Pradėkime nuo pirmųjų kūdikio dienų. Grįžote iš ligoninės ir ką daryti toliau? Gali pasirodyti, kad pirmais mėnesiais (jei jums pasisekė) kūdikis daugiau nieko nedaro, tik miega ir valgo. Iš tiesų taip beveik ir yra.
Kad kūdikis miegotų saugiai
Visų pirma, kad jūsų miegas būtų ramus, pasirūpinkite kūdikio saugumu miego metu. Tam reikia žinoti keletą dalykų:
1. Kūdikis turi miegoti tik ant nugaros – tai, anot medikų, vienintelė saugi poza, kuri nekelia rizikos kūdikio sveikatai.
2. Kūdikio lovelėje neturi būti pagalvėlių, minkštų žaislų – bet koks minkštas daiktas gali būti pavojingas ne tik kūdikio sveikatai, bet ir gyvybei.
3. Jo lovoje turi būti tik kietas čiužinys.
4. Prieš miegą kūdikį geriau suvystyti. Tai yra geriausias būdas, kad net ir didžiausias nenuorama užmigtų. Tiesa, suvystyti reikia taip, kad kūdikis jokiais būdais negalėtų ištraukti nei kojos, nei rankos. Geriausiai tam tinka specialūs miego maišai.
5. Kambaryje, kur miega kūdikis, turi būti atitinkamas mikroklimatas Kad kūdikis ramiai miegotų, reikia sudaryti jam tam tikras sąlygas. Temperatūra kambaryje turi būti ne aukštesnė nei 20-22 laipsniai šilumos, o drėgmės santykis – 50 proc. Be abejo, tame kambaryje negalima rūkyti, deginti aromatinių žvakių ar smilkalų, kurti židinio. Bet koks pašalinis kvapas kūdikio miegą gali padaryti neramų.
Kartu ar atskirai?
Kai kūdikis yra saugus, kyla kitas klausimas, kuris sulaukia itin daug diskusijų – ar reikia miegoti su kūdikiu vienoje lovoje? Deja, vieno atsakymo niekas nepateiks. Vieni sako, kad galima ir net reikia, kiti tam aršiai prieštarauja ir teigia, ne tik kad nereikia, bet ir negalima, mat rizikuojama kūdikio sveikata – tiek fizine, tiek psichologine.
Amerikiečių medikai teigia, kad iki 9-10 mėnesių miegoti su kūdikiai vienoje lovoje nerekomenduojama. Anot kai kurių, pavargę ir išsekę tėvai miega pakankamai giliai ir gali nepastebėti, kaip kūdikis įsispraus į pagalvę ir nutiks nelaimė. Iki 6 mėnesių kūdikio lovelė turi stovėti tėvų miegamajame. Tai ne tik gali apsaugoti kūdikį nuo staigios kūdikių mirties sindromo, bet ir yra patogu tėvams. Kai kūdikį reikia pamaitinti, nereikia toli eiti. Negalima kūdikio guldyti miegoti ant suaugusiųjų lovos, sofos ar krėslo. Kai kurios mamos, pamaitinusios kūdikį savo lovoje, palieka jį ten toliau saldžiai miegoti. Gydytojų manymu, tai neturėtų būti praktikuojama. Visų pirma dėl to, kad kūdikis gali nusiristi nuo lovos ar sofos ir susižaloti. Visų antra – vėlgi jis gali įsprausti savo nosį į pagalvę ar kokį užklotą ir uždusti.
Vis dėl to yra ir kita nuomonė. Dabar vis dažniau raginama atsižvelgti į kūdikio poreikius ir propaguoti artimą fizinį kontaktą. Artimas fizinis kontaktas – tai ir miegojimas su vaiku, ir maitinimas krūtimi, ir kūdikio nešiojimas prie savo kūno nešyklėje ar tiesiog prisirišus skraiste. Artimą fizinį kontaktą pirmas ėmė skatinti amerikiečių pediatras Williamas Searsas. Mokslininkai daugelį metų diskutuoja šiuo klausimu. Vienų nuomone, tai – idealus būdas užauginti saugius, nepriklausomus vaikus, kiti svarsto, ar kūdikiui tai iš tiesų naudinga. Masačusetso universiteto psichologijos ir smegenų mokslų dėstytoja Susan Krauss Whitbourne teigia – pakanka įrodymų, kad artimas fizinis kontaktas su auginamais vaikais vėliau padeda jiems sėkmingai gyventi suaugusiųjų gyvenimą.
