Sutuoktinis, kuris seksualiai prievartavo įsivaikintą jos mažametę mergaitę, moteriai buvo ir liko svarbesniu žmogumi. Dėl jo moteris buvo pasiryžusi bet kam.
O artimiausiųjų atstumta ir svetimoje šeimoje laimę radusi mergaitė iki šiol ilgisi mamos ir gerokai jaunesnės savo sesutės. Jos vaikiška galvelė niekaip negali suvokti, kaip nuo jos galėjo nusisukti mama. Kaip ji galėjo nepatikėti tuo, ką pasakojo, kaip vėliau „tetoms iš policijos“ galėjo ją versti meluoti, kad esą nieko nebuvo, o ji esą viską išsigalvojo. Lyg tai būtų koks nors žaidimas.
Laiškas, kurį jau būdama dvylikos metų parašė mergaitė, tapo labai svarbiu įkalčiu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai dėl seksualinio mažametės prievartavimo bei jos sveikatos sutrikdymo buvo pateikti mergaitės patėviui. Šį laišką daugybę kartų analizavo ne tik „tetos iš policijos“, bet ir psichologai, vaiko teisių specialistai. Ne tik analizavo – ne kartą bendravo su mergaite, kuriai kaskart tekdavo prisiminti tai, ko ji gyvenime net neturėjo patirti.
Ir visi jie priėjo vieningos nuomonės – tada, kai tebuvo devyneri metukai, mergaitė tikrai patyrė seksualinę prievartą. Tokių dalykų sumeluoti neįmanoma. Net tada, kai motina spausdama dukrą vertė išsižadėti savo tikrą siaubą primenančio liudijimo, mergaitė taip ir nesugebėjo apsimesti – ji labai išgyveno, jautė savigraužą ir kaltę prieš savo šeimą.
Net bandė žudytis, kai jos išsižadėjusi mama neleido susitikti su savo sesute.
Mergaitė nesulaukė paramos bei palaikymo iš savo artimųjų
„Mergaitei iki šiol teikiamos psichologo konsultacijos“, – net nebandė slėpti po baisių įvykių ją globoti ėmusi moteris. Ji dabar naujoji mažametės mama – tik patekusi į naują šeimą mergaitė sužinojo, kas yra tikroji motiniška meilė, pamatė, kad namuose gyventi galima taikiai ir be nuolatinio smurto, barnių ar riksmų.
Ši istorija nutiko viename nedideliame Lietuvos miestelyje – siekiant apsaugoti nukentėjusiąją mergaitę Delfi.lt negalės skelbti ne tik jos gyvenamosios vietos, bet ir jos širdyje traumą visam gyvenimui palikusio patėvio vardo ir pavardės. Jis podukrai net buvo suteikęs savo pavardę, bet dabar, kaip pats prisipažino, žada padaryti viską, kad ji būtų pakeista.
Už tai, kad panaudojo seksualinę prievartą prieš savo podukrą ir jai sutrikdė sveikatą, teisėjai vyrui skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Už grotų vyras turėtų patekti artimiausiu metu – kol nepradėtas vykdyti teismo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, nuteistajam buvo leista mėgautis gyvenimu laisvėje, tik šis privalėjo nuolat registruotis policijos įstaigoje bei be pareigūnų žinios negalėjo išvykti iš gyvenamosios vietos.
Savo podukrą seksualiai prievartavęs patėvis šiai taip pat privalės sumokėti 3 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti – tiek buvo įvertinta mergaitei padaryta žala.
„Akivaizdu, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai sukėlė negrįžtamus padarinius mažametės emocinei savijautai, gali turėti įtakos jos elgesiui ir bendravimui ateityje, dėl nusikalstamų jo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata – pablogėjo psichologinė būklė, – nurodė baudžiamąją bylą neviešuose posėdžiuose išnagrinėję teisėjai. – Svarbu pažymėti, jog nukentėjusiąją seksualiai išnaudojo šeimos narys, artimoje aplinkoje, kur mažametis vaikas turėtų jaustis besąlygiškai saugus. Nukentėjusioji ne tik jautė emocinį skausmą nusikalstamų veikų metu, bet ir nesulaukė paramos bei palaikymo iš savo artimųjų po jai padarytų nusikaltimų. Kai mergaitė apie patėvio nusikalstamus veiksmus papasakojo mamai, pastaroji dukra nepatikėjo. Po to, kai nukentėjusioji apie prieš ją naudotą seksualinį smurtą pranešė globos centro darbuotojoms, šeimos nariai su ja nustojo bendrauti, prašė (darė spaudimą) paneigti patėviui pareikštus kaltinimus. Dėl to nukentėjusioji išgyveno, jautė savigraužą ir kaltę prieš šeimą.“
Šokiruojantys žodžiai laiške: aš ir mano patėvis turėjome meilės
Pasak teisėjų, ne ką mažiau svarbu ir tai, kad mergaitė „dėl savo šeimos narių priešiškumo“ apie prieš ją panaudotą seksualinį smurtą pranešė tik praėjus daugiau nei trejiems metams po įvykio.
