Lietuvos statistikos departamentas pateikė duomenis, kiek kilogramų pieno, mėsos, daržovių cukraus ir kitokių produktų per metus vidutiniškai vienas žmogus suvartojo pastaraisiais metais ir kiek – prieš dešimtmetį.
Komentuodamas skaičius Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas rėmėsi sveikos mitybos piramide, kurios bazė – grūdiniai produktai: „Kaip matyti iš skaičių, jų vartojimas sumažėjo 6 kg. Tai nėra reikšmingas pokytis, tačiau įdomu, kad rajonų ir kaimų gyventojai grūdinių produktų, ypač kruopų, dribsnių, vartoja mažiau už miestiečius. Kodėl, sunku žinoti, tačiau gali būti, kad miesto gyventojai imlesni sveikos mitybos idėjoms“.
Jei kviečių suvartojimas sumažėjo baltų miltų bandelių ir kitų miltinių kepinių sąskaitą, prof. R. Stukui tai gera žinia: „Baltų miltų gaminių vartojimo mažėjimą ir mes matome. Sveikos mitybos kontekste tai gera tendencija“.
Bulves prilygina miltiniams patiekalams
Neblogu ženklu DELFI pašnekovas vadino ir akivaizdų bulvių vartojimo sumažėjimą. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, per pastaruosius 10 metų vienas Lietuvos gyventojas suvartojo net 28 kg mažiau bulvių nuo 124 kg per 2004 metus iki 96 kg per 2014 metus.
„Ko gero, tam įtakos turėjo visuomenės švietimas. Specialistai akcentuoja, kad reikėtų didinti grūdinių kultūrų, vaisių ir daržovių vartojimą, tačiau ne bulvių, tad dalis žmonių jas keičia kitomis daržovėmis“, -– pasidžiaugė prof. R. Stukas.
Specialistas priminė, kad kol Kristupas Kolumbas iš Amerikos į Europą neatgabeno bulvių, pagrindinė daržovė buvo ropė. „Produktų pasirinkimo piramidėje bulvės net nepapuola į daržovių grupę, vaizduojamos šalia miltinių patiekalų, kaip krakmolingas produktas“, – akcentavo profesorius. Jo nuomone, jeigu bulvių vartojimas mažėjo, o kitų šakniavaisinių daržovių – ropių, burokų, morkų, griežčių, kaliaropių ir kt. – augo, tai labai gera tendencija, nes jos savo sudėtyje turi daugiau skaidulinių medžiagų.
Bulvėse taip pat yra vertingų medžiagų, tačiau kaip pabrėžė profesorius, didesnę jų koncentraciją galime rasti kitose daržovėse.
„Jeigu vartotume bent dviejų rūšių daržovių šalia pagrindinio žuvies ar mėsos patiekalo per pietus, būtų labai gerai“, – patarė jis.
Suvalgome po 100 kg daržovių per metus
Per dešimtmetį Lietuvos gyventojai daržovių vartojimą padidino vienu kilogramu nuo vidutiniškai 99 iki 100 kg žmogui per metus.
„Remiantis pateiktu skaičiumi, galima daryti išvadą, kad per dieną žmogus vidutiniškai suvartoja apie 276 gr daržovių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) rekomenduojamas minimalus daržovių, vaisių ir uogų kiekis per dieną vienam žmogui turi siekti 400 gr, tačiau optimalus kiekis 600 gr per dieną, taigi 490 gr vaisių, daržovių ir uogų per dieną žmogui – visai neblogas rezultatas, rodantis, kad minimalią rekomenduojamą dienos normą Lietuvos gyventojai viršija, nors anksčiau jos nesiekdavo“, – pabrėžė prof. R. Stukas.
Žinoma, iki optimalaus daržovių, vaisių ir uogų vartojimo dar tolokai, tačiau DELFI pašnekovą optimistiškai nuteikia Statistikos departamento skaičiai. Ypač kad Lietuvoje, kaip rekomenduojama, suvalgoma daugiau daržovių nei vaisių, nors būdavo atvirkščiai. Profesoriaus žodžiais, tai yra labai gerai, svarbu, kad tokia tendencija išliktų.
Jautienos vartojimas smuko, kiaulienos – labai išaugo
Kaip rodo statistika, per dešimtmetį labai sumažėjo veršienos ir jautienos vartojimas, o kiaulienos ir paukštienos labai išaugo.
„Mūsų tyrimo duomenimis, maždaug penktadalis Lietuvos gyventojų rinkdamiesi maistą žiūri į kainą, kad būtų kuo pigiau. Natūralu, kad jautienos perka mažiau, nes ji brangi“, – konstatavo prof. R. Stukas.