Vis dėl to jei kalbėsime apie miego kokybę, skaičiai rodo, kad ji geresnė tuomet, kai vaikas miega atskirai nuo tėvų. Atlikus vieną tyrimą, paaiškėjo, kad iki keturių mėnesių vieni kambaryje miegodavę kūdikiai išmiegodavo vidutiniškai 40 min. ilgiau už tuos, kurie būdami devynių mėnesių miegojo viename kambaryje su tėvais. Atskirame kambaryje nuo keturių mėnesių pradėję miegoti kūdikiai miegodavo 26 min. ilgiau. Net 2,5 m amžiaus vaikai, kurie miegojo viename kambaryje su tėvais beveik metus, miegodavo trumpiau už vaikus, kurie anksčiau ėmė miegoti atskirame kambaryje.
Tiesa, šio tyrimo duomenys šiek tiek prieštarauja APA rekomendacijoms, kad vaikas pirmuosius gyvenimo metus turėtų miegoti viename kambaryje su tėvais. APA specialistų teigimu, naujagimiai turėtų miegoti arti tėvų dėl kelių priežasčių: pirmuosius mėnesius naujagimius kelis kartus per naktį reikia maitinti, be to, pirmus šešis gyvenimo mėnesius didžiausia staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika (kai kūdikis gali staiga mirti dėl neaiškios priežasties) – tai dažniausia vieno mėnesio–vienerių metų amžiaus kūdikių mirties priežastis. Miegodami viename kambaryje su vaiku, tėvai greičiau pastebės, jei pasikeistų mažylio kvėpavimas.
Nuomonės apie miegą kartu su vaikais, paklausėme psichologės Romos Jusienės. Anot jos, kūdikio guldytis kartu nereikėtų, jei yra bent vienas iš šių faktorių:
- mama vartoja kokius nors vaistus, kurie gerina miegą, antidepresantus ar raminamuosius;
- vartoja alkoholį ar turi kitų žalingų įpročių;
- mamai yra pogimdyvinė depresija, nuotaikų kaita po gimdymo, nėra stabili emocinė būsena, yra pervargusi;
- mama turi antsvorio.
Jei tėtis miega kartu, visos šios taisyklės galioja ir jam. Specialistė teigia, kad vaikai, kurie miega savo kambaryje ar bent jau savo lovoje, visuomet yra emociškai stabilesni ir turi mažiau elgesio problemų. Kad kūdikis jaustųsi saugus ir formuotųsi pamatinis saugumo jausmas, psichologė sako, užtenka, jog kūdikiui mama būtų pasiekiama – nesvarbu, kur ji miegos – ar kitam kambaryje, ar šalia. Anot jos, saugiam ryšiui svarbus ne pats miegojimas kartu, o kūdikio poreikių patenkinimas – kai jis gauna tai, ko nori, tada ir formuojasi suvokimas, kad pasaulis yra kontroliuojamas, nuspėjamas ir jis gali pasitikėti savo gebėjimu prisišaukti pagalbos.
„Yra mamos, prieraišios tėvystės sekėjos, kurios žindo vaikus, praleidžia su jais daug laiko, miega kartu – ir šiuo atveju visiems yra gerai. O yra mamos, kurios priverstos anksti išeiti į darbą ir jaučia kaltę, kad per mažai savęs duoda vaikams, todėl bando tai kompensuoti su jais miegodamos. Bet reikia suprasti, kad ne pats miegas yra svarbus, o priežastys, kodėl taip darome. Jei vedamos kaltės jausmo – nieko gero. Prisiminkime tokį paprastą dalyką – ne kiekybė svarbu, ir ne miego sąskaita, o kokybė. Užtenka, kad dirbanti mama skirtų grynam pasibuvimui su vaiku, žaidimams bent pusvalandį per dieną. Nereikės nieko kompensuoti naktį“, – teigė pašnekovė.
Kitas aspektas, kodėl mamos miega su savo vaikais, anot psichologės, nes nori išvengti lytinių santykių su sutuoktiniu ar partneriu. Anot jos, reikia gerai pagalvoti, kodėl miegama su vaikais: dėl jų ar dėl savęs, pavyzdžiui, dėl vienišumo.
