Teisininkas A. Kovalevskis išskiria tris svarbiausius dalykus, kuriuos pandemijos metu turėtume žinoti kiekvienas. Ypač tie, kurių darbo vietos klausimas kybo ant plauko.
1. Siekdamas nemokėti išeitinės išmokos, darbdavys gali darbuotoju manipuliuoti.
„Iš tiesų, statistiškai, tiek pandemijos metu, tiek ir prieš ją, fiksuojama daugiau išėjimų iš darbo pačių darbuotojų, o ne darbdavio iniciatyva. Taip yra todėl, kad žmonės, patys parašę prašymą nutraukti darbo santykius, išeitinių išmokų negauna. O tai yra akivaizdžiai naudinga darbdaviui. Dažnai darbuotojas neįsigilina, kokios teisinės pasekmės laukia savo valia išėjus iš darbo, o darbdavys pasinaudoja šiuo aspektu. Sukuria atitinkamas sąlygas, kad darbuotojas savo noru paliktų darbo vietą.
Toks elgesio modelis ypač dažnas pandemijos metu, kai darbdavys pradeda susidurti su įvairiais finansiniais sunkumais. Dažniausiai skatindami darbuotojus išeiti iš darbo savo noru darbdaviai naudoja argumentus, kad „bendrovė tuoj bankrutuos“, „kiti bendrovės darbuotojai išeina iš darbo savo noru“, „bus sumažintas darbuotojo atlyginimas“ ir pan.“, – pasakoja teisininkas.
Ką tokiu atveju daryti? „Svarbiausia ypač atidžiai įvertinti visus darbdavio jums duodamus pasirašyti dokumentus. Jei jūsų parašas atsidurs ant prašymo atleisti iš darbo, vėliau užginčyti šį dokumentą bus itin sudėtinga. Jei kyla abejonių dėl tam tikrų dokumentų pasirašymo, visuomet rekomenduotina pasikonsultuoti su Valstybinės darbo inspekcijos specialistais arba kreiptis į teisininką“ – sako A. Kovalevskis.
2. Darbuotojui gali būti naudinga darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu.
„Jei matote, kad situacija darbovietėje dėl pandemijos ar su ja susijusių priežasčių išties prasta, verta pagalvoti apie darbo santykių nutraukimą šalių susiarimu. Nereikia laukti, kol darbo santykius nutraukti pasiūlys darbdavys, iniciatyvos gali imtis ir pats darbuotojas. Rašytiniame pasiūlyme turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Jeigu darbdavys sutinka su pasiūlymu, jis sutikimą privalo išreikšti raštu. Tuo atveju, jei per penkias darbo dienas neatsakoma į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas “, – paaiškina teisininkas.
3. Darbo sutarties nutraukimo pagrindai ir tvarka dėl pandemijos – nepasikeitė.
„Manęs dažnas žmogus klausia, ar karantinas padarė įtakos Darbo kodeksui. Neva dabar viskas kitaip, pavyzdžiui, galima atleisti be įspėjimo ar nemokėti išeitinės išmokos. Nors tam tikri Darbo kodekso pakeitimai ir buvo atliekami, tačiau jie iš esmės nepalietė darbo sutarties nutraukimo srities. Taigi darbo santykių šalims nutraukiant darbo santykius ir toliau privaloma laikytis visų įspėjimo terminų. Išeitinių išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai dėl pandemijos taip pat nepakito,“ – tvirtina A. Kovalevskis.
