Tarp daržovių yra ir kaprizingų, ir augalų su „ramiu charakteriu“. Pastaruosius galima išauginti įdėjus minimaliai pastangų. Tokios daržovės gerai auga netgi neparuoštoje dirvoje ir net tuo atveju, jei daržo savininkas aplanko jas ne dažniau kaip kartą per savaitę. Tačiau kokias daržoves rinktis, kad nesuklystumėt ir nenumarintumėt savo pirmųjų sodinukų?
Žirniai
Ar mėgdavote vaikystėje prisikimšti kišenes žirnių ankščių ir po to atsisėdę jas gliaudyti? Niekas netrukdo ir dabar pasimėgauti šiuo procesu. Žirniai visiškai nereiklūs, jų sėklos ilgai išlieka gyvybingos, o suvalgyti visą derlių įmanoma tik tuomet, jei jūsų šeimoje yra bent keli šių žaliųjų daržovių gerbėjai, rašo „ogorod.ru“.
Šie augalai sėjami tiesiai į dirvą gegužės pradžioje ar viduryje, pasirinkus bet kokį laisvą daržo kampelį. Žirneliai gerai auga tiek saulėtoje vietoje, tiek pavėsyje. Jie nėra išrankūs dirvai ir bet kokiu atveju duos gerą derlių. Daigelius, kurie pasirodys lysvėse po vienos ar pusantros savaitės, reikės reguliariai laistyti, o kai žirnelių ūgliai pasieks 15 cm aukštį, jiems reikės įkalti atramas: vieną kuoliuką keturiems augalams. Žirneliai aplink kuoliuką apsivynios patys, tačiau jų lysves būtų gerai aptverti juosta ar špagatu, kad žalioji masė nevirstų į šonus.
Kai nuskabysite visas ankštis, žirnelius išraukite ir sumeskite į kompostą. Galite prisirinkti sėklų kitiems metams: jas išdžiovinkite ir suberkite į medžiaginį maišelį.
Sėti žirnelius toje pačioje vietoje galėsite tik po ketverių metų.
Aguročiai
Aguročiai yra daržovė iš serijos „pasodinau, pamiršau, užvertė derliumi“. Vieno aguročio daigo pakaks, kad šių daržovių prisivalgytų visa 3 – 4 asmenų šeima, o jei pasodinote visą aguročių lysvę, tai daržovėmis galėsite aprūpinti ir visus savo kaimynus bei draugus.
Gegužės pradžioje ar viduryje aguročių sėklas kelioms valandoms panardinkite į šiltą vandenį, o tuomet pasėkite maždaug 4 – 5 cm gylyje. Laistykite aguročius kartą per 10 dienų, periodiškai aplink juos papurenkite žemę ir netrukus pamatysite, kiek gelsvų žiedelių jie sukrovė.
Beje, Provanse aguročių žiedai naudojami maistui.
Derlių aguročiai pradeda duoti maždaug po mėnesio, kai pasirodo žiedai. Nelaukite, kol šios daržovės taps milžiniško dydžio: nepamirškite, kad jas nupjaudami, atlaisvinate vietą naujiems aguročiams.
Kaliaropės
Švelni, traški kopūsto šerdis – bet kurio vaiko svajonė. O jei tokios masės būtų beveik pusė kilogramo? Užtektų visai šeimai. Būtent tokiomis savybėmis gali pradžiuginti kaliaropės. Jų pranašumas tas, kad jos išauginamos kur kas lengviau negu jų lapiniai ir žiediniai giminaičiai, o išsaugoti jas be didesnių pastangų galima iki pat pavasario.
Jei nenorite terliotis su sodinukais, kaliaropių sėklas sėkite tiesiai į dirvą birželio pradžioje ar viduryje. Ūgtelėjus daigus apkaupkite, patręškite pelenais ir reguliariai laistykite. Iš esmės tuo jų priežiūra ir baigiasi. Dabar galite laukti derliaus. Tiesa, neleiskite kaliaropėms peraugti – peraugusios daržovės sustabarėja ir įgauna aitrų skonį.
Bulvės
Neverta raukyti nosies, kai paminimos šios daržovės. Žinoma, užsodinti bulvėmis ištisus laukus ir po to kasti jas rankomis yra abejotinas malonumas. Tačiau kelis krūmus savo darže užsiauginsite be jokio vargo.
Jei paprastos bulvės jūsų nedomina, pamėginkite paeksperimentuoti su įdomesnėmis jų veislėmis. Nustebinkite savo svečius raudonomis salotomis „Olivier“ ar violetine bulvių koše.
Jei teikiate pirmenybę tradiciniam bulvių auginimo būdui, gegužės pradžioje sėklines bulves pasodinkite į vagą, o ūgtelėjusius krūmus laistykite du kartus per savaitę. Du kartus juos apkaupkite ir nepamirškite nupurkšti priemonėmis nuo Kolorado vabalų. Jei trokštate kažko neįprasta, išbandykite netradicinius bulvių auginimo metodus.
Krūminės šparaginės pupelės
Šparaginės pupelės yra ne tik naudingos, bet ir lengvai auginamos. Geriausia rinktis krūmines šparagines pupeles, nes vijoklinėms reikia papildomų atramų ar sienelės. Žinoma, jos gali papuošti jūsų sklypą, tačiau jei šparaginės pupelės jus domina tik dėl maisto, gaišti laiką atraminių konstrukcijų statymui neverta. Šparagines pupeles galite rinktis pagal spalvą (geltonąsias, žaliąsias ar violetines) ir pagal derėjimo laiką.