Vis dėl to, kada jau tikrai reikėtų vaiką iškraustyti iš tėvų lovos? Anot R. Jusienės, net ir prieraišiosios tėvystės sekėjai, pavyzdžiui, švedai, kurie ypač skatina miegojimą kartu, sako, kad kartu su vaiku miegoti nebereikėtų po 6-ojo jo gimtadienio. „Visai suprantama, kad vaikai nori miegoti arčiau tėvų, jiems smagiau, jaukiau, saugiau. Tačiau tokioms smagumo ir jaukumo valandėlėms galime turėti tam tikras tradicijas. Tarkime, galima sutarti, kad kartą per savaitę tėtis susikeis lovomis su dukra. Arba šeštadieniais iš ryto vaikai gali ateiti į tėvų lovą ir ilgiau joje pasivolioti. Tokios artumo tradicijos bus tikrai naudingos“, – pasakojo psichologė.
Kodėl kūdikiai sunkiai miega naktį?
Grįžkime prie kūdikių. Daugelio tėvų svajonė – paguldyti kūdikį į lovelę, pabučiuoti į kaktą, užgesinti šviesą ir išeiti iš kambario. Kūdikis užmerkia akis ir ramiai užmiega. Sakote, kad taip būna tik filmuose? Kūdikių ir vaikų miego konsultantė Dovilė Šafranauskė su tuo ne visai sutiktų. Anot jos, gebėjimas užmigti be aktyvios pagalbos, yra būtent tas raktas, vedantis į išmiegotas vaikų ir tėvų naktis. Tik reikia susitarti dėl sąvokų: nei kūdikiai, nei suaugusieji iš tiesų neišmiega visos nakties nepabudę. Nedideli nubudimai tarp miego ciklų yra natūralūs ir visiškai fiziologiškai normalūs. Tai tokie momentai, kai pasitaisome pagalvę, galbūt užsitraukiame antklodę ar persiverčiame ant kito šono, kad ir toliau saldžiai miegotume.
Lygiai taip pat elgiasi ir kūdikiai, tik jų miego ciklas yra gerokai trumpesnis nei suaugusiųjų, o tai reiškia, kad tokių pabudimų yra gerokai daugiau. Anot specialistės, bėda ta, kad kūdikiams dažnai sunku pasiversti ant kito šono ir vėl ramiai užsnūsti, nes įmigo jie ne patys, o gerdami šiltą mamos pienuką ar sūpuojami tvirtų tėčio rankų, o gal ritmiškai supami ant gimnastikos kamuolio. Tad visiškai natūralus jų klausimas prasibudinus: o kur ta maloni pagalba, kuri man jau visiškai asocijuojasi su panirimu į miego būseną?
Štai pagrindinės priežastys, kodėl kūdikis blogai miega.
1. Dienos ritmas neatitinka kūdikio miego poreikių
Tikra tiesa, kad nakties miegas prasideda dieną ir naktiniai pabudinėjamai pirmiausia sprendžiami amžiui tinkamu dienos miego ir poilsio kiekiu. Tad, prieš pradėdami pokyčius, užtikrinkite, kad esama vaiko dienotvarkė yra pastovi, atitinkanti jo amžiui reikalingą dienos miego kiekį, o jei dienotvarkėje padarėte esminių pokyčių, leiskite bent savaitę vaiko organizmui prie jos priprasti. Jei dienos metu kūdikis pervargsta ar patiria daug intensyvių emocijų, fizinės stimuliacijos, tikėtis gero nakties miego arba sėkmės mokantis užmigti be įprastos pagalbos yra paprasčiausiai nerealu. Mėginimai išvarginti vaiką, tikintis, jog jis lengviau užmigs savarankiškai, tiesiog gali pasmerkti visą procesą arba bent jau iššaukti daug bereikalingų ašarų. Todėl neklausykite aplinkinių, teigiančių, jog tiek daug vaikai nemiega – jūs žinote geriau.
