Mažvydas Jastramskis. Prezidentas ir kabinetas

Prezidento įgaliojimai tvirtinant ministrų kabinetą – ar gali jis atmesti ministrus ir kokiu pagrindu – yra mūsų Konstitucijos pilkoji zona. Nesant gerai apibrėžtų formalumų, į areną žengia neformalios galios. Su didžiule persvara perrinktas Prezidentas Gitanas Nausėda demonstruoja raumenis ir siekia įnešti pokyčių į Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą.

Dėl premjero skyrimo procedūros konstitucinė doktrina yra aiški. 1998 metų Konstitucinio Teismo (KT) nutarime dėl Prezidento įgaliojimų rašoma: „Pagal Europos konstitucinę tradiciją prezidentas vyriausybės vadovu skiria tą asmenį, kurį remia parlamento dauguma“. I. Šimonytė pasitikrino pasitikėjimą Seime, ją parėmė balsavusiųjų dauguma. Atitinkamai G. Nausėda vėl paskyrė ją premjere ir I. Šimonytės Vyriausybė tęs darbus.

Tačiau liko ministrų kabineto sudėties tvirtinimas. Ir čia kyla klausimų. O abi pusės akivaizdžiai turi skirtingus atsakymus.

84-o Konstitucijos straipsnio 4-as skirsnis sako, kad Prezidentas „Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį“. Be to, 96-ame Konstitucijos straipsnyje rašoma, kad „ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui“. Akivaizdu, kad Prezidentas irgi prisiima atsakomybę už Vyriausybės sudėtį.