Kas yra „pirštų kvėpavimas“?
„Pirštų kvėpavimas“ yra savihipnozės forma, kuri padeda nusiramini jaučiant stresą ir nerimą. Ją sudaro lytėjimo ir kontroliuojamo kvėpavimo derinys, kuomet keičiant pirštų ir rankų judesius susikoncentruojama į gilius įkvėpimus ir iškvėpimus.
Tyrimai rodo, kad efektyviai kontroliuojamas kvėpavimas ne tik padeda atsipalaiduoti bet ir skatina melatonino – konkorėžinėje liaukoje gaminamo hormono, atsakingo už kūno cirkadinio ritmo reguliavimą ir natūralaus miego ciklo valdymą – išsiskyrimą.
„Mattress Online“ ir„Cavendish Cancer Care“ paaiškina, kaip pritaikyti „pirštų kvėpavimą“ sau ir sugrįžti į ramią būseną tomis dienomis, kai jaučiame nerimą.
Kaip vyksta „pirštų kvėpavimas“?
1. Patogiai atsisėskite ar atsigulkite. Kvėpuokite giliai ir lėtai.
2. Švelniai sulieskite vienos rankos nykštį su kitais pirštais. Lengvai laikykite šią ranką kitos rankos delne. Suskaičiuokite penkis gilius įkvėpimus, kol laikote rankas tokioje pozicijoje.
3. Sukeiskite rankas ir suskaičiuokite dar penkis įkvėpimus.
4. Tuomet iškelkite vienos rankos nykštį ir apkabinkite jį kitos rankos pirštais. Lengvai laikykite nykštį skaičiuodami penkis gilius įkvėpimus. Sukeiskite rankas ir atlikite dar penkis gilius įkvėpimus.
5. Pakartokite tai su visais likusiais abiejų rankų pirštais – pradedant nykščiu, rodomuoju, viduriniuoju, bevardžiu ir baigiant mažuoju pirštais, nepamiršdami kaskart sukeisti rankų.
Pamatyti, kaip taisyklingai atlikti „pirštų kvėpavimo“ techniką, galite čia.
Kaip sako „Cavendish“ įmonės gerovės vadovė Chloe Angus, „stresinės situacijos gali iššaukti automatiškai pagreitėjantį ar sulaikomą kvėpavimą, dažnu atveju mes to net nepastebime, kol nepajuntame įtampos. Jeigu stresinėje situacijoje sutelktume dėmesį į kvėpavimą, jį sulėtintume ir sulygintume, būtų paprasčiau nusiraminti. Įprotis skirti dėmesio kvėpavimui įvairiu paros metu gali padėti valdyti emocijas ir stresą, o taip pat stabtelėti ir susikoncentruoti į esamą momentą. Rekomenduojame kvėpavimo pratimus atlikti reguliariai, kai nejaučiate streso. Kai mums tai tampa pažįstama, lengviau tai prisimename tose situacijose, kai to mums labiausiai reikia.“