2. Miego mokymui pasirinktas netinkamas laikas
Kad ir kaip norisi greitų pokyčių ir ramaus miego, susilaikykite nuo mokymosi, jei artimiausiu metu bent dvi-tris savaites negalite užtikrinti ramaus ir gana nuobodaus gyvenimo savo kūdikiui. Jei planuojate kelionę su kūdikiu, kraustymąsi, ilgą giminaičių vizitą, netrukus gims ar ką tik gimė naujas šeimos narys, o gal artėja Kalėdos su įprastomis linksmybėmis – dabar nėra tinkamiausias laikas, kuris būtų jūsų pusėje. Jei pradėjus pokyčius kūdikis susirgo ar jautriai sureagavo į skiepus, tai taip pat ženklas padaryti pertraukėlę. Tiesa, dantų dygimas paprastai nelaikomas priežastimi nepradėti formuoti savarankiško užmigimo įgūdžių, tiesiog kritinėmis dienomis reikėtų kiek sulėtinti tempą. Kalbant apie laiką, svarbus ir dienos metas, kuomet sėkmės tikimybė ženkliai išauga. Pradėkite nuo nakties miego, kai dienos nuovargis ir didesnis melatonino kiekis organizme bus jūsų slapti pagalbininkai. Užmigti dienos miegeliui, kai aplink vyksta tiek įdomių reikalų, o už lango šviečia saulė, yra nepalyginamai sunkiau, todėl tik išmokus užmigti naktį planuokite dienos pokyčius.
3. Pasirinktas metodas netinka kūdikio temperamentui arba neatitinka šeimos vertybių
Jei auginate ramų ir lengvai prie pokyčių prisitaikantį kūdikį, tikėtina, kad metodo pasirinkimas nėra toks svarbus, tačiau tokiais kūdikiais džiaugiasi ne visi tėveliai. Tad, prieš nuspręsdami pradėti mokyti savo kūdikį, pasidomėkite įvairiais būdais ir jų modifikacijomis, kad pasirinktumėte tą, kuris labiausiai, tikėtina, bus priimtinas kūdikiui bei jums patiems. Paklauskite savęs, kokia mano tėvystės filosofija? Koks metodas man yra priimtiniausias ir kokį metodą taikydamas aš pajėgsiu išlaikyti nuoseklumą? Dažnu atveju miego mokymas privers jus išeiti už savo komforto zonos ribų, todėl, pasirinkę tinkamiausią metodą, panagrinėkite jį iki smulkmenų, kad proceso eigoje žinotumėte kaip elgtis, jei kažkas nevyks taip lengvai, kaip planavote. Tik tada, kai tėvai yra visiškai užtikrinti savo pasirinktu metodu, jie gali būti nuoseklūs ir pasiekti norimų rezultatų. Verta paminėti, kad, atsižvelgiant į esamus kūdikio įpročius, efektyviausiai gali veikti ir kelių metodų kombinacijos arba tiesiog tinkamas metodo pasirinkimas tam tikrame amžiuje.
4. Nepavyko išvengti „protesto nakties“ spąstų
Ir kas gi ta protesto naktis? Mokant vaiką naujų miego įpročių, pirmoji naktis būna sunki, kitomis jau atsiranda pirmiejo progreso ženklai ir BUM – atrodo vėl niekas neveikia ir naktis netgi blogesnė nei iki pokyčių pradžios! Protesto naktis yra visiškai natūrali proceso dalis, kuomet nuosekliai mažinant pagalbą, vaikai greitai supranta, kad tam tikro elgesio daugiau nebebus ir tarsi iš visų jėgu pabando įsitikinti, ar jų pasipriešinimas galėtų grąžinti senąją tvarką. Ir tada dažni tėvai nusprendžia, kad šis metodas jų vaikui netinka, taip padarydami vieną didžiausių klaidų tiesiog iš nežinojimo, kad protesto naktis yra tarsi paskutinis pablogėjimas prieš pastovius ilgalaikius pokyčius ir kaip tik reiškia, kad jų pasirinktas planas veikia. Kad ir kaip tai erzintų, tenka pripažinti, jog toks protestas yra absoliučiai pozityvus ženklas. Priklausomai nuo metodo intensyvumo ir vaiko temperamento, toks protestas paprastai nutinka trečiąją arba ketvirtąją naktį. Patarimas tokiu atveju tik vienas – nepasiduoti ir laikytis savo pasirinkto kurso. Kad įvertintumėte, kokie pokyčiai iš tikrųjų vyksta, vieną pasirinktą metodą rekomenduojama taikyti ne mažiau dešimties dienų.