Šparaginės pupelės sėjamos birželio pradžioje, kai jau būna praėjęs netikėtų šalnų pavojus. Sėklos sėjamos purioje žemėje, 3 cm gylyje, maždaug 30 cm atstumu. Jei prieš sėdami pupelių sėklas parą jas pamirkysite, daigeliai pasirodys jau po savaitės, o dar po mėnesio krūmeliai jau sužydės. Derlių galėsite skinti nuolat, iki pat rudens. Jums tereikės kartą per dvi ar tris savaites papurenti lysvę ir palaistyti ją 3 – 4 kartus per mėnesį.
Svogūnai
Svogūnų laiškai, kurie daržuose pasirodo vieni pirmųjų, papildys vitaminais per žiemą nusilpusį organizmą, o auksaspalviai svogūnai tiks prie mėsos kepsnių, sriubai ar kitiems karštiesiems patiekalams. Juo labiau, kad auginti svogūnus yra labai paprasta – tai galėtų padaryti net penkerių metų vaikas.
Gegužės viduryje pasodinkite į dirvą sėklinius svogūnėlius, kurie sezono metu pasirodo visuose sėklų skyriuose. Sėkite juos 10 – 15 cm atstumu, eilėmis, kad vėliau būtų patogiau purenti žemę. Laistykite juos kartą per savaitę, kartą per mėnesį juos apravėkite ir jau vasaros viduryje turėsite kvapnių žalumynų, o rugpjūtį galėsite krauti į dėžes atsargas žiemai.
Ridikėliai
Bet kokios pavasariškos salotos prasideda nuo ryškių ir traškių ridikėlių. Užsiauginti juos patiems yra kur kas maloniau, negu pirkti iš parduotuvės. Ridikėliai yra visiškai nekaprizingi, todėl juos lengvai užsiauginsite patys.
Sėti ridikėlius galima jau balandį, o šiltnamyje – dar anksčiau. Į purią žemę sėklos sėjamos eilėmis arba beriamos kas 5 cm. Tarp eilių paliekamas 15 cm tarpas. Ridikėlių lysvės uždengiamos plėvele, kuri apsaugo jas nuo naktinių šalnų. Ridikėlių daigeliai laistomi du kartus per savaitę tiesiai per agroplėvelę, o kai pasirodo šakniavaisiai, uždangalas nuimamas.
Ropės
Manote, kad ropės auginamos tik rusiškose pasakose? Visiškai ne. Ši daržovė turi nemažai sveiką mitybą propaguojančių šalininkų. Ropės turi daug beta karoteno, vitaminų A, C, PP, B1, B2, E ir daugelį kitų naudingų medžiagų. Auginti ropes yra labai paprasta ir netgi nereikės kviestis į pagalbą pelės.
Ropės sėjamos į lysves gegužės viduryje ar pabaigoje ir pirmosiomis dienomis pridengiamos plėvele. Daigus, pasirodančius po 3 – 5 dienų, reikia reguliariai laistyti (kartą per savaitę) ir barstyti pelenais (kartą per 2 – 3 savaites). Jokių kitų trąšų ropėms nereikia, tačiau kai daigai ūgtelės, juos praretinkite: palikite po vieną daigą kas 20 cm, o tarp eilių – 15 – 20 cm tarpą.
Burokėliai
Be to, kad burokėliai yra nereiklūs klimatui ir yra lengvai auginami, jie yra patogūs dar ir tuo, kad juos nebūtina sodinti į lysves: jie puikiai dera ir šalia kitų kultūrų, pavyzdžiui, svogūnų ar braškių. Burokėliai sėjami gegužės pradžioje ar viduryje tiesiai į dirvą. Daigai pasirodo gana greitai.
Vienintelis burokėlių trūkumas tas, kad jų sėklos yra daugiavaisės, todėl kad ir kaip retai jas besėtumėt, retinti daigus vis tiek teks. Tręšti burokėlių nereikia, o į organines trąšas jie taip pat gali sureaguoti neigiamai. Burokėliai laistomi negausiai, bet dažnai: kad dirva nebūtų nei permirkusi, nei sausa.
Krienai
Ši daržovė yra tokia nepretenzinga, kad jums teks ją ne auginti, o veikiau riboti. Pakanka vieną kartą sklype pasodinti krieną ir daugiau niekada su juo neatsisveikinsite: jo lapai stebuklingu būdu vis atsiras skirtingose daržo vietose.
Jei tokia perspektyva jūsų negąsdina, tuomet balandį nusipirkite kelias maždaug 20 cm ilgio krienų šaknis ir pasodinkite jas į jiems paruoštą vietą (įkaskite kibirą be dugno ar 40 cm gylio duobės šonus išklokite šaligatvio plytelėmis). Krienai mėgsta derlingą žemę, todėl jie apsidžiaugs, jeigu juos patręšite mėšlu, kompostu ar mineralinėmis trąšomis. Sodinkite krienus maždaug pusės metro atstumu ir vasarą nepamirškite jų palaistyti. Jei krienai pasirodys kitose daržo vietose, be gailesčio juos išraukite.