. Byloje nagrinėjamų įvykių metu tiriamoji dėl mažo amžiaus ir seksualinio smurto esmės nesuvokimo visiškai negalėjo aktyviau ir savo laiku tam priešintis, taip pat atsiskleisti apie tai kitiems asmenims. Šiuo metu tiriamosios žinios apie seksualinę prievartą dar nėra visavertės – ji iš dalies supranta tokių veiksmų pobūdį ir vis dar ribotai suvokia reikšmę.“
Be to, teisėjų vertinimu, nukentėjusioji tuo metu buvo mažametė, jos žinios apie seksualinę prievartą nebuvo visavertės, ji nesuprato šių veiksmų reikšmės ir jų pavojingumo.
„Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl nukentėjusioji apie patirtą seksualinę prievartą nepapasakojo iš karto“, – akcentavo teismas.
Kaip pabrėžė teisėjo Evaldo Gražio pirmininkaujama kolegija, mergaitė ilgą laiką gyveno viename bute su nuteistuoju, jis buvo jos krikšto mamos sutuoktinis.
„Kelioms šeimoms gyvenant viename būste neabejotinai išsivystė tam tikri artimi tarpusavio ryšiai, – nurodė teismas. – Kuomet apie patirtą prievartą pradėjo kalbėti šioje šeimoje kartu gyvenusi nuteistojo podukra, apie jo atliktus veiksmus (už kuriuos jis nuteistas kitoje baudžiamojoje byloje) papasakojo ir ši mergaitė, prasidėję ikiteisminio tyrimo veiksmai (apklausos, ekspertiniai tyrimai), visų pirma, padėjo formuotis nukentėjusiosios suvokimui apie jos atžvilgiu atliktų veiksmų pavojingumą, antra, paskatino mergaitę prisiminti ir kitus veiksmus, nuteistojo atliktus dar anksčiau. Būdama sąlyginai saugioje aplinkoje, dalyvaudama apklausoje, kuomet klausimus jai uždavinėjo psichologė, nukentėjusioji papasakojo ir apie pirmuosius seksualinės prievartos veiksmus, atliktus jai būnant mažametei. Tokių jos parodymų patikimumas patikrintas ekspertinio tyrimo metu, ekspertėms jokių abejonių dėl nukentėjusiosios papasakotų aplinkybių nekilo.“
Pasak teismo, seksualinis prievartavimas mažamečio asmens paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio nukentėjusiojo iniciatyva.
„Šioje byloje tokių išskirtinių atvejų nenustatyta – atlikus ekspertinį nukentėjusiosios tyrimą patvirtinta, jog byloje nagrinėjamų įvykių metu ji nesuprato seksualinio smurto esmės (pobūdžio bei reikšmės), negalėjo suprasti ir juridinės seksualinio smurto reikšmės (tokio elgesio neteisėtumo), o dėl mažo amžiaus ir seksualinio smurto esmės nesuvokimo visiškai negalėjo aktyviau ir savo laiku tiems veiksmams priešintis“, – teisėjai akcentavo, kad nukentėjusioji veiksmų atlikimo metu dėl mažametystės buvo bejėgiškos būklės.
Nuteistajam nepalankiu teismo nuosprendžiu taip pat pabrėžiama, kad seksualinis neliečiamumas, kaip įstatymo saugoma vertybė, – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi: „Neabejotina, kad seksualiniai veiksmai prieš mažamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiškų veiksmų prieš vyresnio amžiaus asmenis.“
Kaltės vyras nepripažino ir kitoje byloje – kaip įmanydamas bandė jos kratytis, net pareiškė, jog mergaitė viską išsigalvoja ir nori jį išskirti su žmona, o jis esą buvęs griežtas tėvas, nes nepirkdavo visko, ko tik ši užsigeisdavo, taip pat nurodė, jog dukrai esą trūko dėmesio, todėl kalbėdama apie seksualinį smurtą pagaliau jo sulaukė...
„Juk ji buvo prisipažinusi, kad melavo, atsisakė savo parodymų, sakė, jog pavydėjo, nes aš esą labiau myliu jaunesnę jos sesutę, būnu piktas, neduodu pinigų“, – vyras taip pat aiškino, kad dukra palaikė pernelyg artimus ryšius su motina, teta, pussesere ir kitais giminaičiais, o jie mergaitei esą ir suformavo tokį mąstymą.
