Nesantaika prasidėjo dar 2000-aisiais, kai Nacionalinė pieno gamintojų federacija įteikė JAV Maisto ir vaistų administracijai (FDA) peticiją prašydama apriboti žodžio „pienas“ vartojimą veganišką mitybą propaguojančiuose kontekstuose.
Deja, visiškai neseniai ėmė aiškėti, kad federalinės institucijos neketina drausti žodžių „pienas“ ir „dešra“ vartojimo, jei gamintojai nurodys tikslią taip įvardijamų gaminių sudėtį. Kaip rašo „The Daily Mail“, ši žinia įplieskė naują kibirkštį įsisenėjusioje maisto pramonės dalyvių kovoje.
Tačiau kokią įtaką minėtų žodžių vartojimas daro pirkėjams? Reikia pasistengti išsiaiškinti, ar apgintas pieno „statusas“ gali sustiprinti produkto pozicijas, turint omeny vis ryškėjančią tendenciją rinktis sveikatai neva naudingesnius augalinės kilmės produktus, ir atsakyti į klausimą, kodėl mitybos specialistai rekomenduoja rinktis alternatyvius variantus.
Kodėl pienu reikėtų vadinti tik gyvulinės kilmės produktą?
Nors pavadinimai „sojų pienas“ ir „migdolų pienas“ tapo įprastais terminais, atsižvelgiant į žodžio definiciją, pienas – tai melžiant, pavyzdžiui, karves gaunamas produktas.
Būtent šį aspektą ir stengiasi akcentuoti pieno pramonės atstovai. Jiems pritaria ir įstatymų leidėjai, visiškai neseniai paraginę FDA pasirūpinti naujų potvarkių galiojimu.
„Pienas gaunamas iš žinduolių, o ne iš augalų“, – teigė Nacionalinės pieno gamintojų federacijos prezidentas Jimas Mulhernas.
Pasak federacijos atstovų, reikalavimas patvirtinti standartus FDA buvo pateiktas dar 2000-aisiais. Jie teigia, kad negriežti įstatymai privedė prie vis dažniau pastebimo atsainaus požiūrio į pieno pramonę apibrėžiančius terminus.
Tokius pavadinimus kaip „sojų pienas“ arba „migdolų pienas“ pieno perdirbėjai laiko neatitinkančiais žodžio „pienas“ apibrėžties.
Kaip informuoja augalinės kilmės produktų gamintojų asociacija, atstovaujanti tokioms įmonėms kaip „Tofurky“ ir kitiems pieno pakaitų tiekėjams, identifikuoti padedantys standartai buvo nustatyti siekiant užkirsti kelią pigesnių ingredientų naudojimui.
Bet juk sojų, migdolų ir ryžių produktų gamintojai ir nemėgina to daryti.
„Tos įmonės tik didina kainas, kadangi pavyksta prisivilioti vis daugiau vartotojų“, – sakė ekspertų grupės vadovė Michele Simon.
FDA teigia besiimanti atitinkamų veiksmų, atsižvelgdama į visuomenės sveikatai naudingus prioritetus ir agentūros turimą informaciją.
Kas lemia alternatyviojo pieno populiarumą?
Skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimais besiskundžiantiems, taip pat problemų su oda turintiems pacientams daugelis mitybos specialistų vienu balsu rekomenduoja vietoj pieno rinktis iš riešutų pagamintus alternatyvius produktus.
Nors įprastame piene yra daug kalcio, todėl jo nauda sveikatai nenuginčijama, tačiau kai kuriems žmonėms jis gali būti kenksmingas.
Buvo atlikta nemažai tyrimų, įrodžiusių, kad pieno produktus virškiname tik todėl, kad mūsų organizmas taip įpratintas.
Vis dėlto, nepaisant šio uolaus pratinimo, net 75 proc. pasaulio gyventojų nesugeba tinkamai suvirškinti laktozės, dar vadinamos pieno cukrumi.
Taip yra todėl, kad daugelio žmonių plonosiose žarnose nepagaminama pakankamai laktozę skaidančių fermentų.
Pieno netoleravimas (ne alergija) ypač būdingas Afrikos ir Azijos žemynų populiacijai. Šiuose regionuose suvartojama mažiausiai pieno.
Kad ir keista, šiuose dviejuose žemynuose užfiksuojama mažiausiai osteoporozės – kaulų retėjimu pasireiškiančios ligos – atvejų, o tai reiškia, kad pienas anaiptol nėra vienintelis tinkamą skeleto būklę išlaikantis produktas.
