Atrado būdą, kaip sustabdyti aterosklerozę
Savo patirtį, surinktą gydant ir tiriant šio amžiaus rykšte – širdies ir kraujagyslių ligomis – sergančius pacientus, mokslininkas sudėjo į knygą „Širdies ligos prevencija ir išgydymas“, kuri išversta ir į lietuvių kalbą. Medikas daug metų dirbo chirurgu ir operavo širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius pacientus, tačiau jo netenkino tai, kad jis gali tik naikinti pasekmes. Medikas pradėjo ieškoti sprendimo, kaip šiems pacientams galima padėti, kad nereikėtų operacijos. Pradėjęs tyrinėti, kaip žmogaus organizmą veikia pilnos struktūros (t. y. mažai ar visiškai neapdorotas) augalinis maistas be riebalų, jis atrado, kad tokia mityba gali sustabdyti širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi, dar daugiau – vien mitybos pagalba galima atstatyti aterosklerozės pažeistas kraujagysles ir visiškai sugrąžinti sveikatą net sunkiausiems ligoniams. Pasak jo, aterosklerotinius kraujagyslių užsikimšimus ir arterijų sukalkėjimus, žmogui pakeitus mitybą, organizmas išsigydo pats, be jokių vaistų.
C. Esselstyno teigimu, aterosklerozė pradeda vystytis jau jauname amžiuje. Nors jauni žmonės dar neserga ir nesiskundžia jokiais simptomais, jų kraujagyslės jau pažeistos ir jeigu jie su amžiumi nekeičia mitybos, anksčiau ar vėliau pasiekia tašką, kai atsiduria ligoninėje.
Medikas aprašo atvejus, kai pacientams, pagal rekomendacijas pakeitusiems mitybą, per 3-6 savaites, o kartais net po 10 dienų, praeina anginos skausmai krūtinėje, o instrumentiniai tyrimai rodo didžiulius pokyčius į gerąją pusę kraujagyslėse. Taigi norint atsikratyti savo negalavimų nebūtina saujomis gerti vaistų, užtenka pakeisti mitybą. C. Esselstynas įsitikinęs, kad mes puikiai galime išgyventi be riebalų, jei valgome pilnos struktūros maistą (t. y. duoną, o ne bandelę, pilno grūdo košę, o ne blynus iš baltų miltų), kuriame yra užtektinai riebalų, tik mūsų smegenys patiria didžiulį spaudimą iš išorės, kad reikia mėsos, žuvies, pieno produktų, nors iš tiesų riebalų užtektinai riešutuose, grūduose, netgi kai kuriose daržovėse.
Be papildomų riebalų gyvena jau pusantrų metų
„Perėjus prie augalinio maisto, mūsų visų sveikata labai pagerėjo, tačiau po keleto metų susidūrėme su reiškiniu, kuris aprašomas ir literatūroje: veganams po kurio laiko pradeda trūkti energijos. Tai aiškinama įvairiomis priežastimis, bet viena pagrindinių, kurią atrasti man padėjo C. B. Esselstynas, kad reikia nevartoti papildomų riebalų. Ik tol mes vartodavome daug aliejaus. Ir iš tiesų – perėjus prie tokios mitybos energijos stygius išnyko. Galiu tvirtai pasakyti, mes tikrai kur kas mažiau dienų sergame per metus, o jei ir susergame, labai greitai atsistatome, mums praktiškai nebereikia vaistų. Per šią gripo bangą teko slaugyti giminaičius, jautėme, kad virusas prie mūsų kabinasi, peršti gerklę, atsiranda lengva sloga, bet viskas tuo ir baigėsi“, - tikino pašnekovas.
D. Kubilius pasidžiaugė, kad šiuo metu Lietuvoje plinta nuostabi mada – keisti gyvenimo būdą. Žmonės ima skirti dėmesio savo mitybai, vis daugiau juda – populiarėja bėgimas, plaukimas, todėl ši knyga, jo manymu, labai savalaikė, nes atskleidžia, kaip spręsti sudėtingiausias ir dažniausiai pasireiškiančias širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamas problemas, t. y. siūlo būdus, kaip apsisaugoti nuo infarkto, insulto ar kitų aterosklerozės komplikacijų.