Bet pareigūnų surinkti įrodymai rodė ką kita. Kai tyrėjai vyrą iš naujo apkaltino seksualiniais nusikaltimais, nuo jo pagaliau nutarė nusisukti ir sutuoktinė – moteris aiškino, kad dukra jai atleido, vis garsiau kalba apie savo patirtus išgyvenimus.
„Pirmas kartas, kai tėtis prie manęs lindo, buvo prieš dvejus metus – prisimenu, jau buvo vakaras, mama tada buvo darbe, aš ruošiausi miegoti, o tėtis pasiūlė ateiti į jo ir mamos kambarį pažaisti žaidimo, – nedrąsiai, bet taisyklingai dėliodama mintis pasakojo mažametė mergaitė. – Aš sutikau. Tada tėtis uždarė duris ir liepė nusirengti. Aš nusirengiau maikę ir likau tik su triusikais...“
Mergaitė nesuprato, koks tai „žaidimas“. Net nenutuokė, kad tokių gali būti.
„Aš tylėjau, nes bijojau“, – mergaitė ne kartą pakartojo, kad to, ką su ja darė tėtis, ji taip ir nesuprato, kūnas buvo net sustingęs iš baimės, o jai tuo metu „labai skaudėjo“.
„Paskui jis liepė apie tai niekam nesakyti“, – pridūrė mergaitė.
„Antras kartas buvo dienos metu – tada, kai namuose nieko nebuvo ir aš grįžau iš lauko į tualetą, – siaubingą pasakojimą tęsė nukentėjusioji. – Tėtis vėl pasiūlė žaisti žaidimą, sakė, kad jeigu aš su juo pažaisiu žaidimą, gausiu 5 eurus. Tada supratau, koks tai bus žaidimas.“
Mergaitė nesipriešino – dar nebuvo sulaukusi tokių metų, kad suvoktų, jog gali prieštarauti, nesutikti.
Viskas pasikartojo. Ir vėl labai skaudėjo: „Man reikėdavo būti kaip „ropotojai“ – ant keturių ir nejudėti.“
„Kai viskas baigėsi, jis man liepė apsirengti, davė 5 eurus ir išleido į lauką“, – apklausos metu kalbėjo mažametė.
Bet tai nebuvo paskutinis kartas.
„Trečias kartas buvo taip pat tėvų miegamajame – tada aš sėdėjau ant lovos ir žaidžiau, kai atėjo tėtis ir nusirengė, – tęsė mergaitė. – Aš sakiau, kad nenoriu, bet tėtis vis tiek liepė tai daryti.“
Už tai, kad įvykdė tėvo reikalavimus, mergaitė buvo „apdovanota“: „Jis man liepė persirengti ir davė telefoną, leido pažaisti žaidimų – paprastai tai drausdavo.“
Tie trys kartai kaip reikiant pakeitė mergaitės gyvenimą. Ji bijojo, kad kurią nors dieną tėtis vėl ateis ir dar kartą paprašys „pažaisti žaidimą“.
„Aš jausdavausi šlykščiai... Tėtis ant lovos paklodavo rankšluostį“, – sakė ji.
Apie savo patirtą seksualinę prievartą ji pasakojo ne tik ikiteisminio tyrimo teisėjui, – šioje apklausoje dalyvavo ir psichologė, padėjusi mergaitei kuo paprasčiau išsakyti savo mintis, taip pat ją morališkai palaikė. O bendrauti su psichologais teko ne kartą – jie turėjo įsitikinti, kad ši tikrai kalba tiesą. Vykdavo įvairių žaidimų – mergaitė turėjo įgauti drąsos, kad papasakotų apie tai, ką patyrė.
Kaip pažymėjo ilgai su ja bendravę specialistai, mergaitei iš tiesų atrodė, kad tai, ką su ja daro tėtis, yra žaidimas.
„Jis sakė: einam į kambarį žaisti žaidimo, – aš tikrai tuo metu galvojau, kad tai yra žaidimas“, – mergaitės žodžius citavo viena psichologė.
Anot jos, prievartai kartojantis, mergaitė ėmė tuo abejoti, nes jautė fizinį ir emocinį diskomfortą: „Man atrodė, kad tai nelabai žaidimas, nes skaudėjo, buvo šlykštu, kai jis mane liesdavo.“
Kilę stiprėjantys neigiami jausmai paskatino mergaitės atsiskleidimą – apie galimai patirtą seksualinę prievartą ji papasakojo savo mamai.
