Kodėl mums reikia neigiamų naujienų
Angliškas terminas „doomscrolling“ reiškia veiksmą, kai praleidžiama pernelyg daug laiko skaitant naujienas, ypač neigiamas, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Sakoma, kad to ypač padaugėjo pandemijos laikotarpiu, o vėliau – ir prasidėjus karui Ukrainoje.
Paklaustas, kodėl mes taip pasineriame į naujienų srautą ir mus itin traukia neigiamos žinios, psichoterapeutas D. Jakučionis atsakė paprastai:
„Todėl, kad esame gyvūnai, tik vaikštome dviem kojomis ir turime didesnes smegenis negu visi kiti. Tai yra evoliucijos suformuotas momentas, kad mes į negatyvią informaciją turime atkreipti dėmesį daug labiau nei į pozityvią, jog galėtume apsisaugoti. Tai yra labai logiška.
Pavyzdys: jeigu aš nepastebėsiu sultingo, sunokusio obuolio, mano gyvenime niekas nepasikeis, bet, jeigu aš praleisiu kardadančio tigro ausis krūmuose, obuolio jau neberasiu ir kito tigro tikrai nebepamatysiu, nes mane suvalgys. Dėl to mūsų smegenys yra išsivysčiusios labiau pastebėti negatyvią, grėsmę keliančią informaciją. Ir už tai labiausiai atsako mūsų migdolinis kūnas, kad galėtų viską stebėti.
Tada imame stebėti informaciją, atrodo, kad, jeigu ką nors sužinosime, mums taps saugiau, nes žinosiu ir man gal taip neatsitiks. Taip pat išsiskiria dopaminas, nes jaučiuosi kažką sužinojęs.
Kartais žmonės dėl to, kad žino daugiau, ypač kalbant apie negatyvias žinias, netgi jaučia tam tikrą pasitenkinimą. Nors jam pasaulio suvokimui ir gyvenimui tame pasaulyje tai niekaip neprideda jokios naudos.“
Psichoterapeutas paminėjo ir negatyvumo šališkumą, kuris prilygsta paradoksui: daugiau dėmesio kreipiame į negatyvią informaciją tam, kad jos galėtume išvengti.
D. Jakučionis išskyrė dar vieną aspektą – polinkį interpretuoti naują informaciją kaip savo turimų įsitikinimų ar teorijų patvirtinimą (angl. „confirmation bias“): „Jeigu žmogus seka daugiau negatyvesnės informacijos, jau kaip ir turi susiformavusį įsitikinimą, kad bus blogai. Ir tada jam reikia vis naujų informacinių šaltinių, kad pasitvirtintų tą savo įsivaizdavimą. Atsiranda toks filtras, kur, jei net informacija yra neutrali, žmogus joje išsirinks detalę, kuri yra negatyvi.“
Didina nerimo kiekį
Psichoterapeuto D. Jakučionio teigimu, nuolatinis negatyvių naujienų sekimas mums nėra naudingas. Pasak jo, visų pirma, tai didina nerimo kiekį ir neužtikrintinumą. Tačiau ir toliau siekiame tai daryti, nes norime tuos nemalonius jausmus sumažinti. Čia atsiranda tarsi toks užburtas ratas: negatyvi informacija didina mūsų nerimą, o, kai jis didėja, vėl turime ieškoti informacijos, kad pasijustume geriau, saugesni.
Kitas aspektas, anot psichoterapeuto, – tokiose situacijose labiau pasireiškia neigiami įsitikinimai, atsiranda negatyvus pasaulio matymas, nusiteikimas ateities atžvilgiu: „Žmogui atrodo, kad ateitis yra bloga ir jis vis tiek turi sekti tą informaciją, kad bandytų apsisaugoti. Taip ir laiko sugaištama, ir naudos nėra.“
D. Jakučionis paminėjo dar vieną niuansą, kad tas nemalonus jausmas, kurį patiria neigiamas naujienas skaitantis žmogus, keičia jo savijautą, o ši gali turėti įtakos ir bendraujant su kitais žmonėmis, atsiliepti santykiuose ir pan.
Pojūčiai, kuriuos reikėtų pastebėti
Vieni žmonės labai aiškiai geba sau įsivardyti, kad jų prastą vidinę savijautą lemia būtent neigiamų naujienų srautas ir jie priima sprendimą jų nebeskaityti arba stipriai tą kiekį sumažinti. Kiti gyvena su nuolatiniu baimės jausmu, todėl nė minties neturi, kad būtent negatyvios žinios yra jų nemalonios savijautos priežastis.
Pasiteiravus, kas šiuo atveju galėtų padėti žmogui susiprasti, kad būtent neigiama informacija jį taip veikia ir dėl to turėtų ko nors imtis, psichoterapeutas D. Jakučionis patarė pirmiausia nusistatyti sau taisykles, kiek naujienų, kiek laiko ir kokius šaltinius gali skaityti.
„O, jeigu norisi pasitikrinti, visada kviečiu pabandyti įsivardyti, kokie jausmai ir pojūčiai vyrauja po tų žinučių skaitymo. Kai kurie žmonės yra sąmoningesni, jie lengviau gali atpažinti savo jausmus ir pojūčius, o kitiems tai sekasi sunkiau. Lyg ir jaučia, kad kažkas su jais vyksta, yra kažkas nemalonaus, bet jie negali tiksliai įsivardyti, neturi pajautimo, kad tai susiję, nes nepajaučia to tiesioginio ryšio.
