Diagnozė paaiškėjo po 25 metų
Viena sunkiausių nervų sistemos ligų, išsėtine skleroze, pasaulyje serga apie 2 mln. žmonių, Didžiojoje Britanijoje – apie 100 tūkst., Lietuvoje – apie 3 tūkst. ir kasmet čia nustatoma apie 100 naujų ligos atvejų. Išsėtinė sklerozė pasireiškia pablogėjusiu regėjimu, nuovargiu, galūnių tirpimu, sergantiesiems sutrinka pusiausvyra, todėl tampa sunku vaikščioti, kartais prarandamas gebėjimas aiškiai mąstyti, rašoma pranešime spaudai.
Žurnalistė iš Didžiosios Britanijos pirmuosius ligos simptomus pastebėjo dar 1990 m., tačiau išsėtinės sklerozės diagnozė jai buvo patvirtinta tik po 25 metų: „Dėl mano profesijos ypatybių, gydytojai nustatė pasikartojantį smegenų pažeidimą. Aš pakeičiau kelis darbus, tačiau mano sveikata negerėjo. 2001 m. po ligos atkryčio buvo atliktas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas ir įtarta išsėtinė sklerozė. Diagnozė buvo patvirtinta tik 2015 m., atlikus išsamius tyrimus.“
Iš pradžių C. Wyatt buvo taikomas gydymas vaistais, tačiau sveikatos būklei blogėjant, moteris pradėjo domėtis kitais ligos gydymo būdais, tarp jų ir kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. Pašnekovė kreipėsi dėl įtraukimo į klinikinių tyrimų programą, tačiau atlikus tyrimus, Didžiosios Britanijos gydymo įstaigos medicininiu požiūriu C. Wyatt pripažino netinkama kandidate.
Po transplantacijos – reikšmingas pagerėjimas
Tuomet C. Wyatt susisiekė su išsėtine skleroze sergančiais pacientais, kuriems buvo atliktas gydymas chemoterapija ir kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija: „Žmonės, kuriems buvo taikytas šis gydymas, džiaugėsi, jų žodžiais, stebuklingais rezultatais. Iki transplantacijos jie sunkiai vaikščiojo, sėdėjo neįgaliųjų vėžimėliuose, kentėjo dėl pasunkėjusio mąstymo, neaiškios kalbos. Po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos jų būklė ženkliai pagerėjo, o ligos simptomai sumažėjo – tai išties neįtikėtina. Mane tai įkvėpė.“
Sausio mėnesį moteris nuvyko į privačią ligoninę Pueblo mieste Meksikoje, kur jai buvo atlikta kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Už procedūrą BBC žurnalistė sumokėjo 60 tūkst. dolerių.
„Pirmiausia, man buvo skirta chemoterapija, siekiant sunaikinti imuninę sistemą. Po chemoterapijos iš paciento yra paimamos kraujodaros kamieninės ląstelės, kurios yra tokios jaunos, jog neturi veiksnių, išprovokuojančių imuninį atsaką, sukeliantį išsėtinę sklerozę. Paimtos ląstelės transplantuojamos pacientui ir tuomet atstatoma jo imuninė sistema“, – pasakojo pašnekovė.
„Po gydymo praėjo trys savaitės ir aš jaučiuosi taip gerai, kaip nesijaučiau jau ilgą laiką. Jaučiu, jog mano sveikatos būklė palaipsniui gerėja. Esminis savijautos pokytis – jausmas, jog mano sąmonę tarsi gaubia rūkas, praeina“, – atviravo C. Wyatt.
Prasideda staiga, nustatyti nėra lengva
Išsėtinė sklerozė prasideda, kai imuninė sistema atakuoja nugaros ir galvos smegenyse esančių nervinių skaidulų apvalkalą (mieliną), yra pažeidžiamos ląstelės, atsakingos už mielino dangalo gamybą bei išlikimą. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas iš centrinės nervų sistemos į periferinę. Dažniausiai liga nustatoma 20 – 30 metų žmonėms. Ji prasideda staiga, sukeldama įvairius simptomus: sutrinka rega, pusiausvyra, atsiranda pykinimas, ima svaigti galva ar tirpti galūnės.