5. Vieningo šeimos plano nesilaikymas
Mokymosi miegoti savarankiškai procesas toks pat nelengvas, kaip ir bet kokio rimto įpročio keitimas. Jei kada metėte rūkyti ar atsisakėte kavos, žinote apie ką aš kalbu. Juk keičiame beveik visą vaiko gyvenimą besiformavusį įprotį užmigti tam tikru būdu! Jūs padedate savo vaikui lengviau priimti šiuos pokyčius, o kas padeda jums? Vaiko mokymas užmigti savarankiškai turi tapti visos šeimos reikalu, kai visi laikosi vienodo plano. Jei vaiką ramina skirtingi žmonės, tarkime mama ir tėtis, jie turi sutarti, kaip ir kokiu intensyvumu jie padeda vaikui konkrečiu metu. Jei proceso metu tenka valdyti vieno iš šeimos narių pasipriešinimą arba atremti abejones jūsų veiksmais, išlaikyti nuoseklumą, užtikrinantį sėkmę beveik neįmanoma. Ir visgi, jei tokio sutarimo ir bendro plano pasiekti nepavyksta, tuomet geriau atidėti miego mokymus arba sutarti, kad jei nesutinkančioji pusė nepadeda, tai bent jau netrukdytų. Visgi, pagrindinis sėkmės garantas, be abejonės, yra nuoseklumas. Nesvarbu, kokį metodą pasirinksite, jei taikysite jį nuosekliai ir pakankamai ilgai, tikrai pamatysite teigiamus pokyčius. Net jei ir pasitaikys kokia naktis, kai bus per sunku laikytis plano – atjauskite save, kas gi galėtų pasmerkti nemigos iškamuotus pervargusius tėvus. Visas grožis, kad tuoj pat bus kita naktis, kur vėl galėsite tęsti tai, kam pasiryžote. Tiesiog prieš pradėdami, įsitikinkite, ar padarėte viską, kad užprogramuotumėte save ir savo vaiką neišvengiamai sėkmei.
Kodėl taip svarbu dienotvarkė?
Anot miego specialistų, jaunieji tėvai turėtų suprasti vieną svarbų dalyką – nakties miegas yra dienos rezultatas. O konkrečiau – dienotvarkės. Jei ji tinkama, vaikų miegas bus ramesnis. Anot D. Šafranauskės, vienos universalios dienotvarkės, tinkančios visiems vaikams, nebuvo, nėra ir nebus.
„Kad dienotvarkė veiktų, pirmiausia reikėtų nustatyti laiką, kada jūsų namuose prasideda diena. Kadangi didžioji dalis kūdikių bunda tarp 6 ir 8 valandos ryto, dienos pradžiai toks laikas palankiausias. Likusi dienos dalis išdėliojama pagal periodus, kada mažylis būna aktyvus ir šeimos gyvenimo ritmą apskritai“, – pataria kūdikių ir vaikų miego konsultantė.
Internetas mirga įvairiomis būdravimo laiko lentelėmis ir rekomendacijomis, dažnai juose atsispindintys duomenys skiriasi, tad konsultantė D.Šafranauskė primena – lentelėse paprastai nurodomi vidutiniai, minimalūs arba maksimalūs būdravimo periodai. Rekomenduojamas būdravimo laikas kūdikiams pagal amžių gali būti:
• iki 3 mėn.: 1–1,5 val;
• iki 6 mėn.: 2–2,25 val.;
• iki 9 mėn.: 2,5 val;
• iki 12 mėn.: 3–3,5 val.
Vis dėl to svarbu atsižvelgti į kiekvieną vaiką individualiai ir dienos metu pastebėti nuovargio ženklus. Žiovulys yra lengviausiai atpažįstamas nuovargio ženklas, deja, žiovaujame ne tik norėdami miego, bet ir atsikėlę. Tad atpažinti, ar kūdikis pavargęs, nėra taip paprasta. Vienoks nuovargio ženklas būdingas jūsų vaikui, kitoks – jūsų draugės mažyliui. Be to, nuovargio ženklai kinta vaikui augant. Pasitaiko ir kūdikių „slapukų“, niekaip neparodančių, kad nori miego. Labai svarbu įsidėmėti, kad kokybiškai vaikutis miegos tik tada, kai bus pavargęs, bet nenuvargęs.
Žiovulys, akių trynimas, nervingas verkimas rodo, kad kūdikis pervargo, todėl reikėtų suskubti jį nuraminti ir užmigdyti. Tokios situacijos išvengti leidžia atidus vaiko stebėjimas ir pažinimas, kitaip tariant, svarbu laiku „perskaityti“ jo rodomus ankstyvuosius nuovargio ženklus, kurie yra:
• dingęs susidomėjimas veikla,
• sulėtėję judesiai,
• nekoncentruotas žvilgsnis arba žiūrėjimas į vieną tašką,
• paraudimai aplink akis ar antakius,
• kontakto vengimas,
• minkštų žaislų ar antklodėlės lietimas prie veido.
