Rugsėjis – iššūkių metas
„Sostinės gatvėse po vasaros suintensyvėjusį transporto eismą papildys vaikus į mokyklas vežantys tėvai ir į mokslus, universitetus grįžę studentai. Kad kelionės mieste rugsėjį būtų kuo sklandesnės, policija suaktyvins patruliavimą gatvėse, prie mokyklų ir darželių, nes žmogiškai suprantama, kad reikalinga adaptacija. Rugsėjį į sostinės gatves išvažiuoja apie 30–40 proc. daugiau automobilių, lyginant su vasarą fiksuojamu srautu. Rugsėjis intensyvesnis, po to palaipsniui lėkimas nusistovi, vairuotojai įpranta prie ritmo, intensyvumo ir srauto“, – Delfi sako Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.
Specialistė teigia, kad reikėtų atidžiau planuoti keliones, bent jau pirmosiomis rudens dienomis – tam gali padėti ir išmaniosios programėlės. Jose patys vairuotojai žymi įvairius eismo įvykius ir spūstis, į ką atsižvelgus galima pasirinkti ilgesnį, tačiau galbūt kiek greitesnį maršrutą.
„Vis dėlto, viena pagrindinių taisyklių, kurios vairuotojams svarbu nepamiršti – eismo dalyvių elgesys turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“, – pabrėžia J. Samorokovskaja.
Paprašyta įvardinti avaringiausias sostinės gatves, specialistė remiasi statistika.
„Tai Kalvarijų g. ir Ozo g. sankryža, Savanorių pr. ir Tūkstantmečio g. sankryža, Žirmūnų g. ir Kareivių g. sankryža, Kalvarijų g. ir Konstitucijos pr. sankryža, Antakalnio g. ir Švyturio g. sankryža, Laisvės pr., Ukmergės g., Dariaus ir Girėno g.“, – vardija Komunikacijos poskyrio vedėja.
Savo ruožtu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Reda Zarauskienė sako, kad laikinojoje sostinėje avaringiausios tos gatvės, kuriose eismas intensyviausias.
„Avaringiausių Kauno gatvių sąrašo viršuje yra Savanorių pr., Pramonės pr., Taikos pr., Jonavos g., Raudondvario pl. Pagrindinės eismo įvykių priežastys yra leistino greičio viršijimas, reikalavimo duoti kelią nevykdymas bei saugaus atstumo nesilaikymas. Džiugu, kad vykdant eismo įvykių analizę, pastebime, kad eismo įvykių skaičius šiose gatvėse yra mažėjantis, tačiau įvykių priežastys išlieka tos pačios“, – akcentuoja R. Zarauskienė.
Vis daugiau eismo įvykių sukelia naudojantys mikrojudumo priemones
Šiaulių mieste avaringiausios taip pat tos gatvės, kuriose didžiausi transporto priemonių ir pėsčiųjų srautai, teigia Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato specialistai. Tai Tilžės g., Pramonės g., Vilniaus g., Vytauto g., Gardino g., Aido g.
„Pastaruoju metu pastebime, kad nemaža dalis eismo įvykių nutinka su mikrojudumo priemonėmis. Jei prieš kelis metus eismo įvykiuose dalyvaudavo motorinės transporto priemonės, pėstieji ir vienas kitas dviratininkas, tai dabar nemažai eismo įvykių, kuriuose dalyvauja dviratininkai, vienračių ar el. paspirtukų vairuotojai. Tai pakankamai plačiai paplitusios judumo priemonės, yra pakankama infrastruktūra jų eismui, tačiau nepakanka vairuotojų atidumo, atsakingumo, gal ir patirties teisingai įvertinti eismo situaciją, tinkamai suvaldyti transporto priemonę ir išvengti eismo įvykio“, – pabrėžia atstovai.
Jie pastebi, kad itin didelė dalis eismo įvykių atsitinka dėl vairuotojų išsiblaškymo, kada motorinių transporto priemonių vairuotojai užsiima pašaline veikla, nekoncentruoja dėmesio į kelią, į aplinką, o kalba telefonu, rašo žinutes ar užsiima kita veikla, kuri reikalauja papildomo dėmesio.
Gelbėja žiedinės sankryžos
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė sako, kad remiantis duomenimis, pateiktais 2021–2023 m. , išskiriamos šios avaringos sankryžos: Beržų g. ir Basanavičiaus g., Beržų g. ir Staniūnų g., Nemuno g. ir Tilvyčio g., Nemuno g. ir Klaipėdos g., Klaipėdos g. ir Kosmonautų g.; Klaipėdos g. ir Vakarinės g., Klaipėdos g. ir Dariaus ir Girėno g., Smėlynės g. ir Marijonų g., Klaipėdos g. ir Savitiškio g.