„Aš nusprendžiau mamai pasakyti, nes nebegalėjau to daryti: šlykščiai buvo ir biškį baisu“, – nelabai mokėdama nusakyti žodžiais, ką su ja darė tėtis, mažametė tai net pademonstravo...
Pasak psichologės, supratusi, kad tėtis su ja „žaidžia“ visai ne „žaidimus“, mergaitė labai pasikeitė, bet ilgą laiką tylėjo. O ir pasikalbėti apie tai nebuvo su kuo – kai nesupranti, kas vyksta, ir kalbėti nelabai yra apie ką.
Bet tada, kai surado drąsos, nutarė pasakyti mamai. Ilgai ruošėsi šiam pokalbiui – kartą, kai kartu važiavo pasisvečiuoti pas tetą, mergaitė mamai užsiminė, jog norės pasikalbėti. Ši, atrodo, į tai net neatkreipė dėmesio. Vėliau, kai jau buvo tetos namuose, pasakė tai, ko motina net nenorėjo girdėti.
O juk kalbėdama ji siekė tik vieno – kad tėtis daugiau prie jos nelįstų. Nieko daugiau.
„Kai atvažiavome pas giminaitę, dukra mane pasikvietė į vonios patalpas ir pasakė, kad tėtis prie jos lindo, <...>, sakė, kad tėtis taip darė du ar tris kartus mūsų miegamajame, kai manęs nebuvo namuose“, – vėliau pareigūnams prisipažino mažametės motina.
Anot jos, šį pokalbį girdėjo ir draugė, kurią mergaitė vadindavo teta.
„Tada jos buvo mano namuose, kai priėjusi mergaitė motinai pasakė, kad nori kai ką pasakyti, – prisiminė moteris. – Ji dukrą nusivedė į vonios patalpą. Netrukus išgirdau, kaip mano draugė suriko: „Kas lindo? Tėtis?!“ Nuėjau paklausyti, apie ką jos kalba, ir išgirdau, kaip mergaitė ėmė pasakoti, kad tėtis prie jos lenda. Tada mergaitė pradėjo verkti ir nuėjo į kambarį. Atėjau su ja pasikalbėti, bandžiau klausti, ji viską ir papasakojo, kaip tėtis prie jos lindo namuose.“
Kas paskui dėjosi šeimos namuose, šiandien nepapasakos nei mergaitės motina, nei tėvas, tik aišku, kad jų sąžinę turėtų slėgti didelis kaltės jausmas: jie vertė mergaitę tylėti ir niekam apie patirtą skriaudą nepasakoti.
Pačiai išsigydyti tas negyjančias žaizdas.
„Tada, kai jau viską buvau papasakojusi mamai, tėtis, kuomet kartu važiavome pasiimti knygų į biblioteką, manęs prašė apie tai niekam nepasakoti, kadangi nenorėjo prarasti šeimos, – aš jam pažadėjau apie tai niekam nesakyti“, – prisipažino mergaitė.
Ji taip pat atviravo, kad tuo metu ja tikėjo tik pusseserė – nepilnametė mergaitė, prieš kurią jos tėvas taip pat panaudojo seksualinę prievartą.
„Visi kiti mane vadino melage, todėl nutariau policijoje pasakyti, kad apšmeižiau tėtį“, – mažametė teigė, kad visiems žmonėms, kuriems buvo užsiminusi apie seksualinį smurtą, buvo priversta paneigti savo pasakojimą.
„Pasakiau, kad viską išsigalvojau, nes man atsibodo, jog visi klausinėjo apie tai, kas įvyko“, – sakė mergaitė.
Ji nesulaukė užuojautos net iš savo močiutės – ir ji vertė pasakyti, kad „nieko nebuvo“, esą tada viskas savaime išsispręs ir visi toliau „gyvens laimingai“.
„Manimi tikėjo tik pusseserė, – pakartojo ji. – Tikėjo, nes pati man pasakojo, kad ir jai panašiai buvo su mano tėčiu – šis irgi prie jos lindo.“
Sunku įsivaizduoti, kas tuo metu dėjosi mergaitės galvoje – atstumta ir niekam nereikalinga, o dar ir kalta, kad bando sugriauti „idealios šeimos“ gyvenimą. Ne dukra, o velnio išpera!
„Jaučiau, kad ir mama manimi netiki, taip pat ir teta, – man atrodė nesąžininga, kad kalbu tiesą, o tėtis meluoja, bet mama tiki juo, ne manimi“, – sunkiai tramdydama emocijas kalbėjo mergaitė.