„Išsėtinės sklerozės eigai modifikuoti Lietuvoje taikomi patys moderniausi, JAV ir Europoje registruoti medikamentai – pirmos eilės pasirinkimo vaistai (beta interferonai, glatiramero acetatas, teriflunomidas, dimetilfimaratas) ir antro pasirinkimo vaistai (fingolimodas, natalizumabas, alemtuzumabas). Kai kuriais atvejais taikomi imunosupresantai, chemoterapija, monokloniniai antikūnai. Taip pat klinikinių tyrimų programose pacientai gydomi pačiais moderniausiais į klinikinę praktiką ateinančiais vaistais, tokiais kaip, kladribinas, siponimodas, okrelizumabas, ofatumumabas ir kt.“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos ir išsėtinės sklerozės koordinacinio centro vadovė gydytoja neurologė Dr. Rasa Kizlaitienė.
Specialistė atkreipia dėmesį, jog ypač agresyvios recidyvuojančios remituojančios eigos išsėtinės sklerozės atvejais visavertis šiuolaikinis imunomoduliuojantis gydymas padeda ne visuomet: „Tokiais atvejais pacientams gali būti taikomas gydymas autologine (savo paties) kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. Tai labai sudėtingas gydymo būdas, kurio taikymas reikalauja ypatingų teorinių ir klinikinių žinių bei patyrimo. Jis gali būti taikomas tik pačio aukščiausio profesionalumo gydymo įstaigose, kuriose yra patyrusi daugiaprofilinė specialistų komanda, gebanti tinkamai atrinkti, paruošti, gydyti ir dar ilgą laiką po atliktos procedūros prižiūrėti ir stebėti ligonį.“
Gydymas kaulų čiulpų transplantacija taikomas ir Lietuvos pacientams
Dr. R. Kizlaitienė pasakojo, jog ir Lietuvos pacientams, sergantiems išsėtine skleroze, Santariškių klinikose jau yra atliktos pirmosios kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos procedūros.
„Visos transplantacijos buvo atliktos sėkmingai ir šiems pacientams stebimas dramatiškas ankstyvas ligos pagerėjimas – ligos atsinaujinimų suretėjimas. Norit apibendrinti ilgalaikius rezultatus, dar reikėtų ilgesnio laiko stebėjimams ir detaliam apibendrinimui. Preliminariai, galima būtų teigti, kad mūsų gydymo pirmieji lūkesčiai atitinka tarptautinėse mokslinėse publikacijose skelbtus duomenis. Lietuvoje, o ir Baltijos šalyse, tokios transplantacijos atliekamos tik Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre, kuriame yra sukaupta didžiulė patirtis – per 18 metų jau atlikta beveik 2000 kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų.
Po transplantacijos dėl kiekvieno paciento tolesnio gydymo sprendžiama individualiai – gali būti, kad vėliau jokio imunomoduliuojančio vaistų gydymo taikyti nebereikia. Retai gydymą galima skirti įprastine tvarka, tačiau ligos aktyvumas jau būna nebe toks aktyvus, o ligos kontrolė – mažiau varginanti pacientui. Vienaip ar kitaip, visame moderniame pasaulyje vyksta ir moksliniai tyrimai šia linkme, ir Lietuva šioje srityje yra ne išimtis“, – komentavo gydytoja neurologė.
Anot Dr. R. Kizlaitienės, šis gydymo būdas, kaip ir visi gydymo būdai bei vaistai, skiriami išsėtinei sklerozei gydyti, gali būti taikomi tik tuomet, jei yra tam tikros labai griežtos medicininės indikacijos, gydytojų specialistų rekomendacijos, atmetus bet kokias galimas situacijas ir būkles, kurios vienam ar kitam gydymo būdui, įskaitant ir kaulų čiulpų transplantaciją, galėtų būti pacientui pavojingos ar kontraindikuotinos.
„Svarbu edukuoti ir pačią visuomenę, informuojant, kad bendrų pastangų dėka esame pažangos kelyje, ir išsėtinė sklerozė Lietuvoje gydoma taip, kaip ir geriausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Valstybės lėšomis yra kompensuojamas modernus gydymas vaistais, o agresyviausių jos formų – ir kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija“, – pabrėžė VUL Santariškių klinikų Neurologijos ir išsėtinės sklerozės koordinacinio centro vadovė.