Prieš vaizdo kamerą S. Čyvis sėdo su didele nuoskauda – dar kalėdamas dabar jau likviduotuose Kybartų pataisos namuose jis susilaužė koją, tačiau tinkamo gydymo įkalinimo įstaigose taip ir nesulaukė, nes neteko sąnario. Dėl gero elgesio jis dienomis buvo išleidžiamas už kalėjimo teritorijos, norėjo pats gydytis, bet kai atsimušė į daugybę kliūčių, neišlaikė.
„Išgėriau butelį degtinės, todėl buvau atgal sugrąžintas į kalėjimą“, – sakė jis.
Alkoholis buvo jo neatsiejama gyvenimo dalis, tačiau šįkart išgertas alkoholis, kaip jis pats sakė, privertė atsikvošėti – žino, kad bus sunku, tačiau žada atsikratyti priklausomybės svaigalams. Ir iš naujo stotis ant kojų: „Tikiu, kad dar ne viską šiame gyvenime esu praradęs“.
„Jūs esate paskutinioji mano viltis – noriu, jog žmonės sužinotų, kaip nuteistieji yra gydomi kalėjime“, – S. Čyvis „Skandalingoje išpažintyje“ pasakojo ne tik apie nueitus kryžiaus kelius, kad tik patektų pas medikus, bet ir apie tragiškai pasibaigusį konfliktą, dėl kurio jis 10 metų buvo pasiųstas už grotų.