„Po to dar ne kartą atpasakodama įvykio aplinkybes nukentėjusioji visus nemalonius ir ją traumuojančius išgyvenimus turėjo patirti dar kartą“, – pabrėžė teisėjai.
Kad patyrė seksualinį smurtą, tuo metu jau dvylikos metų sulaukusi mergaitė papasakojo globos namų darbuotojoms, kai į šią įstaigą buvo uždaryta dėl namuose galimai patirto smurto. Su mažamete tuo metu bendravo daugybė specialistų, jie kaip įmanydami bandė padėti mergaitei atsitiesti, o kai ši įgavo jų pasitikėjimą, vieną dieną po psichologinės konsultacijos atėjo pasikalbėti su savo globėja. Jos rankose buvo knyga „Seksualumas“.
„Ji pasakė, kad nori pasikalbėti apie rimtus dalykus, – vėliau pareigūnams aiškino mergaitės globėja. – Jai kalbėti buvo labai nedrąsu, mergaitė jautėsi nejaukiai, todėl pasiūliau parašyti laišką. Ji sutiko – laiške buvo parašyta, kad tada, kai mama su sesute buvo ligoninėje, patėvis prieš ją panaudojo seksualinį smurtą.“
Tai buvo labai jautrus laiškas, mergaitė dėl pernelyg mažo amžiaus dar net nelabai suvokė, kas įvyko, nors žinojo, kad taip, kaip padarė patėvis, tikrai negalima elgtis.
„Aš ir mano patėvis turėjome meilės, man už tai žadėjo nupirkti kompiuterį“, – laišką pradėjo mergaitė.
Jame ji taip pat prisipažino, kad apie tai žinojo ir namiškiai – buvo pasakiusi mamai, bet ši nepatikėjo, o kai apie tai papasakojo savo pusbroliui, buvo nubausta: „Turėjau klūpoti ant kelių, o kai į namus grįžo patėvis, gavau per šikną.“
Mergaitės parašytas laiškas kaip reikiant sujaudino jos globėją – nieko nelaukusi moteris apie tai pranešė ne tik vaiko teisių specialistams, į pagalbą pasitelkė psichologus, bet ir kreipėsi į policiją. Pareigūnai į šią informaciją reagavo žaibiškai – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Jo metu buvo apklausta ne tik seksualinę prievartą patyrusi mergaitė, bet ir nuolat su ja bendravę specialistai – visi jie neabejojo, kad mažametė pasakoja tiesą. Anot jų, kalbėdama apie patirtą smurtą mergaitė labai gėdijosi, jaudinosi, net užsidengdavo veidą, lūpas.
„Mergaitė teigė, kad tai buvo nevienkartinis atvejis“, – per apklausą prisipažino Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja, kuri ne kartą bendravo su nukentėjusiąja ir jau buvo įgavusi jos pasitikėjimą.
Anot specialistės, mergaitė apie tai buvo papasakojusi savo motinai, tačiau ši jos pasakojimu nepatikėjo.
Net nekilo minčių, kad mergaitė galėjo fantazuoti
Kad mergaitė galėjo būti patyrusi seksualinį smurtą, patvirtino ir ekspertai: „Vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, jog vertinimo metu surinkti duomenys (detalus vaiko pasakojimas apie suaugusio asmens seksualinio pobūdžio veiksmus) leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą.“
Dar kategoriškesnę išvadą pateikė ekspertai, pažymėję, kad tyrimo metu nebuvo nustatytos priežastys (padidintas polinkis fantazuoti ir įtaigumas), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis mažametės parodymais.
„Nors mergaitė turi negalią dėl intelekto, tačiau ji puikiai suvokia, ką nori pasakyti“, – tyrėjams aiškino mažametės globėja.
Ji atviravo, kad jai net nekilo įtarimų, jog nukentėjusioji „šiuos įvykius“ gali išsigalvoti ar fantazuoti.
„Per visą mūsų bendravimo laiką ji manęs nė karto nebuvo apgavusi“, – sakė moteris.
Kita globos namų darbuotoja, kuriai taip pat dažnai teko bendrauti su mergaite, taip pat pažymėjo, jog ši nėra linkusi meluoti: „Mergaitė kartais fantazuoja apie ateities planus, profesiją, tačiau ji nėra linkusi meluoti.“
Kai policijoje vyko tyrimas dėl prieš mažametę panaudoto seksualinio smurto, nukentėjusioji sulaukė dar vieno skaudaus smūgio – jos išsižadėjo motina.
Ne tik išsižadėjo – taip pat uždraudė bendrauti su labai mylima jaunesniąja seserimi. Neįtikėtina, bet motina dukrai pasiūlė alternatyvą – viskas gali pasikeisti, tačiau jai reikia pakeisti savo parodymus, kuriuos davė prieš patėvį. Ir ši, tikėdamasi, kad susigrąžins mamos meilę, nusprendė išsižadėti ne tik savo pasakytų, bet ir laiške parašytų žodžių.