O šis tėtis labai bijojo pakliūti į kalėjimą – jis stengėsi užčiaupti visus, kuriems mergaitė buvo prasitarusi apie patirtą seksualinį smurtą. Net nuvažiavo pas savo sutuoktinės draugę ir šios vos ne ant kelių atsiklaupęs prašė policijai pasakyti, kad mergaitė meluoja.
„Taip, iš pradžių ir aš pati nelabai tikėjau mergaite, todėl, kai mane iškvietė į apklausą, tyrėjams pasakiau, kad tada, kai ji buvo mano namuose, nieko apie patirtą seksualinę prievartą nekalbėjo, nors iš tikrųjų viskas buvo priešingai“, – šiandien dėl savo elgesio atgailavo moteris.
„Labai išsigandau, dukra nepatikėjau, nes gyvenau su žmogumi, iš kurio negalėčiau tikėtis tokių veiksmų“, – dėl to, kad patikėjo sutuoktiniu, o ne dukra, ėmė atgailauti ir mergaitės motina. Tik ji, deja, puikiai suprato, kokiame purve murkdosi jos artimiausi žmonės, – dukra, kai su tėvu grįžo iš bibliotekos, prisipažino, jog gailisi, kad prabilo, ir pažadėjo viską paneigti.
„Tėtis liepė man nieko nepasakoti, nes nenori prarasti šeimos“, – mergaitės žodžius citavo motina, Ji iš karto nesuprato, apie ką dukra kalba.
„Apie tai jau esu tau pasakojusi“, – atsakė jai mažametė.
Tada, kai policija jau buvo atnaujinusi ikiteisminį tyrimą ir slapta klausėsi mergaitės artimųjų pokalbių, vienas slapta įrašytas jos motinos ir draugės pašnekesys pareigūnams atskleidė, jog vis dėlto mažametė nemeluoja.
Draugė: „Aš už teisybę – nei už tavo vyrą, nei už mergaitę. Prie ko čia aš turiu į tavo vyro pusę stot? Man mergaitė pati balkone sakė, kad <...> labai daug... <...>. Aš jos klausiau, atėjau į balkoną, kad niekas negirdėtų, ir sakau: „Pasakyk, saulute, kaip viskas įvyko?“ O ji: „Teta, aš pasakiau nuo dūšios. Mane... Taip, virš dvejų metų. Paskutinis kartas buvo, kai jūs išvažiavote į Šventąją. Tada paklausiau: ar tu tikrai nemeluoji? O ji atsakė: „Tikrai, teta, nemeluoju, taip buvo.“ Ir nurodė, kad jai skaudėjo.“
Moterys apie tai kalbėjosi ne kartą. Kito pokalbio metu daug reikšmės suteikė mergaitės motinos žodžiai draugei.
Motina: „Bandžiau dukrą vakar prigaut, kad, ta prasme, kameros buvo sudėtos, kad aš nunešiau viską į policiją, man parodė tas kameras ir kad nieko nebuvo. Kaip ji, žinok, pradėjo verkti, kaip ji ten: „Aš sakau teisybę, tos kameros nieko nematė.“ Aš jai sakiau: su tavim gražiai šneku, o ji pradėjo iš karto į ašaras: „Aš sakau teisybę, tu manim netiki.“ Tada jai pasakiau: kaip aš galiu tavim, vaikeli, patikėti, kai tu šitaip prisimelavus. O ji: „Aš teisybę tau sakiau, tu netiki manim, netiki manim.“ Tada jos paklausiau: gal tave kas primokė, tik bijai pasakyti? O ji: „Ne, manęs niekas neprimokė.“ Sakau: ar tikrai neprimokė? O ji: „Tikrai neprimokė manęs.“
Šio pokalbio metu mergaitės motina taip pat išsidavė, kad vis tiek netiki dukra ir visais būdais stengiasi įrodyti, jog ši meluoja.
„Tai va, žiūrėsim, kaip čia bus, nežinau, kaip kitaip ją dar prigaut, kaip ją kitaip gąsdinti“, – pareigūnai užfiksavo savo draugei pasakytus motinos žodžius.
Tuo metu šeimos namuose tvyrojo tikra įtampa, kaip tik tada iš užsienio trumpam buvo grįžusi mergaitės teta. Kai mergaitė grįžo iš mokyklos, ji norėjo iš pirmų lūpų išgirsti, ar tikrai, ką jos mama kalba pašnibždomis, yra tiesa.
