Pradėti keisti gyvenseną reikia po truputį
Pakalbinome dietistę, mitybos specialistę Vaidą Kurpienę, kuri į klausimą, ar įmanoma numesti svorio nesportuojant ir nesilaikant dietų, atsakyti neužtruko: „Aš pati esu numetusi 24 kg nepradėjusi sportuoti. Dabar judu jau daugiau nei tada, bet dėl savo sveikatos, o ne svorio. Kaip numesti svorį vien sportuojant, iš tiesų, net neįsivaizduoju, nes per valandą laiko intensyvaus sporto yra sudeginamas mažas šokoladinis batonėlis“.
Vis dėlto tai neturėtų tapti priežastimi nesportuoti. Pasak jos, užsiimti fizine veikla reikėtų dėl kitų priežasčių – kraujotakos, savijautos, energijos, laikysenos, net ir jaunystės išsaugojimo.
„Sportas svarbus dėl daugybės priežasčių, bet svoris nėra pagrindinė. Pirmiausia rekomenduoju susitvarkyti mitybą, o po to pradėti sportuoti. Dažnai nutinka taip, kad kai žmogus keičia viską iškart, pasidaro tiesiog per sunku ir viskas metama“, – sako V. Kurpienė.
Numesti nereikalingus kilogramus padės tinkama mityba. Tačiau jokiu būdu nereikia supainioti – sveika mityba, padedanti numesti svorį, ir dieta nėra tas pats.
„Žinoma, dietos yra labai efektyvios. Tai reiškia, kad, jei laikausi grikių ar kitos dietos, svorį metu labai greitai, nes riboju gaunamas kalorijas. Net jei būna parašyta, kad laikydamasis šios dietos gali valgyti bet kiek, tačiau valgyti vieną ir tą patį produktą be jokių priedų tampa labai sunku. Dėl to nejučia sumažėja ir maisto kiekis“, – patarė mitybos specialistė.
Vis dėlto dietos nauda neatsveria ir žalos, mat svoris grįžta, o organizmas lieka išbalansuotas.
„Kai save labai ribojame, net jei ir valgome įvairius produktus, tačiau stengiamės suvartoti žymiai mažiau kalorijų nei mums reikia, anksčiau ar vėliau situacija tampa dar blogesnė. Kažkuriuo metu dieta baigiasi ir mes grįžtame prie savo įprastos mitybos. Negana to, po dietos truputį pasikeičia hormonų pusiausvyra: sotumo hormono organizmas išskiria mažiau, o alkio hormono daugiau. Organizmas galvoja, kad buvo badmetis ir dabar reikia pasiruošti kitam tokiam pat sunkiam metui – prikaupti riebalų“, – pasakojo V. Kurpienė.
Būtent dėl to po dietos žmogus nori valgyti daugiau, be to, jis jaučiasi pasiekęs rezultatą, todėl atleidžia vadžias. Viskas dažniausiai baigiasi tuo, jog žmogus ne tik grįžta prie buvusio svorio, bet ir priauga jo dar daugiau.
„Todėl geriau keisti mitybą po truputį nei iškart visą, tačiau tai daryti nuosekliai, leidžiant sau mažas išimtis. Tokiu atveju mes nustojame atidėlioti, nes prižadame sau pradėti laikytis dietos dažniausiai nuo pirmadienio, – kalbėjo V. Kurpienė.
– Svarbiausia – peržiūrėti, ką darome gerai, o ką nelabai. Bet tam reikia turėti žinių, dėl to verta kreiptis į specialistą, kuris padėtų susidėlioti mitybą. Kartais žmonės imasi drastiškų priemonių, kurios tikrai nėra visais atvejais reikalingos.“
Mitybos specialistė pataria, jog gerus rezultatus galima pasiekti nekovojant su savimi, o atvirkščiai – susidraugaujant.