Mama net nepasidomėjo, kaip sekasi dukrai
Vaiko teisių specialistai sakė, kad netrukus po šio pokalbio su jais susisiekusi mažametė pareiškė, jog pamelavo apie savo patėvį ir prieš ją atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus.
Kai specialistai pabandė išsiaiškinti, kas atsitiko, kodėl ji taip kalba, paaiškėjo siaubinga tiesa.
„Vėliau pokalbio metu mergaitė teigė, kad jos pirminiai parodymai vis dėlto yra teisingi, sakė melavusi, nes nori gyventi namuose – pasakojo, jog būnant gydymo įstaigoje jai nuolat skambino mama ir teigė, kad ji galės grįžti į šeimą, jei atsisakys prieš patėvį duotų parodymų“, – teigė vaiko teisių specialistai.
Anot jų, šio pokalbio metu mergaitė taip pat prisipažino, kad „mama niekada nepasiteiravo, kaip jai sekasi ar kaip ji jaučiasi“.
„Mergaitė sakė, kad labai nori bendrauti su savo šeima ir labai išgyvena, jog negali susitikti su savo seserimi bei mama“, – kalbėjo vaiko teisių gynėjai.
Mergaitė savo parodymų neišsižadėjo, o jos motina, kai buvo apklausiama teisme, net neraudonuodama pareiškė, kad su dukra nepalaiko jokių santykių ir net nenori su ja bendrauti, taip pat nededa jokių pastangų, jog ši grįžtų į šeimą.
Tuo metu jos patėvis nurodė, kad dėl iškeltos bylos ketina siekti, jog būtų pakeista mergaitės pavardė – jis nėra biologinis šios tėvas, tačiau sutiko ją įsidukrinti.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras viso proceso metu aiškino, kad prieš podukrą niekada nenaudojo seksualinio smurto, be to, jis pabrėžė, jog mažametė meluoja – esą ji net trejus metus niekam nepasakojo apie patirtą prievartą, nors namuose gana dažnai lankydavosi socialinės darbuotojos, nes šeima buvo įtraukta į socialinių rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
„Jeigu tai būtų įvykę, jos tikrai būtų žinojusios, ji nei mamai, nei niekam kitam po tariamo įvykio nesiskundė“, – savo argumentus dėstė mažametės patėvis.
Po prievartos – pasiteisinimai: podukra fantazuoja
Jis bandė įtikinti, kad mergaitė jį apkalbėjo, nes eą buvo supykusi, jog šis jos nenuvežė pas tuo metu kalėjime esantį biologinį tėvą.
„Niekaip negaliu suprasti, iš kur mergaitė gali žinoti man inkriminuotas lytinių santykių formas, manau, ji apie tai galėjo prisižiūrėti internete, – aiškino vyras. – Pastaruoju metu jos elgesys buvo labai pasikeitęs, ji negerdavo medikų paskirtų vaistų, mėtydavo daiktus, net buvo pabėgusi iš mokyklos.“
Baudžiamojon atsakomybėn dėl seksualinio smurto patrauktas mažametės patėvis taip pat akcentavo, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jo sutuoktinė, mergaitės motina ne kartą nurodė, jog „tokių dalykų“, kuo šis buvo apkaltintas, esą nebuvo.
„Tai yra jos dukters fantazija“, – aiškino jis.
Vyras pripažino, kad jo įdukros ir šios motinos santykiai jau kurį laiką yra įtempti: „Jos motina su dukra bendraudavo šaltai, ją pravardžiuodavo, net buvo sakiusi, jog jos nekenčia.“
Nors ir neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, baudžiamąją bylą išnagrinėję teisėjai nusprendė, kad jiems nekyla abejonių dėl vyro kaltės.
Pasak teisėjų, seksualinės prievartos bylose nukentėjusiojo parodymai dažnai yra vienintelis pirminis, tiesioginis įrodymų šaltinis, o teismų praktikoje pripažįstama, jog mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų, mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina jo pasakojimą.
„Nagrinėjamoje byloje mažametės nukentėjusiosios parodymai kaip įrodymų šaltinis nekelia abejonių dėl savo teisėtumo, jie gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka“, – nurodė teismas.
Anot jų, patėvis, veikdamas tyčia, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą, žinodamas, jog nukentėjusioji yra mažametė ir dėl fizinių bei asmeninių savybių nesugebės jo veiksmams adekvačiai pasipriešinti, yra bejėgiškos būklės, ir tokia jos būkle pasinaudojo – prieš nukentėjusiosios valią tenkino lytinę aistrą.
Teisėjai taip pat pažymėjo, kad šeimoje, kurioje augo nukentėjusioji, ne kartą buvo fiksuojami vaiko teisių pažeidimai bei galimi smurto atvejai, o mažametė dabar yra saugioje aplinkoje, – tai ir svarbiausia.
| *Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. +370 65500775, el. paštu kmd.asoc@gmail.com (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)* | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (+370 65052858) |