Štai kokį verdiktą įvairių rūšių pieno produktams pernai paskelbė mitybos specialistė iš Londono Cassandra Barnes:
„Natūralus pienas ir jo gaminiai yra ne tik puikus kalcio, baltymų ir riebaluose tirpstančių vitaminų šaltinis, bet ir cukrinio diabeto vystymąsi bei nutukimą slopinantis veiksnys. Deja, daugelis tyrimų įrodė, kad šią naudą teikia tik riebus, o ne nugriebtas ar pusiau nugriebtas pienas. Verta priminti ir keletą pasitvirtinusių argumentų, kodėl pieno geriau atsisakyti.“
Anot specialistės, daugeliui žmonių gali pasireikšti nepageidautina reakcija į pieną ir jo produktus. Paminėtini tokie simptomai kaip virškinimo problemos ar per didelis gleivių išsiskyrimas. Kaip požymius, rodančius pieno produktų netoleravimą, specialistė nurodo dažnus ausų skausmus arba slogą.
„Natūralaus pieno produktai taip pat gali pakenkti tam tikrų odos problemų, pavyzdžiui, egzemų, arba imuninės sistemos sutrikimų turintiems asmenims“, – teigia C. Barnes.
Apibendrindama mitybos specialistė sako, kad vieni žmonės pieną gali gerti be apribojimų, tačiau kiti jo vartojimą turėtu sumažinti iki minimumo arba apskritai atsisakyti. Pieno toleravimas – labai individuali savybė, priklausanti nuo konkretaus žmogaus sveikatos būklės ir įvairų pasireiškiančių simptomų, nurodančių, kad pieno geriau vengti.
„Tiems, kurie pieno atsisakyti neketina, patarčiau rinktis organinį produktą, o ne nugriebtą ar pusiau nugriebtą pieną“, – pataria C. Barnes.
Dėl kitų maisto produktų kilę ginčai
Majonezas be kiaušinių
2014 metais į kovą dėl majonezo kilo nedaug kam girdėta JAV susibūrusi pagardų ir padažų tiekėjų asociacija.
Aršiai nusiteikusių šios asociacijos atstovų grupė įteikė ne vieną skundą FDA administracijai dėl padažo „Just Mayo“, kurio sudėtyje nėra kiaušinių, nors pavadinimas turi aiškias sąsajas su žodžiu „majonezas“. Pareikštų pretenzijų pagrindas – nuoroda į federalines taisykles, majonezą apibrėžiančias kaip naudojant kiaušinius gaminamą produktą.
Pasipiktinusių tiekėjų asociacijai priklauso majonezą „Hellmann's“ gaminanti įmonė „Unilever“. Ji dėl minėtos priežasties net iškėlė „Just Mayo“ gamintojui bylą. Kilus veganiško padažo gynėjų protestui, bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas.
Beje, „Just Mayo“ pavadinimas papiktino ne tik pagardų ir padažų tiekėjus. JAV kiaušinių pramonei atstovaujančios asociacijos „American Egg Board“ (AEB) vadovas taip pat pamėgino užkirsti kelią padažo „Just Mayo“ platinimui prekybos tinklo „Whole Foods“ parduotuvėse.
Paaiškėjusių faktų nagrinėjimas buvo pavestas JAV žemės ūkio departamentui. Neilgai trukus kiaušinių pramonės grupės vadovas atsistatydino. Tai įvyko anksčiau nei buvo tikėtasi.
O štai „Just Mayo“ tiekėjui pavyko susitarti su FDA dėl pavadinimo išlaikymo. Įmonei tereikėjo atitinkamai pakoreguoti gaminio etiketę, kad būtų visiškai aišku, jog sudėtyje nėra kiaušinių.
Sąmyšis dėl jogurto
Byla buvo iškelta ir dėl pieno baltymų koncentrato, naudojamo gaminant jogurtu vadinamą produktą „Yoplait Greek“.
Pasipiktinimą sukėlė tai, kad minėto gaminio sudėtyje buvo tam tikras ingredientas, kurio nėra FDA apibrėžtuose jogurto standartuose. Ieškinyje taip pat buvo nurodyta, kad minėtą ingredientą įmonė „General Mills“ naudojo jogurtui sutirštinti, taigi, nesilaikė tradicinės graikiško jogurto gamybos technologijos.
„Tai ne tik nėra graikiškas jogurtas. Tai apskritai nėra jogurtas“, – tvirtino bylą iškėlęs Minesotos teisininkas Brianas Gudmundsonas.
Vis dėlto teisėjas bylą atmetė, paaiškinęs, kad tokį klausimą turėtų nagrinėti FDA. B. Gudmundsonas teigia su FDA administracija susisekęs, tačiau įdėtos pastangos pageidaujamų rezultatų nedavė.