„Mačiau, kad ji labai nuliūdusi, todėl nutariau tiesiai šviesiai paklausti, ir man viską papasakojo, ką tėtis su ja darydavo, – policijoje prisipažino mažametės teta. – Tada paklausiau, kodėl apie tai anksčiau nesakė, o mergaitė buvo labai suglumusi: „Tai buvo žaidimas – man taip sakė tėtis, taip pat dėl to, jog bijojau.“ Mačiau, kad mergaitė labai blogai jaučiasi, kalbėdama ji verkė.“
Kad mergaitę artimiausi šeimos nariai, taip pat ir prieš ją seksualiai smurtavęs tėvas bandė paveikti ir visiems laikams nutildyti, patvirtino ir ekspertai, bendravę su mergaite.
Anot jų, būtent todėl mažametė išsižadėjo savo pirmojo liudijimo ir ėmė neigti tai, ką buvo pasakojusi. Bet tada, kai buvo uždaryta į globos namus, ji pasijuto atstumta, palikta ir niekam nereikalinga, grįžo prie pirminių nurodytų aplinkybių apie patirtą seksualinę prievartą ir šios pozicijos laikėsi toliau.
Mergaitės tėvą nuteisę teisėjai pažymėjo, kad taip ir nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių mažametės parodymai nebūtų paremti jos realia patirtimi, taip pat nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima jais tikėtis ar remtis, o pasakojimas, atitinkantis jos amžių ir pažintinius gebėjimus, yra nuoseklus, išsamus bei vaizdingas, su detalėmis.
„Įvykių metu mergaitė dėl savo amžiaus ir menkos gyvenimiškos patirties nesuprato ir vis dar nesuvokia su ja galimai atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl negalėjo adekvačiai priešintis“, – teismo teigimu, gebėjimą adekvačiai priešintis tėvui sunkino ir tai, jog jis yra šeimos narys – suaugęs asmuo, nuo kurio mergaitė buvo priklausoma.
„Mergaitė negalėtų savarankiškai išsigalvoti byloje nagrinėjamų įvykių, nepajėgdama suprasti seksualinio pobūdžio veiksmų esmės, o duomenų, kad kiti asmenys būtų darę jai poveikį išgalvoti seksualinę prievartą, negauta, – net jei tiriamoji būtų anksčiau mačiusi seksualinio pobūdžio vaizdų (per televizorių ar telefone), nepajėgtų panaudoti jų turinio, siekdama apkaltinti kitą asmenį ją seksualiai prievartaujant, kadangi nesupranta tokių veiksmų esmės (nei kas tai yra, nei ką tai reiškia tiek aukai, tiek smurtautojui)“, – nurodė teismas.
Apkaltinamuoju nuosprendžiu taip pat pabrėžiama, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius bylose paprastai seksualinės prievartos liudytojų nebūna.
„Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai, – nurodė teismas. – Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai. Mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų – parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, teikiant parodymus gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko. Nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos įrodymų grandinę, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus.“
Šioje byloje nukentėjusiąja buvo pripažinta dar viena mergaitė – mažametės pusseserė. Paaiškėjo, kad vyras savo automobilyje su draugu nugirdė dvi nepilnametes mergaites – prieš vieną jų seksualiai smurtavo mažametės tėvas, o prieš kitą – šio bičiulis.
Mergaitės sakė, kad vyrai vertė jas vartoti alkoholinius gėrimus.
„Mes atsisakėme, bet jie pradėjo grasinti, galop pasakė, kad jeigu negersime, tai jie mus išveš į mišką, padarys avariją ir visi mirsime, taip pat sakė, jog mus išprievartaus, – kalbėjo viena mergaičių. – Iš pradžių buvo juokinga, bet paskui supratome, jog jie nejuokauja, nes vyras tai pasakė rimtu veidu, o ir automobilio galinės durelės buvo užrakintos. Tada mes išsigandome ir išgėrėme jau pusę nugerto butelio. Mačiau, kad mano draugė apsvaigo, o man, kai išgėriau, buvo bloga, norėjau kuo greičiau eiti namo.“
Bet nė vienai jų nebuvo paprasta atsikratyti į tėvus tinkamų vyrų draugijos – šie nutarė pasinaudoti jaunais kūnais. O tas, kuris prievartavo savo dukrą, prieš nepilnametę mergaitę seksualinę prievartą panaudojo ne tik tąkart, bet ir po kelių dienų, nes tada ji gyveno tuose pačiuose namuose. Už tai vyras nepilnametei atsilygino – nupirko elektroninių cigarečių skysčio.
