Kitokios nuomonės sodininkai profesionalai. Jie tikina, kad šis kovas neišskirtinis, ir paberia patarimų, kokius darbus atlikti sode šiuo metu.
Genėti reikia ir vaiskrūmius
„Kovas – vaismedžių ir kitokių medžių genėjimo laikas. Mes dažnai kalbame tik apie obelų genėjimą, pamirštame, kad labai svarbu praretinti ir vaiskrūmius. Aš pirmiausia išgeniu serbentus, savaite vėliau – agrastus. Kas antrus metus geniu, šiek tiek patręšiu, retesni krūmai duoda visai kitokį derlių – ir didesnį, ir skanesnį. Rudenį ant šaknų pametu mėšlo, pavasarį pabarstau fosforo ir kalio trąšų. Kad nepultų valktis, agrastus stipriai apiberiu medžio pelenais“, – moko Nemunaičio senbuvė Milda Sinkevičienė.
„Jei vijokliniam augalui leidžiama augti neformuojamam, jis sutankėja, susiraizgo, pasidaro sunkus. Paprastai išauga iš jam skirto ploto, žiedų turi tik viršūnėse. Ypač reikia pasirūpinti vynuogėmis, kad užaugintų dideles uogas. Jas genėti dabar tinkamiausias laikas. Pirmametes nupjaukite iki pumpuro prie pat žemės, antrametes – per du trečdalius kiekvieną atžalą. Kai pagrindinis ūglys pasieks reikiamą aukštį, kiekvienos žiemos pabaigoje nukirpkite taip, kad liktų du ar trys naujo ūglio pumpurai. Nepamirškite praretinti svarainių. Lazdynų krūmai užaugina labai daug ūglių. Neretinami greitai sutankėja, derlių duoda tik išorinės šakos. Išpjaukite senus, o kur tanku – ir jaunus ūglius.
Pavasarį nepamirškite su žirklėmis pasidarbuoti ir prie kambarinių gėlių. Kiekvieno lapo pažastyje slepiasi miegantis pumpuras. Nupjovus ištįsusią šakutę, pabus arčiausiai pjūvio esantys pumpurai. Karpyti kambarinių augalų šakutes reikėtų pirmoje dienos pusėje, greičiau gis“, – tikina krosniškė.
Raudonikių kaime dekoratyvinių augalų medelyną turintis Tomas Panka sako, kad kiekvieną pavasarį būna ir šaltuko, ir pūgų, bet jos augalams nekenkia. Tomo klausiame, ką patartų sodinti prie sodybų, kad reikėtų kuo mažiau laiko skirti genėjimui. „Su pjūkleliais ir žirklėmis prie kiekvieno augalo tenka patrypčioti: vaismedžius nuolat genėti, o dekoratyvinius – rečiau. Nereikia šio proceso bijoti, būtina be gailesčio pasidarbuoti, ypač senuose soduose“, – atitarė žinovas.
Žaizdos užtepamos sodo tepalu
Kad nereikia bijoti medžio išgenėti per daug, užtikrino ir kiti pašnekovai. Retesnio vainiko vidų geriau apšvies saulė, vaisiai ne tik bus didesni, bet ir geriau sunoks. Pernelyg aukštus vaismedžius genint įmanoma pažeminti net per pusę jų aukščio, iki tos vietos, kur šakos auga horizontaliai. Per ilgas, kliūvančias šakeles reikėtų trumpinti virš reikiama kryptimi atsišakojusių šakų. Žinovai sako, kad vaismedžiai genėtini tokiu metu, kai lauke ne šalčiau nei 10 laipsnių. Toks ankstyvas genėjimas paskatina augalus leisti daugiau ūglių. Siekiant pristabdyti vaismedžių augimą, patartina genėti jau išsprogusius. Po genėjimo visas žaizdas užtepti sodo tepalu, kad į jas nepatektų puvinio užkrato.
Kaip nupjauti stambias vaismedžių šakas nesužalojant kamieno, pataria Stasys Arlickas: „Pirmiausia šaką rekomenduoju nupjauti taip, kad prie kamieno dar liktų apie ketvirtis metro. Šaka truputį pjaunama iš apačios, o baigiama iš viršaus. Likusi jos dalis nupjaunama ties išaugimu. Taip vaismedžio kamieno tikrai nesužalosi, žievės nenuplėši. Kas be patyrimo geni sodą, pirmiausia tegul pradeda nuo sausų, aplūžusių šakų pjaustymo. Jas pašalinęs jau matys rezultatą ir kurių šakų dar atsikratyti. Aš esu prieš vaismedžių purškimą, bet pavasarinio obelų ir kriaušių nupurškimo karbamido tirpalu neatsisakau. Tai pati geriausia priemonė nuo rauplių, tačiau ja reikia pasinaudoti vos išbrinkus pumpurams.“
Pasidarykite sodo darbų planą
Miško gatvės gyventoja Stasė Plentienė, su bičiulėmis puoselėjanti gyvatvores ir gėlynus prie savų daugiabučių, sako labai išsiilgusi šio malonumo. Moteris teigia, kad kol sniegas dengia žemę, pavasarinis šaltukas jos augalijai nebaisus. „Kai tik jis sumažės, raginčiau visus sodininkus pasidarbuoti savo soduose. Nesu specialistė, ilgokai nesiryžau genėti obelų, bet kai jos pradėjo vesti mažučius ir niekaip nesunokstančius obuolius, o kitos tik žydėdavo, bet derliaus nesulaukdavome, įlipau į medį su pjūkliuku ir stipriai pasidarbavau jo vainike. Kokie dideli ir raudonskruosčiai obuoliai užaugo! Tada įsitikinau, kaip sveika genėti vaismedžius“, – patirtimi dalijasi Stasė.
Kol dar laukus dengia sniegas, pats laikas pasidaryti sodo darbų planą. Jau laikas kelti inkilus, tik nepamiršti jų apsaugos nuo kačių, naikinti peles ir žiurkes, nukasti per didelius ir sunkius sniego klodus nuo silpnesnių augalų, spygliuočiams padaryti priedangą nuo saulės, kad šie neprarastų žalios spalvos. Metas šakelėmis dauginti vynuoges, vynvyčius, serbentus, forsitijas ir kitus visžalius. Drėgnu oru suaugusių medžių kamienus, storas šakas nuskusti grandykle ar šepečiu, tik nepažeisti gyvos žievės. Likučius sudeginti, nes juose žiemoja daug kenkėjų lervų. Kai nutirps sniegas, būtina patikrinti, o jeigu reikia, ir restauruoti baseinėlius, dirbtinius upelius. Saulutei žemę pašildžius, pasirūpinti ir veja: iškasinėti pienes, atsiradusias plikes pašiaušti grėbliuku ir paberti naujų sėklų.