„Šiuo metu kalbama apie tai, kad didžiausias sergamumas šiomis ligomis šalyse, turinčiose augančią ekonomiką. Mūsų visuomenės pokyčiai rodo, kad mes jau lipame iš šios grupės ir, tikiuosi, greitai prisijungsime prie išsivysčiusių Vakarų šalių, kuriose rūpintis savo sveikata yra normalus reiškinys. Ypač džiugu, kad gyvenimo būdo pokyčiais domisi dar sveiki žmonės, kurie susiduria su dabartinio gyvenimo būdo pasekmėmis, mato savo tėvus, senelius ir nenori panašios senatvės. Visuomenė tampa atviresnė įvairiems gyvenimo modeliams, jau nebesusilauksi tiek patyčių, jei eini prieš srovę ir stengiesi gyventi sveikiau nei visi. Atvirkščiai, žmonės perima geras patirtis. Ir jie jau šiandien jaučia tam tikrus pokyčius – nyksta alerginės reakcijos, astma, ankstyvi artritai, užsitęsusios kvėpavimo takų, šlapimo takų infekcijos, įvairūs odos pūliniai. Žmonių gyvenimo kokybė gerokai pagerėja.
Kalbant apie mūsų šeimą, mes patys pastebėjome, kad mažiau serga, tampa labiau aktyvesni, daugiau laiko praleidžia lauke, daugiau judėti, taigi užsisuka teigiamas ratas. Mes patys labai atidžiai stebime, kaip auga mūsų vaikai, ar nesutrikęs jų miegas, ar nepadažnėjusios infekcijos. Dažniausiai mums tenka koreguoti maisto kiekį, pasirūpinti, kad jie daugiau suvalgytų. Paprastai du kartus per metus pasidarome kraujo tyrimus. Paskutinį kartą darėmės rudenį – visų mūsų jie buvo geri. Iš esmės kraujo tyrimus profilaktiškai turėtų pasidaryti kiekvienas žmogus“, - teigė medikas.
Pagrindinės C. Esselstyno taisyklės
„Būtent tiek laiko reikia žmonėms persiorientuoti ir atprasti nuo riebaus maisto. Vienas iš ryškesnių požymių – žmonės jautė alkį, todėl jiems tekdavo valgyti šiek tiek daugiau. Taip pat atsirado stiprus noras saldumynų, kurių taip pat prašėme nevalgyti. Vis dėlto žmonės su sunkumais susitvarkė ir patys pripažino, kad jų kraujo rodikliai pagerėjo, jie pradėjo geriau jaustis, jiems nukrito kraujospūdis, jie pradėjo vartoti mažiau vaistų. Tiesa, ne visi žmonės laikėsi šios mitybos griežtai. Tie žmonės, kurie laikėsi taisyklių sąžiningiausiai, turėjo išskirtiniausius rodiklius. Iš tiesų, senus įpročius sunku laužyti, nors žinau motyvuotų žmonių, jie nusprendę mitybą pakeičia per naktį. Kai kuriems tai daryti reikia labai palaipsniui. Tačiau jei liga jau pažengusi ir laukti nėra kada, tokiems žmonėms labai padeda dalyvavimas įvairiose gyvenimo būdo keitimo grupėse, seminaruose, mokymuose, kuriuose jie susiduria su geraisiais mitybos keitimosi rezultatais. Tai juos įkvepia. Taip pat žmones įkvepia stebėjimas, kaip kinta jų pačių tyrimų rodikliai ir savijauta“, - pasakojo pašnekovas.
Pasak mediko, C. Esselstyno pacientai turėjo laikytis labai griežtų taisyklių. Nebuvo svarbu, kada ir kiek jie valgys, bet valgyti galėjo tik tam tikrą maistą. Sportuoti jiems nebuvo būtina, tai buvo palikta jų pačių pasirinkimui. Mat kai kurie pacientai buvo tokios prastos būklės, kad daugiausia, ką jie galėjo padaryti be širdies skausmų, – pereiti per kambarį. Po mitybos pokyčių ligos simptomai gerokai sušvelnėjo arba visai pasitraukė ir daugelis jų atrado norą judėti, sportuoti, gyventi pilnavertį gyvenimą, keliauti, vėl daryti tai, ką jie visą gyvenimą mėgo.