„Net ir to, kas atrodo neįgyvendinama, iš tiesų galima lengvai pasiekti. Pati turiu savo klientų, kurie numetė 20 ar 60 kg ir tuo džiaugiasi kiekvieną dieną, be to žino, kad tokiais principais, kokiais maitinasi dabar, valgys dar ilgai. Tokiu atveju nekyla mintis, kada tai baigsis. Jei tokia mintis yra, pasirinktas mitybos planas tikrai greitai netruks ir grįšime prie suskilusios geldos. Taigi, svorį be dietų ir sporto numesti tikrai įmanoma, tereikia sureguliuoti savo mitybą taip, kad jums būtų skanu ir jaustumėtės sotūs“, – patarė V. Kurpienė.
Biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos sporto universiteto (LSU) lektorius ir mitybos specialistas Artūras Sujeta pritaria, jog numesti nereikalingus kilogramus be dietų ar sporto visai nesunku.
„Kalbant apie sportą – vidutiniškai neprofesionalus sportininkas per treniruotę sudegina apie 200-500 kalorijų, o tai yra vienas nedidelis valgymas. Todėl šiek tiek apribojus savo kalorijas galima lygiai tiek pat jų sumažinti ir nesportuojant, – sakė dr. A. Sujeta.
– Tačiau bėda ta, kad neretai apribojus kalorijas mes prarandame ne riebalinę, bet raumeninę masę. Todėl, jei žmogus svers mažiau, bet raumeninės masės taip pat neturės, didelės naudos irgi nebus. Vis dėlto, jei laikomasi nedidelio kalorijų deficito ir nueinama bent 10 tūkstančių žingsnių per dieną, tikrai įmanoma sumažinti riebalinį audinį netaikant specialių treniruočių sporto klube“.
Alkoholis ir svorio metimas – ar suderinama?
Norisi numesti svorį, bet nesinori atsisakyti alkoholio. Pasak V. Kurpienės, tokia situacija gana dažna: „Kad metant svorį nereikėtų atsisakyti alkoholio, klientai sugalvoja labai daug įvairių būdų. Vieni skaičiuoja kalorijas ir nieko tą dieną nevalgo, kiti įsivaizduoja, kad alkoholio kalorijos į bendrą dienos normą neįsiskaičiuoja. Deja, įsiskaičiuoja“.
Pasirodo, jog alkoholis sutrikdo medžiagų apykaitą, todėl kitą dieną, net ir po nedidelio jo kiekio, norisi daugiau valgyti. Negana to, svaigiųjų gėrimų vartojimas blogina nuotaiką, o kai jaučiamės prastai, neretai nejučia ir suvalgome daugiau.
„Dažnai alkoholis yra vartojamas ne todėl, kad žmogus tikrai nori juo pasimėgauti, bet todėl, kad patenkama į tokį draugų ratą, kuriame visi jį vartoja. Reikėtų pagalvoti, ar tikrai noriu, kad kitą dieną jausčiau didesnį alkį, o riebalų ląstelės skaidytųsi sunkiau ir ilgiau. Ir kalbu ne tik apie besaikį vartojimą, bet ir apie mažus alkoholio kiekius“, – sakė V. Kurpienė.
Pasak A. Sujetos, alkoholio vartojimas ilgainiui neigiamai atsiliepia ir raumenų masės atsistatymui, todėl sportuojant rezultatai bus daug prastesni. O po vakarėlio į sporto salę eiti prilygsta tikram nusikaltimui, daromam savo kūnui, mat kyla didelė rizika patirti infarktą, dehidrataciją, per didelį kraujo spaudimą. Be to, svaigieji gėrimai turi labai daug kilokalorijų, vidutiniškai 1 g alkoholio turi 7,5 kalorijas.
„Yra tyrimų, kurie rodo, kad žmonės, kurie visiškai atsisako saldžių ir gazuotų gėrimų, per metus sumažina apie 5 kg. Visiškai alkoholio visiškai atsisakę žmonės jau per pirmąjį mėnesį gali numesti nuo 1 iki 3 kg nedėdami papildomų pastangų. Jei to laikomasi ir toliau, pradedama šiek tiek daugiau judėti, galima numesti ir 10 kg“, – patarė A. Sujeta.