Ir nors oficialios diagnozės „priklausomybė nuo deginimosi saulėje“ nėra, ne vienas atliktas tyrimas parodė, kad nuo šio, iš pirmo žvilgsnio tik džiugias emocijas atnešančio veiksmo, tikrai galima įgauti priklausomybę.
Sukelia net abstinencijos priepuolį
Pasak mokslų daktaro V. Sidorovo, saulės suteikiami malonumai turi gerąją pusę – ultravioletinių spindulių mūsų kūnui reikia dėl vitamino D, be to, jie gali būti skirti net ir gydyti kai kurias odos ligas. Vis dėlto yra ir dvi labai didelės blogybės – odos senėjimas ir odos vėžys.
„Prieš daugelį metų buvo pastebėta, kad žmonėms žiemą gyventi daug sunkiau dėl saulės trūkumo, be to, šaltuoju periodu dažniau nustatoma depresija“, – pasakojo dr. V. Sidorovas.
Tačiau šiais laikais net ir žiemą galime pasikaitinti UV spinduliuose – nebrangūs soliariumai lengvai prieinami beveik kiekviename mieste. Vis dėlto jie pamėgti ne tik dėl to, jog po jų galime mėgautis gražiu ir madingu įdegiu. Iš soliariumo gauti UV spinduliai suteikia kūnui malonumą ir pagerina nuotaiką.
„Buvo atliktas tyrimas, kurio metu žmonių paprašė nueiti į du soliariumus. Viename iš jų buvo tikri ultravioletiniai spinduliai, o kitame – tik šių spindulių muliažas. Tyrimas parodė, kad žmonės sugebėjo pajausti, kuriame soliariume iš tiesų yra UV spinduliai, o kuriame muliažas, ir pabėgo ten, kur spinduliai tikri“, – sakė gydytojas.
Nustatyta, kad soliariumo ar saulės spinduliai kūne sukelia beta-endorfinų išsiskyrimą, o pastarieji sukelia malonumą. Net ir sena patarlė sako, kad prie gero priprantama greitai. Todėl nesunku suprasti, kodėl kai kurie žmonės tampa priklausomi nuo deginimosi. O kas nutinka, kai tokį malonumą stengiamasi sustabdyti?
„2006 metais buvo atliktas tyrimas, kai reguliariai besideginantiems žmonėms prieš gaunant ultravioletinių spindulių būdavo duodama vaisto, kuris neleidžia išsiskirti endorfinams. Pastebėta, kad tiriamieji greitai pajuto tokius pat simptomus, kokius jaučia priklausomybę turintis žmogus abstinencijos metu: pykinimą, dirglumą, nerimą“, – pasakojo V. Sidorovas.
Kas turi didžiausią riziką susirgti odos vėžiu?
Ultravioletiniai spinduliai yra trijų tipų: A, B ir C. Paskutinis tipas – C mūsų nepasiekia, nes juos sulaiko ozono sluoksnis, B spindulių gauname 10 proc., bet daugiausiai gauname A tipo ultravioletinių spindulių, sako gydytojas. Būtent A ir B spindulių poveikis mūsų kūnui yra pats pavojingiausias.
„1 ir 2 odos tipą turintys žmonės, deja, bet degintis išvis neturėtų. Dažniausiai tokį odos tipą turi raudonplaukiai, šviesiaplaukiai ir mėlynakiai. Žinoma, tada kyla klausimas, kaip gauti pakankamą kiekį vitamino D? Buvo darytas tyrimas, kuriame žmonės kelis mėnesius savaitgalį praleisdavo 6 valandas saulėje. Tačiau vėliau, atlikus vitamino D tyrimą, pamatyta, kad jis nepasiekė nei minimalios normos“, – pasakojo gydytojas dermatologas.
Vadinasi, kad bet kokiu atveju reikia papildomai gerti vitaminą D. Net jei sveikai maitinamės, iš maisto šios medžiagos galime gauti tik apie 10-20 proc., sako gydytojas.
Vyresniems nei 50 metų žmonėms rizika susirgti odos vėžiu ypač didelė. Paskaičiuota, kad, jei gyventume ilgiau nei 100 metų, beveik visi turėtume odos vėžį arba iki-vėžinę odos būklę.
„Riziką susirgti odos vėžiu didina ir apgamai. Taip pat, jei žmogus yra bent kartą nudegęs odą saulėje. Jei vaikas gavo bent vieną tokį nudegimą, jo rizika susirgti odos vėžiu po 20-30 metų yra kelis kartus didesnė nei vaiko, kuris nebuvo nudegęs“, – kalbėjo dr. V. Sidorovas.
Manoma, kad 9 iš 10 nemalanominių vėžių ir 6 iš 10 melanomų sukelia besaikis buvimas saulėje.
„Taip pat reikia paminėti taip vadinamą „baltų apykaklių sindromą“. Tai ofisuose dirbantys vyrai ar moterys, kurie turi mažai atostogų, bet, jei atostogauja, stengiasi atostogas išnaudoti kuo labiau. Dažniausiai nutinka taip, kad jie jau pirmą dieną smarkiai nudega saulėje, o po kelių mėnesių jiems gali atsirasti odos vėžys“, – sakė pašnekovas.
Į rizikos grupę patenka ir tie, kurių šeimoje jau buvo odos vėžio atvejų ar tie, kurie turi displastinį apgamų sindromą.
Kaip žinoti, apgamas tai ar melanoma? Yra keli kriterijai:
1. Asimetrija;
2. Nelygus kraštas;
3. Spalvos pakitimas;
4. Diametras virš 5 mm;
5. Apgamas besikeičiantis.
Pamačius nors vieną iš šių kriterijų, būtina eiti pas gydytojus pasitikrinti.
Gydytojas pateikia patarimus, kurie gali padėti apsisaugoti nuo odos vėžio:
1. Vilkėti plonus medvilnės drabužius, ilgomis rankovėmis ir uždengiančius odą;
2. Galvą pridengti skrybėle;
3. Nešioti akinius nuo saulės;
4. Nuo 11 iki 15 val nebūti saulėje;
5. Nesideginti soliariume;
6. Tepti didelio intensyvumo (bent 30 SPF) apsauginius kremus ir losjonus. Kremo reikėtų maždaug golfo kamuoliuko dydžio kiekio, o teptis kas dvi valandas.
„Jei labai reikia įdegio, galima jį turėti ir kitais būdais. Šiais laikais yra labai daug įvairių dirbtinio įdegio priemonių ir nėra dar nei vieno įrodymo, kad jis kūnui kuo nors kenktų“, – kalbėjo pašnekovas.
Gydytojas sako, kad žmogus, kuris turi didesnę riziką susirgti odos vėžiu, pas gydytoją dermatologą turėtų profilaktiškai lankytis kas pusę metų. Jeigu rizika nėra didelė ir pakitusių apgamų gydytojas neranda, tada profilaktiškai reikėtų lankytis kasmet, tačiau bent kas du mėnesius nuolat apsižiūrėti ir stebėti, ar nėra pakitimų.