Kai žinosime, kiek laiko pagal amžių mūsų kūdikiui rekomenduojama būdrauti ir mokėsime atskirti nuovargio ženklus, galėsime lengvai nustatyti būtent jam tinkamiausią aktyvų laiką.
Kaip vaiką paruošti miegui?
Dienotvarkę užbaigia pasiruošimas miegui. Anot D. Šafranauskės, specifinis vakaro ritualas, kai, atsižvelgiant į kūdikio poreikius ir pomėgius, parenkami tam tikri veiksmai, padeda kūdikiui naktį miegoti ramiau, giliau, ilgiau. Miego ritualas paprastai turėtų trukti nuo 10 iki 30 minučių. Kuo vaikutis mažesnis, tuo miego ritualas trumpesnis, o svarbiausias miego ritualo bruožas – pasikartojimas. Pasakos skaitymas, ramios maudynės, jaukus mamos niūniavimas ar kt. – pasirinkta veikla turėtų kartotis kiekvieną vakarą, kad kūdikis jaustųsi saugus, nurimtų ir pasirengtų miegui. Jei visgi kūdikį užmigdyti sunku, jis irzlus, tikėtina, kad būdravimo fazė iki nakties miego buvo per ilga. Vadinasi, reikia trumpinti miego ritualą, galbūt atsisakyti blaškančių veiklų.
Jei kalbėsime apie vyresnius vaikus, vakaro ritualas jokiu būdu neturėtų būti televizoriaus žiūrėjimas. Gydytoja Rūta Praninskienė sako, kad svarbiausia yra riboti naudojimąsi IT technologijomis. „Pastebėta, kad vaikai, kurie žiūri televizorių ar žaidžia kompiuteriu prieš miegą, sunkiau užmiega ir dažniau prabunda naktį. Ypač neigiamai veikia suaugusiųjų filmai vaikams iki 6 metų. Negalima rodyti jokių – net ir gražių, nes jie dar jų nesupranta. Rekomenduojama porą valandų iki miego nebesinaudoti jokiomis išmaniosiomis technologijomis, o jei jau tenka, pakeisti ekrano spalvą į rusvą, kad būtų kuo mažiau mėlyno apšvietimo“, – rekomendacijomis dalinosi medikė.
Specialistai sutinka, kad vienas iš tinkamiausių ritualų yra skaitymas. Kitas, kiek primirštas – lopšinės. Šiais laikais vos trečdalis tėvų, auginančių vaikus iki 5 m. amžiaus, vakare sudainuoja jiems lopšinę, parodė tyrimas. Be to, dauguma šių tėvų yra 45 m. amžiaus ar vyresni, o tai rodo, kad jaunesni tėvai užmiršta šį gražų muzikinį vakaro ritualą. Kita vertus, daug tyrimų rodo, kad girdėdami dainuojamas lopšines vaikai dvigubai greičiau nurimsta, nei tada, kai su jais kalbamasi. Moksliškai įrodyta – lopšines girdėję vaikai vėliau geriau mokosi, emociškai būna stabilesni, teigia Jungtinės Karalystės Neurofiziologinės psichologijos instituto direktorė Sally Goddard-Blythe.
Na o jei niekas nepadeda, išbandykite išmaniąsias programėles:
- Daugiau nei 200 skirtingų garsų miegui Jonvabalis arba programėlė „Lightning Bug“ („Android“) siūlo daugiau nei 200 įvairiausių garsų, skirtų greitesniam užmigimui.
- Galimybė stebėti ir analizuoti vaiko miegą telefone Stebėti miegančių vaikų miegą galima naudojant programėlę „Sound Sleeper“ („iOS“, „Android“).
- Klasikinę muziką mėgstantys tėvai tiesiog privalo išmėginti programėlę „Mozart Baby Sleep“ („Android“). Joje atrinkti tokie legendinio kompozitoriaus Volfgango Amadėjaus Mocarto kūriniai, kurie nuramina ir padeda greičiau užmigti.
- Vietoje naktinės lemputės Programėlė „Sleepy Sounds“ („Android“, „iOS“) siūlo daugybę jos panaudojimo galimybių. Galima rinktis tarp įvairių lopšinių (deja, tik anglų kalba), balto triukšmo, gamtos garsų arba tėvų mėgstamos muzikos.
Iki kada vaikui reikia pietų miego?