Ar veršiena iš tiesų vertingesnė mėsa? Kaip pabrėžė specialistas, jis vis dėlto siūlytų ne veršieną, o jautieną: „Žinoma, jos reikėtų valgyti ne kiekvieną dieną, o kokius du kartus per savaitę. Įvertinus visą Lietuvos gyventojų produktų asortimentą, daugiausia vitamino B12 žmogus gali gauti būtent iš jautienos”.
Vitaminas B12 svarbus kraujodarai, mažakraujystės rizikai mažinti. Kaip pabrėžė prof. R. Stukas, iš augalinių produktų geležies įsisavinama mažai, nes kitas valentingumas: „Žiūrėdami į žinynus, kiek augalas turi geležies, žmogus dažnai apsigauna. Atsiverčia maisto produktų cheminės sudėties lentelę ir mato, kad kai kuriuose produktuose visai nemažai geležies, palygina su raudona mėsa, kurioje kartais geležies net ir mažiau, tačiau neatkreipia dėmesio į įsisavinamumo procentą. Hemo geležis, kurios yra mėsoje, daug geriau įsisavinama“.
Geležies yra ir kitoje mėsoje, tačiau ne tiek, kiek jautienoje.
Kaip matyti iš mėsos ir jos produktų vartojimo duomenų, Lietuvoje suvalgomos kiaulienos kiekiai gerokai per dideli. Tačiau prof. R. Stukas atkeipia dėmesį, kad ir kiauliena kiaulienai nelygi, gali būti riebi ir liesa. Taip pat didelis skirtumas, kokią paukštieną valgysime – vištieną, žąsieną, antieną, kalakutieną, su oda ar be jos.
„Tačiau kad jautienos valgome per mažai – akivaizdu, nors per daug vartoti taip pat nereikėtų“, – pridūrė VU profesorius.
Žuvis – retenybė
Pakankamai žuvies valgo vos vienas kitas Lietuvos gyventojas, akivaizdu iš Statistikos departamento lentelės. Tačiau išvadų apie naudą sveikatai iš pateiktų skaičių DELFI pašnekovas neskubėjo daryti, nes minima tik žuvis ir jos produktai, o jūros gėrybės, kurios mitybiniu požiūriu daug vertingesnės už žuvies pirštelius ar kitus pusgaminius, – ne.
„Vis dėlto, net ir iš to, ką matome, galima daryti išvadą, kad tikros, geros žuvies Lietuvos gyventojai suvalgo nepakankamai, tad neapsirūpina Omega 3 rūgštimis, kurios svarbios širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai“, – sakė prof. R. Stukas patardamas vertingų medžiagų stygių kompensuoti gerdami žuvų taukų.
Cukrus: rekomendacijos sau, gyvenimas sau
Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad cukrus turėtų sudaryti ne daugiau kaip 5 proc. kalorijų, suvartojamų per dieną, ir ragina mažinti cukraus vartojimą. Tačiau Lietuvos gyventojai elgiasi priešingai.
Jei prieš 10 metų vienas gyventojas per metus suvartodavo vidutiniškai 27 kg cukraus, dabar suvartoja 7 kg daugiau.
„Saldumas skanu, o kaip rodo mūsų tyrimas, maisto produktus žmonės visų pirma renkasi pagal kainą, antroje vietoje – pagal skonį, o sveikata lieka tik trečioje vietoje“, - apgailestavo prof. R. Stukas.
Geriau mažiau, bet riebiau, ar atvirkščiai?
Pieno ir pieno produktų Lietuvoje tradiciškai suvartojama daugiausia. Tai gerai ar blogai?
„Iš skaičių, kurie patiekti, į šį klausimą neatsakysi, nes pieno produktai – tai ir kefyras, jogurtai, sūriai, sviestas, grietinė. Bendras patarimas vartoti kuo liesesnius pieno produktus, kita vertus, pvz., pieno riebalai biologiškai yra labai vertingi ir geri“, – komentavo prof. R. Stukas.
Jeigu žmogus bet ko nevalgo, rūpinasi visaverte mityba, jam ir riebesnis pienas žalos nepadarys. Tačiau jeigu valgoma riebiai, žinoma, reikia rinktis liesesnius pieno produktus.
„Vartodamas riebių pieno produktų, bet po nedaug, žmogaus gaus visokių organizmui reikalingų, biologiškai vertingų medžiagų. Bet jei ir šiaip valgoma daug riebaus maisto, o šalia dar renkamasi riebaus pieno produktų, riebalų bus per daug“, – lygino specialistas.
Prof. R. Stuko žodžiais, mitybos rekomendacijos visiems bendros, tačiau kiekvienas žmogus turėtų domėtis savo sveikata, kad galėtų kritiškai įvertinti visą savo maisto racioną ir pagal tai rinktis produktus.
Kaip DELFI komentavo Lietuvos statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus darbuotoja Birutė Stolytė, skirtingų maisto produktų suvartojimas skaičiuojamas įvertinus pardavimus, eksportą ir importą.