Teisė pasinaudoti neišnaudotomis kasmetinėmis atostogomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas atleidimo atveju aiškiai reglamentuota Darbo kodekse.
Kodekso 127 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog ji prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos.
Išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Valstybinės darbo inspekcijos teigimu, atsižvelgiant į teismų praktiką, šios taisyklės taikymui neturi reikšmės, ar tai yra pirmi, ar paskesni darbuotojo darbo metai.
„Taikant „atostogų nubraukimo“ taisyklę, turi būti vertinamas ne bendras sukauptų atostogų dienų skaičius, o žiūrima, už kuriuos darbo metus šios atostogos yra sukauptos ir ar darbuotojas dar neprarado teisės pasinaudoti atostogomis, sukauptomis už šiuos darbo metus“, – tikina Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Atkreipiamas dėmesys, kad kasmetinės atostogos suteikiamos ne už kalendorinius, o už darbo metus, kurie prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios.
Jei darbuotojo darbo metai prasidėjo 2020 metų vasario 1 dieną, tai jo teisė į visos trukmės (20 darbo dienų) kasmetines atostogas už darbo metus (nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.) įgyta 2021 metų vasario 1 dieną.
Teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už šiuos darbo metus būtų prarasta po kalendorinių metų pabaigos. Šiuo atveju, 2021 m. gruodžio 31 d., ir dar po kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2025 m. sausio 1 d.
Plačiau apie finansiškai geriausius mėnesius atostogoms galite skaityti čia.
Dar galima suspėti
Iki 2024 kalendorinių metų pabaigos dar galima pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis už 2020-2021 darbo metus.
„Visgi Darbo kodeksas numato ir šios taisyklės taikymo išimtį.
Jei darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, pavyzdžiui, dėl laikinojo nedarbingumo, vaiko priežiūros atostogų ar darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęstas“, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė.
VDI Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė atkreipia dėmesį, kad Darbo kodeksas nereglamentuoja termino, per kurį toks darbuotojas turėtų pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis.
Tačiau manytina, kad išnykus šioms aplinkybėms darbuotojas pirmiausia turėtų išnaudoti daugiau kaip už trejus metus sukauptas kasmetines atostogas.
Neaišku
VDI teigia dažnai sulaukianti klausimų apie nemokamas atostogas ir jų suteikimo tvarką.
Darbo inspektoriai primena, jog nemokamos atostogos – ypač geras sprendimas, kai darbuotojas nėra sukaupęs kasmetinių atostogų arba jas yra jau išnaudojęs, tačiau jam reikia laikinai sustabdyti savo darbo veiklą dėl asmeninių priežasčių, sveikatos būklės ir panašiai.
Nors už nemokamas atostogas darbuotojui nemokama, tačiau grįžus iš jų darbuotojui turi būti užtikrintos visos jo darbo sutartyje sutartos darbo sąlygomis.
Gali ir atsakyti
Tam, kad galima būtų tinkamai pasinaudoti minėtomis atostogomis, labai svarbu žinoti ir suprasti teisinį reglamentavimą.
„Nemokamos atostogos paprastai suteikiamos darbuotojui raštiškai paprašius ir darbdaviui sutikus.
Tačiau Darbo kodeksas numato tam tikrus atvejus, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas“, – akcentavo I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Tokie atvejai įtvirtinti Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje.
Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, visais kitais atvejais darbdavys turi teisę apsvarstyti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas ir sutikti arba nesutikti suteikti minėtas atostogas.
„Tiesa, darbo teisės aktai nenumato motyvų, dėl kurių darbdavys galėtų nesuteikti nemokamų atostogų.
Dėl nemokamų atostogų nesuteikimo kilę ginčai gali būti sprendžiami kreipiantis į darbo ginčų komisiją Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka“, – priminė I. Piličiauskaitė-Dulkė.
VDI akcentuoja, kad nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, todėl gali turėti tam tikrų pasekmių, susijusių su socialiniu draudimu, atostogų kaupimu ir t. t.
Jeigu nemokamos atostogos suteiktos pagal minėto Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, tuomet per visą jų laikotarpį darbuotojas įprastai kaupia kasmetines atostogas.
„Jeigu nemokamos atostogos suteiktos be svarbių priežasčių, tuomet darbuotojas tik per pirmas dešimt darbo dienų nemokamų atostogų kaupia kasmetines atostogas, o per visas likusias – nekaupia“, – įspėjo VDI Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia: – darbuotojas, auginantis vaiką iki keturiolikos metų (iki 14 kalendorinių dienų); – neįgalus darbuotojas ir darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas (iki 30 kalendorinių dienų); – vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir atostogų vaikui prižiūrėti metu tėvas jo pageidavimu, motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu (šių atostogų bendra trukmė negali viršyti 3 mėnesių); – darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę (tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga); – darbuotojas santuokai sudaryti (iki 3 kalendorinių dienų); – darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse (iki 5 kalendorinių dienų); – darbuotojas kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka (joje nustatytos trukmės).