Maždaug nuo vienerių metų vaikas įpranta dienos metu pietų miego gultis tik kartą. O jei kalbėsime apie 3–4 metų vaikus, juos įkalbėti pailsėti tampa dideliu iššūkiu. Kyla klausimas – ar to tikrai reikia? Daugelyje Europos šalių vaikai nuo 3 metų mokyklėlėse jau nebėra guldomi pietų miego. Lietuvoje po senovei visi eina miegoti. Medicinos mokslų daktarė, gydytoja vaikų neurologė R. Praninskienė sako, kad pietų miegas nėra toks svarbus kaip nakties, todėl per prievartą vaiko guldyti nereikėtų.
Anot medikės, pastaruoju metu gerokai pasikeitė rekomendacijos, kiek vaikams reikia miegoti per parą. Jei anksčiau būdavo nustatytas konkretus laikas, dabar svarbiausias rodiklis – ne mažiau tiek ir tiek valandų. Ji pateikė konkrečius skaičius, kiek rekomenduojama vaikams miegoti. Nuo 0 iki 3 mėnesių rekomenduojama miegoti 14–17 valandų per parą, bet nemažiau 11 valandų. Kūdikiams 4–11 mėnesių – 12–15 valandų, bet nemažiau nei 10 valandų. 1–2 metų vaikams – 11–14 valandų, bet ne mažiau nei 9 valandų. 3–5 metų – 10–13 valandų, bet nemažiau 8 valandų. 6–13 – 9–11 valandų, bet nemažiau 7. 14–17 – 8–10, bet nemažiau 7. „Jau įrodyta, kad kiekvieno iš mūsų miego poreikis yra užkoduotas genuose ir gali skirtis. Vienas vaikas gali būti visiškas nemiegalius, o kitas gali miegoti tiek dieną, tiek naktį. Bet rekomendacijų, kad vaikas miegotų nemažiau rekomenduojamos normos, derėtų prisilaikyti. Miegas yra labai svarbus vaiko psichologinei raidai, ilgalaikei atminčiai (gauta informacija dienos metu apdorojama naktinio miego metu) ir neuroendokrinologinei sistemai (daugelis hormonų išsiskiria cirkadiniu ritmu)“, – pasakojo gydytoja.
Nakties miegas, ypač pirmoji nakties pusė yra labai svarbi visiems neuroendokrininiams ir biologiniams reiškiniams, tuo metu konsoliduojasi atmintis. O miegas dieną yra paviršutiniškas. „Darėme tyrimą, kuris parodė, kad jei vaikai turi griežtą režimą, pietų miego jie gali atsisakyti sulaukę 3–4 metų. Jei jie išsimiega naktį, gali nebenorėti dieną“, – sakė R.Praninskienė.
Jei namuose dar įmanoma išklausyti vaiko poreikių ir neguldyti jo miegoti, darželyje tai nėra taip paprasta. „Grupėje yra apie 20 vaikų, todėl padaryti taip, kad visiems būtų patogu, nežinau, ar įmanoma. Mažiausia žala būtų tuomet, jei vaikai galėtų pasirinkti: vieni eitų miegoti, kiti – ne. Gal galima būtų tiems, kurie neina pogulio, sugalvoti kokią nors veiklą. Nes būna, kad vaikai nenori eiti į darželį vien dėl to, kad nenori pietų miego. Ir taip būna dažniausiai apie 4 metus. Ne veltui daugelis šalių tokio amžiaus vaikų nebemigdo, o pas mus visus guldo, nors jau kuriasi ir kitokio požiūrio darželių. Matyt, per mažai darbuotojų, kad galima būtų atsižvelgti į skirtingus poreikius“, – sakė gydytoja.
Tiesa, ji teigė, kad pietų miego laikas mūsų darželiuose yra tinkamas – tarp 13 ir 14.30. Ji pridūrė, kad atsikelti po pietų miego vaikas turėtų ne vėliau nei likus bent 5–6 valandoms iki nakties miego. Priešingu atveju, paguldyti jį nakčiai taps nemenku iššūkiu. Anot jos, tėvai patys turėtų matyti, ar jų atžalai reikia pietų miego: jei trimetis pamiega darželyje dvi valandas, o parėjęs neužmiega iki 23 valandos, reiškia, kad jam miego dieną nereikia. Jei šeima turi tvarkingą rėžimą – 20 val. pradeda ruoštis, o 21 val. vaikai jau miega – nakties miego vaikui turėtų užtekti.
