Liūdniausia buvo tai, kad iš namų išvykau nevalgęs, su mintimi pavalgyti kur nors pakeliui.
Alkani vyrai būna pikti, bet Riebus katinas alkanas būna ypač piktas. Tad kylantį vidinį erzelį reikėjo kuo greičiau numalšinti, ir tam buvo reikalingas maistas.
Tai, kad vienoje iš kišenių radau 10 €ur, kažkiek slogią nuotaiką pagerino, beliko surasti, kur pakeliui už 10 €ur būtų galima pavalgyti.
Degalines iškart išbraukiau iš galimų variantų, nes vargu, ar nuo poros dešrainių pavyktų apraminti alkio būgną, vis garsiau mušantį skrandį.
Pakelės kavinė „Pas Aliką“ pasirodė man priimtinesnė nei degalinės mano puotai už 10 €ur.
Vos užsukęs vidun supratau, kad Alikas propaguoja uzbekų virtuvę. Apie tai man pasufleravo bare pūpsantis tandyras bei tautiniai rūbai.
Nors, iš tiesų, kokie tautiniai uzbekų drabužiai, aš nežinau, kaip ir nežinau, ar tandyrą išrado uzbekai. Tai, kad kavinėje „Pas Aliką“ propaguojama uzbekų virtuvė, paprotino vienas iš stovelių.
Jei neklystu, užsakymą priėmė pats Alikas, linksmų plaučių žmogus.
Prieš mane prie baro stovėjo moteris su paaugliu sūnumi, jų užsakymą man pavyko nugirsti, ir teatleidžia man jie, bet nenusilaikiau tada nenusijuokęs.
Alikas, paklausęs, ką norės garnyrui – salotų ar agurko – ir išgirdęs, kad vaikinas pasirinko agurką, juokais pasakė: agurką lai mama valgo, o tu imk salotas.
Linksmai buvo ir su mano užsakymu. Sužinojęs, kad disponuoju tik 10 €ur, Alikas mano užsakymo sumą suapvalino iki turimos sumos.
Charčio sriuba – 4,70 €ur
Skanioje charčio sriuboje net radau vieną didelį „manty“, kitaip tariant tolimą koldūno giminaitį. Bandelės neužsakiau, nes ji kainuoja 0,30 €ur ir tokios prabangos tą dieną sau leisti negalėjau, dėl jums jau žinomų priežasčių, bet, kaip supratau, Alikas ne tik padarė nuolaidą, bet dar ir pavaišino mane bandele.
Kebabas lavaše – 4,00 €ur
Kebabas lavaše buvo mažytė šventė kiek atgaunančiam pasitikėjimą manimi mano pilvui.
Jokių majonezinių padažų, kurie gadina kebabus ir priverčia juos rausti iš gėdos mums juos valgant. Šiame lavaše padažas buvo kuo tai panašus į airaną. Dar be vištienos lavaše slėpėsi svogūnai, kopūstai, pomidorai ir agurkai.
Reziumuoju. Jei ne pamiršta namie piniginė, vargu ar aš būčiau užsukęs pas Aliką. Vargu ar būčiau taip skaniai kur kitur užkandęs.
Vertindamas kavinę „Pas Aliką“ 5/5 pažadu čia dar sugrįžti ir paskanauti kitų patiekalų, kuriuos man siūlė Alikas iki to momento, kol sužinojo, kad mano kišenėje – tik suglamžyta dešimtinė eurų…
Dėka to išsiblaškymo gimė nauja rubrika – pavalgyti už 10 €ur. Tad ateityje bus panašių mažų eksperimentų.
P.s. tiems, kas bandys skaičiuoti, – buvo dar coca-cola. Tad bendra suma tikrai gavosi virš 10 €ur.
Prie žiedo pas Aliką
Kėdainiai, 57344 Kėdainiai
Tai ne pirma pakelės užeiga, kurioje teko lankytis Riebiam katinui. Šioji maisto apžvalgininką nuklėlė į gūdžius laikus: Užeiga priminė laikus, kai kūrėsi pirmieji kooperatyvai: guminė mėsa, šaldytas kepsnys ir jokio kasos čekio
Na o šalia kauno aptiko ypatingą vietą: Fenomenas šalia Kauno: kavinėje – tik vienas patiekalas, bet čia visuomet tenka laukti eilėje