Panevėžio rajone, anot specialistės, galima išskirti Krekenavos pagrindinę sankryžą.
„Panevėžio mieste ir rajone mažėja „juodųjų sankryžų“, nes įrengiamos žiedinės sankryžos ir gerėja kelių kokybė. Pavyzdys – Klaipėdos g. ir Dariaus ir Girėno g. sankryža“, – pažymi pašnekovė.
Specialistės teigimu, tiksliai nustatyti, kas lemia šių vietų avaringumą, gana sunku.
„Viena iš į „juodąjį sąrašą“ įtrauktų sankryžų yra Klaipėdos ir Vakarinės gatvių sankryža, joje vyksta ir techniniai, ir įskaitiniai eismo įvykiai. Nors sankryža didelė, matomumas geras – reikalingas ir vairuotojų budrumas, dėmesingumas ir atsakingas požiūris“, – teigia Komunikacijos poskyrio vedėja O. Jukniūtė.
Panaši situacija stebima ir uostamiestyje
Nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. Klaipėdoje registruotas 1591 eismo įvykis, iš jų – 136 įskaitiniai, per kuriuos sužeisti 155, žuvo – 3 asmenys.
Statistika rodo, kad pasikartojančios eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo žmonės, vietos yra šios: Taikos pr., Kretingos g., Baltijos pr., Smiltelės g., Šilutės pl., Liepų g., Liepojos g., H. Manto g., Vilniaus pl., Tilžės g., P. Lideikio g., Minijos g., Birutės g., Pajūrio g., Vingio g., Gedminų g., Pamario g., Sausio 15-osios g.
Specialistai įvardija, kad analizuojant minėto laikotarpio eismo įvykių statistiką nustatyta, jog daugiausiai įskaitinių eismo įvykių įvyko dėl šių priežasčių – pareigų pėstiesiems nevykdymo, kai užvažiuojama ant pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje (nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. registruotas 21 tokio pobūdžio eismo įvykis) ir saugaus greičio nepasirinkimo (minimu laikotarpiu registruoti 8 tokio pobūdžio eismo įvykiai).
Nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. registruota 60 eismo įvykių, iš kurių 5 įskaitiniai, juos sukėlė neblaivūs eismo dalyviai.
Nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. registruoti 5 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuos sukėlė elektrinių paspirtukų vairuotojai, 14 – dviračių vairuotojai.
Daugiausia avarijų įvyksta pirmadieniais
Savo ruožtu ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pasakoja apie draudėjų tarpe pastebimas tendencijas dėl eismo įvykių.
„Remiantis ERGO eismo įvykių statistika, daugiausiai avarijų įvyksta pirmadieniais. Nelaimių keliuose gausu ir ketvirtadieniais bei penktadieniais, žiemos ir pavasario mėnesiais bei šventiniais laikotarpiais – prieš Kalėdas ir Naujuosius metus, per Vėlines lapkričio pradžioje. Nelaimingiems atsitikimas įtakos turi ir orai – staiga pasikeitus oro sąlygoms, gausiai palijus, pasnigus ar pirmųjų šalnų metu taip pat fiksuojame daugiau avarijų“, – teigia specialistas.
Kalbant apie eismo įvykių vietas, anot R. Bieliausko, išsiskiria žiedinės sankryžos (pavyzdžiui, Savanorių žiedas Vilniuje), parkavimo aikštelės, kiemai ir siauros miestų gatvės. Skirtingais laikotarpiais tam tikrose vietovėse įvyksta daugiau avarijų, kai vyksta ten esančių gatvių remontas, pasikeičia ženklinimas.
„Didžiausias avaringumas stebimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šimtui automobilių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje skirtingais metų mėnesiais vidutiniškai tenka nuo 9 iki 17 avarijų“, – sako Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.
Avaringumui nemažą reikšmę turi ir orų sąlygos. Rugpjūtis, pasak R. Bieliausko, būtent tas mėnuo, kuomet jau kelis metus iš eilės fiksuojama daugiausiai stichinių nelaimių suniokotų automobilių, o bendras draudžiamųjų įvykių skaičius per metus vidutiniškai siekia daugiau nei 2000.
„Šiais metais vien dėl liepos 28–29 d. audros ir lietaus automobiliams padarytos žalos į ERGO kreipėsi 80 klientų, o žalų išmokos siekė beveik 140 tūkst. eurų. Per 2023 metus fiksuota apie 500 tokių įvykių, nuostoliai transporto priemonėms siekė beveik 780 tūkst. eurų“, – tikina ERGO specialistas.