Jei vis tik tėvai guldo vaiką pietų miego, kaip reikėtų tą daryti? „Labai svarbu neturėti jokių asociacijų: jokių sūpimų, pagulėjimų, maitinimų ir pan. Vaikas turi mokytis užmigti pats, nes paskui bus labai sunku atpratinti. Jei jau prigulsite pagulėti, reikės ilgai gulinėti“, – šypsojosi gydytoja. Be to, pietų miegas vaikams neturėtų asocijuotis su ilgu miegojimu, jis turėtų trukti apie pusantros valandos – iki 2 valandų. Tamsa yra svarbesnė nakties miegui. O dieną ji vaikui nėra būtina. Pasak medikės, jei vaikas norės miegoti, jis užmigs bet kokioje situacijoje: lauke, lovoje, vežime.
Bonusas: norite, kad kūdikis ramiai miegotų, nedarykite šių klaidų
Jei jau viską išbandėte, o vaikas vis tiek miega blogai, pažiūrėkite, ar nedarote šių klaidų, kurias pastebi miego specialistė D. Šafranauskė:
1. Ankstyvas kėlimasis
Jei vaikas keliasi per anksti, ankstiname guldymo laiką, o ne vėliname. Bet turėkite omeny, kad 6 valanda ryto kūdikiui nėra per anksti. Jei vaikas kelias ne anksčiau 6 valandos, labai gali būti, kad jo toks bioritmas. Jei vis tik kūdikis keliasi anksčiau, o dienos metu nepervargsta, reikėtų atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką – kambario temperatūrą. „Apie 5 val. ryto yra pati žemiausia gamtos temperatūra. Taip pat ir vaiko kūno temperatūra nukrenta. Tas jį gali išbudinti. Todėl tokiu metu reikėtų pasirūpinti papildomu užklotu“, – pasakojo Dovilė. Kitas trikdis – šviesa kambaryje. Jei anksčiau kylant saulei, anksčiau keliasi ir kūdikis, derėtų pasirūpinti tinkamomis užuolaidomis, kad šviesa nepatektų į kambarį. Dar vienas būdas pailginti rytinį kūdikio miegą – imituoti naktį.
2. Ilgas migdymas vakare
Jei kūdikį tenka ilgai migdyti vakare, vėlgi patariama žiūrėti dienotvarkę. Kitas svarbus aspektas – vakaro rutina. Reikia individualiai žiūrėti, kas tinka jūsų kūdikiui. Pavyzdžiui, kai kuriuos vaikus maudynės ramina, kitus – stimuoliuoja. Dovilė pabrėžė, kad migdymas turėtų trukti iki pusvalandžio. Jei trukmė ilgesnė, reikia atkreipti dėmesį į dienotvarkę.
3. Šokinėjimas ant kamuolio
Kai niekas nepadeda, tėvai imasi įvairiausių priemonių, kad tik kūdikis užmigtų. Viena populiariausių – šokinėjimas ant gimnastikos kamuolio. Anot Dovilės, šis būdas daugiau kenkia, nei padeda.
4. Dažnas prabudinėjimas naktį
Jei vaikas prabunda kas dvi valandas, vėlgi patariama žiūrėti dienotvarkę. Būna raidos etapai, dėl kurių kūdikis ima prabudinėti dažniau, bet jie po maždaug savaitės praeina, dėl to tuo etapu svarbu nesukurti naujo miego įpročio.
5. Miego asociacijos
Anot miegos konsultantės, kuo daugiau asociacijų sukursite, tuo daugiau vaikai jų norės. Moksliniai tyrimai rodo, kad standartiškai nuo 2 su puse mėnesių naujagimiai gali užmigti patys. Realybėje yra gerokai vėliau. Vis dėl to jei sukūrėte miego asociacijas, Dovilė patarė, kaip jų atsisakyti. Yra keli būdai. Pirmasis – išnykimo metodas, kai asociacijos intensyvumas kas 3-4 dienas mažinamas. Antrasis – pakeitimo metodas. „Jei tarkime asociacija, kurios norima atsisakyti, yra žindymas, pradedame kūdikį tik nešioti, po 3-4 naktų vaikščiojimo tempą mažiname, dar po tiek pat – tik pastovime su juo ant rankų. Paskui – tik pabūname šalia“, – pasakojo Dovilė. Anot jos, nesvarbu kokį metodą pasirinksite, svarbu jį taikyti nuosekliai.
Agnė Keizikienė yra Delfi ŠEIMA rubrikos redaktorė.