Padėti gali trumpalaikis badavimas
Pasak LSU dėstytojo, labiausiai iš visų veiksnių vėžio riziką didina rūkymas – net 20 procentų. Toliau pagal tyrimus – mažai daržovių ir vaisių, nutukimas, fizinis pasyvumas. Be to, onkologinėms ligoms didelę įtaką daro alkoholis.
„Sisteminė 15 tyrimų analizė rodo, kad sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas su maistu didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, vėžio riziką. Kita analizė rodo, kad daržovių ir vaisių vartojimas yra veiksminga įvairių onkologinių ligų profilaktikos priemonė, – sakė prof. A. Skurvydas.
– Dar kitas tyrimas rodo, kad riebalų, kaip energijos šaltinio, vartojimas pabadaujant ar judant yra efektyvi krūties vėžio profilaktikos priemonė.“
Kaip aiškino profesorius, tyrimai rodo, kad retkarčiais apriboję kalorijų kiekį, gaunamą su maistu, sumažiname tikimybę susirgti diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat – vėžiu.
Didelis kiekis cukraus, tai yra greitųjų angliavandenių, skatina uždegiminius procesus, didina nutukimą ir vienareikšmiškai didina baltymų sintezę vėžinėse ląstelėse.
Riziką susirgti vėžiu smarkiai mažina maistas, kuriame gausu polifenolių. Tai – vaisiai ir daržovės, prieskoniai, grūdinės kilmės produktai. Reikėtų vengti raudonos, perdirbtos mėsos, saldiklių.
Prof. A. Skurvydas išvardijo, kas dar padeda kovoti su tam tikro vėžio rizika:
- Kepenų vėžio riziką, remiantis tyrimais, aiškiai sumažina kava, taip pat žuvys ir fizinis aktyvumas. Padidina alkoholis ir didelis vidinis kūno nutukimas.
- Storosios žarnos vėžį sumažina visagrūdžiai, pieno produktai, pakankamas kalcio kiekis organizme. Riziką padidina raudona, perdirbta mėsa, alkoholis.
- Prostatos vėžio riziką padidina vidinis nutukimas. Be to, priešingai nei prieš tai, šio vėžio riziką didina ir pieno produktai, per didelė kalcio koncentracija.
Pagal rekomendacijas, žmonių, kurie serga vėžiu, pusė lėkštės turėtų užimti daržovės (30 proc.) ir vaisiai (20 proc.). Kitą trečdalį lėkštės – visagrūdžiai produktai, 20 proc. – baltymai.
Naudingų riebalų šaltiniai, pasak prof. A. Skurvydo, yra riešutai, žuvys, aliejus. Angliavandenių šaltiniai – daržovės, vaisiai, visagrūdžiai produktai, pupelės. Baltymų šaltiniai – žuvys ir riešutai.
LSU profesorius paskaitoje apžvelgė kai kuriuos maisto produktus bei vitaminus ir, remdamasis mokslinių tyrimų duomenimis, papasakojo, kas iš tiesų padeda kovoti su vėžiu ar nuo jo apsisaugoti.
„Ypač geri kariai, kovojant su vėžiu, yra fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Tai aiškiai įrodyta, – sakė A. Skurvydas.
– Vienu metu buvo galvojama, kad kava gali sukelti kasos, kepenų vėžį. Tačiau yra priešingai – kava nieko blogo nedaro, netgi padeda. Žinoma, saikingai vartojant.“
Transriebalai, pasak profesoriaus, yra milžiniškas blogis – daro didelę įtaką lėtinėms, širdies ir kraujagyslių ligoms. Tačiau, kaip rodo tyrimai, vėžio jie nesukelia.
„Šviežios ar šaldytos daržovės geriau kovoja su vėžiu? Pagal tyrimus, vienareikšmiškai – šviežios, – teigė profesorius.
– Vitaminas D taip pat padeda apsisaugoti nuo daugybės ligų. Tačiau vėžiui didelės įtakos jis neturi, išskyrus storosios žarnos. Vitaminas E padeda kovoti su prostatos vėžiu. Vitaminas C yra abejotinas karys. Nors apskritai jis labai reikalingas mūsų sveikatai. Vitaminas A nėra rimtas karys, o per didelės dozės netgi padidina vėžio riziką.“
Įdomu tai, jog, kaip rodo tyrimai, vegetarinė mityba padeda kovoti su daugelio rūšių vėžiu.
Perteklinis druskos vartojimas padidina skrandžio ir gerklės vėžį. Vis dėlto ją vartojant ne per didelėmis normomis blogos įtakos nedaro.
„Populiarūs sojų produktai labai naudingi mūsų širdies ir kraujagyslių sveikatai, taip pat padeda kovoti su daugelio vėžio formų. Selenas padeda įveikti (ar apsisaugoti) plaučių, prostatos ir žarnyno vėžį. Alyvuogių aliejus yra abejotinas karys kovojant su vėžiu, nors žinome, kad jis padeda kovoti su daugybe lėtinių ligų. Omega 3 – taip pat abejotinas“, – vardijo prof. A. Skurvydas.
Beje, blogos žinios kepto maisto mėgėjams – jis didina vėžio riziką. Ypač toks, kuris kepamas itin karštoje temperatūroje.
Profesorius paneigė mitą, kad riebalai yra blogis. Pasak jo, riebalai naudingi organizmui, tačiau juos vartoti reikia saikingai ir vengti transriebalų.
Pasak LSU dėstytojo, skaidulinis maistas padeda apsisaugoti nuo daugelio vėžio formų, o ypač – storosios žarnos.
„Vėžinėms ląstelėms ypač kenkia biostimuliatoriai, kurie stimuliuoja medžiagų apykaitą. Patys populiariausi biostimuliatoriai yra resveratrolis, jo yra raudonųjų vynuogių luobelėse, kvercetinas, šio yra vaisiuose ir daržovėse, katechinas – jo daug arbatoje, kurkuminas – ciberžolėse“, – aiškino prof. A. Skurvydas.