Pasidalijo žiniomis, kaip pergudrauti organizmą: jis mano, kad badauji, nors iš tikrųjų valgai ir gauni visas badavimo naudas

Sveikiau maitintis ir daugiau judėti – šie du tikslai dominuoja metiniuose pažadų sau sąrašuose. Tačiau statistika rodo: jau antrą vasario savaitę net 80 proc. žmonių išsikvepia ir grįžta prie senųjų įpročių. „Smegenys nemėgsta staigių pokyčių, todėl greitai mus pergudrauja ir įvyksta atkrytis“, – sako nutriciologė, sveikatos mokslų specialistė, autoimuninės mitybos trenerė Margarita Pavlovič. Ji ne kartą įsitikino, kad mažais žingsneliais galima nueiti daug toliau, todėl nerekomenduoja griežtų dietų, sporto ant išsekimo ribos ar eksperimentų atsikratyti viršsvorio per savaitę. Ji pati reguliariai praktikuoja pseudobadavimą. Tai – praktika, kai organizmas mano, kad badauji, nors iš tikrųjų valgai ir gauni visas badavimo naudas.

Kelio į nutriciologiją ir sveikatos mokslus JAV universitete pradžią M. Pavlovič užčiuopė maždaug prieš dešimtmetį, kai irgi iškart po Naujųjų sumanė atsikratyti vieno kito prilipusio kilogramo: „Su keliomis draugėmis feisbuke sukūrėme grupę, kuri per metus išaugo iki 700 moterų. Tai sustiprino mano poreikį studijuoti ir gilinti žinias, kuriomis galėčiau dalintis.“

Todėl užsibrėžus tikslą keisti gyvensenos įpročius M. Pavlovič pirmiausia rekomenduoja ieškoti bendraminčių.

„Pokyčių įgyvendinimas yra sudėtingas bet kokioje srityje: ar darbe, ar organizacijoje, ar asmeniniame gyvenime. Kai esi bendruomenėje, grupėje, sulauki palaikymo iš kitų žmonių, susiduriančių su tomis pačiomis problemomis. Emocinė parama ir socialiniai ryšiai, aplinka mus formuoja“, – priminė M. Pavlovič.

Antras svarbus punktas sėkmingam startui – vidinė motyvacija ir aiškus suvokimas, kodėl tai daroma.