Smegenų veiklą tyrinėjantis biofizikas, neurobiologas šiame interviu nemažai dėmesio skiria vienai iš svarbesnių savo tyrimų sričių – dirbtiniam intelektui.
Buvusio NASA vadovo Danielio Goldino startuolyje jis kūrė balso atpažinimo algoritmus, nemažai nuveikė ieškodamas metodų, kurie padėtų skaityti žmogaus mintis.
Tris dešimtmečius G. Buračo veikla yra susijusi su Užatlante. Taip jau nutiko, kad tuomet dar visiškai jaunas mokslininkas, išskridęs į Amerikos lietuvių suvažiavimą, užsiliko ten iki šiol.
– Visiškai nenorėjau palikti Lietuvos, bet taip jau nutiko. 1989-aisiais, kai vyko perestroika, man labai rūpėjo išvažiuoti į Vakarus mokytis. Tikėjausi pasimokyti, baigti doktorantūrą ir grįžti į Lietuvą.
Taip jau sutapo, kad su tėčiu, akademiku Antanu Buraču buvau pakviestas į Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir Amerikos lietuvių tarybos suvažiavimą.
Tuo metu tėtis aktyviai dalyvavo Sąjūdžio, o aš – kelių jaunimo organizacijų veikloje. Nuskridome į Niujorką, susitikome su Juozu Kazicku, kartu buvo ir Arvydas Juozaitis. O paskui Los Andžele įvyko suvažiavimas. Ten susipažinau su daugybe Amerikos lietuvių, tarp kurių buvo ir garsus mokslininkas, Kalifornijos universiteto profesorius Algirdas A. Avižienis.
Šis žmogus – įstabus mūsų tautos žiedas, kompiuterių mokslo inžinierius, jis tuo metu dirbo Kalifornijos universitete, Los Andžele, kompiuterių departamente. Būtent jis sukūrė save taisančius kodus, kurie buvo panaudoti erdvėlaivyje „Voyager“, kuris pirmą kartą praskrido Jupiterį, Saturną, o dabar jau yra už Saulės sistemos ribų ir skrenda tarpžvaigždinėje erdvėje. Taigi, Saulės sistemą paliko įrenginiai su lietuviškais kodais.
A. A. Avižienis, sužinojęs, kad aš noriu mokytis Vakaruose ir grįžęs į Lietuvą stosiu į Anglijos universitetus, tiesiai šviesiai ir liaudiškai pasakė: „Nebūk kvailas, bandyk čia pareiškimus paduoti.“