„Yoplait Greek“ gaminančios įmonės „General Mills“ atstovas informavo, kad nuo to laiko jogurto receptas buvo pakoreguotas ir pieno baltymų koncentrato nebenaudojama. Taip pat buvo paminėta, kad per vykusį posėdį FDA nurodė, jog gaminant jogurtą pieno baltymų koncentratą naudoti galima.
Priekaištai dėl pieno baltymų koncentrato, naudojamo gaminant sūrio pakaitą „Kraft Singles“, buvo pareikšti ir 2002 metais DFA išsiųstame įspėjime. Tada buvo teigiama, kad šio ingrediento nėra patvirtintame pasterizuotų sūrio gaminių sudedamųjų dalių sąraše. Po šio įvykio „Kraft“ kiek pakoregavo tiekiamo produkto etiketę.
Įmantri „Wyngz“ rašyba
Netrukus po „DiGiorno“ šaldytų produktu linijos išleidimo 2011-aisiais, televizorių ekranuose pasirodė ir šio prekės ženklo gaminio „Wyngz“ reklama.
Vienoje televizijos pokalbių laidoje ypatinga šio gaminio pavadinimo rašyba buvo paaiškinta vyriausybės potvarkiu, kurio laikantis būtina užtikrinti, kad produktas per klaidą nebūtų palaikytas gaminiu iš viščiukų sparnelių mėsos (angl. „wings“ – sparnai).
Laidos vedėjas pacitavo ištrauką iš JAV žemės ūkio departamento internetinės svetainės, kurioje nurodoma, kad neįprasta pavadinimo rašyba turi būti išlaikyta todėl, kad produktas primena viščiuko sparnelį, bet nėra pagamintas vien tik iš atitinkamos mėsos.
„Jokia kita rašyba nėra leistina“, – rašoma departamento svetainėje.
Visgi šis žemės ūkio departamento potvarkis iki galo neaiškus. Bendrovės „Nestle“, kuriai ir priklauso „DiGiorno“, atstovai tvirtino kad vištienos filė įvardijimas „sparneliai“ buvo sumanytas tikintis, kad visi supras, jog sparneliai be kaulų yra ne visi sparneliai. Vis dėlto departamentas pasiūlė iškraipytos rašybos pavadinimą „Wyngz“.
Verta paminėti, kad „Nestle“ yra pirmoji ir, ko gero, vienintelė įmonė, kuri kreipėsi į žemės ūkio departamentą ir kaip sprendimo sulaukė neįprastos rašybos žodžio.
Pasak departamento atstovų, įmonė pateikė užklausą dėl gaminį įvardijančio žodžio vartojimo, tačiau išsamiau gaminio neapibūdino.
„Padirbtas“ sviestas
Pieno pramonės dalyvių įtūžį sukėlė ne tik populiarėjantis sojų ar migdolų pienas. Dar 1886 metais pieno produktų gamintojai pasisakė už margarinui taikomus federalinius mokesčius. Pienininkyste garsėjančios Viskonsino valstijos atstovas Williamas Price‘as margariną net vadino „padirbtu“ sviestu. 1902 metais tuo metu priimtas įstatymas buvo pakeistas – margarinui, kurio spalva priminė sviestą, taikomi mokesčiai buvo dar labiau padidintas.
Kai kuriose valstijose buvo net uždrausta prekiauti sviesto spalvos margarinu – juk tikroji margarino spalva yra balta. Štai kodėl senoji „Parkay“ margarino reklama, skelbianti apie aukso spalvos gaminį, papildyta pastaba, kad gaminiu prekiaujama tik 26-iose valstijose.
Kaip pasakoja istorikas Ai Hisano iš Harvardo verslo mokyklos, siekdami apeiti valstijose galiojančius draudimus margarino gamintojai platino geltono skysčio kapsules, kurių įsigiję žmonės patys galėjo nusidažyti margariną.
Iki pat šių dienų klausimai dėl maisto pramonės gaminių pavadinimų ir natūralių maisto produktų atitikimo kelia aršias diskusijas.
Įvairios pieno pramonininkų konfederacijos siekia, kad patvirtinti standartai užtikrintų, jog žodžiu „pienas“ įvardijami produktai būtų tokie, kokių tikimasi.
Augalinius produktus propaguojančios gyvūnų teisių apsaugos organizacijos kelia klausimą dėl atitikties standartų relevantiškumo.
JAV ne pelno organizacijos „Humane Society of the United States“ advokatas Mattas Penzeris tvirtina, kad kai kurie standartai yra pasenę, bet žinomi rinkos dalyviai ir toliau juos taiko, taip žlugdydami konkurenciją ir inovacijas.