Jei žmogus pajunta, kad paskaitęs jaučiasi išsekęs, liūdnas, prislėgtas ar nerimastingas, tik apie tai ir ima galvoti arba pradeda sapnuoti, tai jau yra rodiklis. Jeigu pradeda trikti miegas, vienas būdų sau padėti yra susimažinti tokių naujienų srautą, pažiūrėti, ar tai padėtų pagerinti miego kokybę. Miego sutrikimas irgi yra vienas požymių, kad žmogus ima stresuoti.
O jeigu aplinkoje nėra kitų stresorių, tik naujienų skaitymas, tada verta susimąstyti, kad tai galbūt ir daro žmogui tiesioginę įtaką, nors tiesiogiai jos tarsi ir negali pajusti. Kai kurie žmonės kaip tik jaučia tokį dopamino sukuriamą atpildo momentą, kai jie ko nors ieško ir tą informaciją randa. Tada jie tuo pačiu metu lyg ir jaučiasi geriau, bet lyg ir nelabai, nes ta informacija, kurią perskaito, yra nemaloni, nerimą kelianti“, – aiškino psichoterapeutas.
Iliuzija, kad būsi saugesnis
Jau išsiaiškinome, kad dėl didelio srauto negatyvių naujienų žmogus nesijaučia gerai, tai jam atneša nerimo, pasėja įvairių minčių. Tačiau kai kuriems tuo pat metu atrodo, kad jie negali neskaityti, nes tas žinojimas neva suteikia saugumo jausmo.
Psichoterapeutas D. Jakučionis sakė, kad tai iš dalies yra bandymas susimažinti nežinomybę ir susikurti sau saugumo. O tai pašnekovas vadina iliuzija:
„Žmogus jaučiasi neužtikrintas dėl ateities ir mano, kad, jeigu paskaitys kokią naujieną, jam lyg atsiras daugiau aiškumo, lyg daugiau žinos, tada labiau galės kontroliuoti situaciją. O jeigu labiau galės kontroliuoti situaciją, jausis saugiau. Bet ilgainiui vis tiek jaus nerimą. Taigi čia yra toks paradoksas, tokia lyg saugumo iliuzija, kai žmogui atrodo, kad jis galės kažką daugiau kontroliuoti, jeigu daugiau apie tai skaitys.
Bet mes gi suprantame, kad ateities nė vienas nežinome. Kalbant apie karą, esame informuoti, kiek tam galime būti pasiruošę, tai tuos dalykus esame pasidarę, o jei ne, galime pasidaryti, turėti planą, ką darytume, jei tai nutiktų. Šiandien karo nėra, jeigu jis bus, mums praneš. Ir dėl to, kad skaitysime, kas ką pasakė, ateitis mums nepaaiškės, nes tai yra iliuzija, kad gebėsime geriau tam pasiruošti.“
Patarimai, ką daryti
Paklaustas, kaip mano, kur didesnė bėda – ar tai, kad per daug naršome internete, skaitydami tas negatyvias naujienas, ar tai, kad reikėtų labiau atsirinkti, kiek jų per dieną perskaityti, psichoterapeutas D. Jakučionis sakė, kad, jo manymu, žmones labiausiai kankina būtent taip praleistas laikas:
„Doomscrollingas“ ir yra apie tai, kad praleidžiama be proto daug laiko skaitant, žiūrint naujienas, ypač negatyvias. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose itin veikia algoritmas, kai automatiškai tau pasiūlomos to pobūdžio naujienos, ties kuriomis praleidi daugiausia laiko. Ir žmogus ten įklimpsta, nes kaip ir negali atsitraukti, jam yra įdomu, jis jaučia ir jaudulį, ir nerimą tuo pačiu metu, taip pat ir pasitenkinimą, nes išsiskiria dopaminas.
Aš sakyčiau, kad labiausiai žmones kankina būtent taip praleistas ir kažkam kitam neišnaudotas laikas.“
Pokalbio pabaigai psichoterapeutas pasidalijo keletu patarimų, ką daryti, kad nepaskęstume naujienų sraute ir tuo pačiu neblogintume savo savijautos:
„Pirmiausia, siūlyčiau labai riboti informacinius šaltinius, atsirinkti oficialius, patikimus, kuriuose tą informaciją stebite, skaitote.
Antras patarimas – riboti informacijos kiekį. Pasiskirti laiką, kada tai darote ir kiek laiko. Kviesčiau tai daryti dieną, vieną kitą kartą pasižiūrint naujienas patikimuose šaltiniuose. Siūlyčiau to nedaryti rytais, nes, jei dar būdami lovoje pasiimate telefoną ir pradedate naršyti internete, susigadinate dieną, taip pat naujienų neskaityti vakarais prieš miegą, kad tai netrukdytų miegui.
Dar ekstremalesnis patarimas būtų išvis nieko neskaityti, nes, jeigu kas nors atsitiks, tikrai apie tai sužinosite.“