„Mitybos taisyklės nėra sudėtingos – pilnos struktūros augalinė mityba be jokių papildomų riebalų (be aliejaus, riešutų, avokadų). Kaip tai įgyvendinti praktiškai? Galimybės fantazijai – labai plačios, tačiau tai tikrai nėra ypatingi ar sunkiai pagaminami patiekalai. Kaip tik neseniai lietuvių kalba pasirodė mokslininko žmonos ir dukters parašyta receptų knyga tuo pačiu pavadinimu, kaip ir C. Esselstyno, kurioje surinkta visa gerojo pasaulio virtuvių praktika. Visus jiems reikalingus produktus galima nusipirkti Lietuvoje, taigi šiuo mitybos planu lengva sekti. Ši mityba nereikalauja ypatingai daug laiko, nors, žinoma, mes turime gamintis namuose, kadangi viešo maitinimo įstaigose į visus patiekalus paprastai pridedama papildomų riebalų“, - aiškino medikas.
Nuo ko pradėti keisti savo mitybą
Pasak D. Kubiliaus, vieniems žmonėms užtenka pereiti tik prie augalinės mitybos ir jų cholesterolio rodiklis mažėja, tačiau daugeliui žmonių tenka atsisakyti visų papildomų riebalų, ypač išgrynintų. Neretai ir to nepakankama. Jiems tenka atsisakyti cukraus, nors jo žala, mano manymu, hiperbolizuojama. Kai kuriems žmonės dar ir to būna ne gana, jiems tenka padidinti žalių lapinių daržovių kiekį mityboje.
„Kasdien valgyti žalių daržovių siūlyčiau visiems žmonėms, norintiems maitintis sveikiau. Lietuvoje nėra lapinių kopūstų, kuriuos labai skatina valgyti C. Esselstynas, tačiau puikus jų atitikmuo – Savojos kopūstai. Pagal savo sudėtį taip pat labai naudinga daržovė – poras. Taip pat tinka paprasti kopūstai, cukinijos, agurkai. Nors daug kas kritikuoja, kad jie dabar auginami mėgintuvėlyje, vis dėlto daržovės negalėtų išaugti, jei neturėtų tų medžiagų, kurios mums reikalingos. Paprastai žalios spalvos daržovės vertinamos dėl didelio chlorofilo kiekio jose, tačiau pirmiausiai jos vertingos bendra savo sudėtimi, ypač jose esančių baltymų struktūra. Dar šeštame dešimtmetyje nustatyta, kad gyvulinės kilmės baltymai skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi, o augaliniai baltymai vėžio riziką kaip tik mažina.
Kita vertus, reikia pripažinti, kad rizika išsivystyti mitybos nepakankamumui valgant augalinį maistą tikrai yra didesnė. Mat žmonės dažnai neskiria pakankamai dėmesio įvairovei, todėl per ilgus metus gali išsivystyti mitybos nepakankamumas. Todėl veganams reikėtų periodiškai pasitikrinti vitamino B12 kiekį. Šio vitamino nepakankamumo liga iš tiesų būdinga visai populiacijai, tai nėra augalinį maistą valgančių žmonių stigma, bet bet jeigu žmogus linkęs į šią problemą, valgant nepakankamai įvairų maistą ji išlįs greičiau“, - įspėjo pašnekovas.
Medikas taip pat patarė valgyti daugiau ankštinių daržovių – pupelių, žirnių, kurių valgome tikrai nepakankamai, dažniausiai dėl nepagrįstų pilvo pūtimo baimių, nors iš tiesų nuo riebaus maisto pilvą pučia labiau. Tuo tarpu mokslininkai nustatė, kad teritorijose, kuriose žmonės gyvena ilgiausiai, vyrauja didžiąja dalimi augalinė (95 proc. ir daugiau) mityba, kurioje didelę dalį sudaro ankštiniai augalai. Ne mažiau svarbūs ir grūdiniai produktai, tačiau tai neturėtų būti baltų miltų gaminiai. Reikėtų rinktis pilnos struktūros grūdus. Gaminių iš jų teks paieškoti, bet rasti jų įmanoma.