Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, dažniausiai pelėsiniai sūriai yra kaloringi, todėl juos reikėtų vartoti saikingai. Kita vertus, jie yra turtingi kalciu, o pelėsis suteikia ne tik pikantišką skonį, bet ir paskatina virškinimo sulčių sekreciją, rašoma pranešime spaudai.
Verta paragauti to, ko dar neragavote
Konservatyvesni maisto atžvilgiu žmonės įpratę valgyti tik jiems žinomą ir patinkantį maistą, o apie gurmaniškesnius produktus turi išankstinę neigiamą nuomonę – yra įsitikinę, kad jiems nepatiks. Tačiau skonis lavėja jį ugdant – ragaujant tai, ko dar neragavote. Tad keletą kartų pabandžius egzotiškesnių skonių galite juos netikėtai pamėgti. Patys populiariausi pelėsiniai sūriai – tai mėlynojo pelėsio: rokforas, gorgonzola, stiltonas ir baltojo pelėsio: kamamberas bei bri. Jų derinimo ir panaudojimo variantų yra begalės.
Pasak prekybos tinklo „Rimi“ produktų vadovės Rūtos Golovač, bri ir kamamberas gali būti pagrindiniai karštųjų patiekalų ingredientai, tereikia sūrį 15–20 minučių pašauti į orkaitę. Pakepus ir pradūrus iškepusio sūrio plutelę, galite juo gardžiuotis dažydami į jį duoną. Jei šalia patieksite figų ar kitų vaisių džemo, medaus, saldesnių čatnių ar riešutų, gomuryje susitikę skirtingi skoniai leis pajusti sūrio subtilybes.
„Pelėsiniais sūriais gardinkite salotas, omletus, picą, mėsą ar žuvį. Iš mėlynojo sūrio lengvai pagaminsite padažą – tereikia sūrį sutrupinti arba išlydyti ir sumaišyti su grietine ar jogurtu. Prancūzijoje populiarus ir kiek mums netikėtas derinys – pelėsiniai sūriai su keptomis bulvėmis. Griežinėliais supjaustytos bulvės verdamos, paskui kepamos keptuvėje su šonine ir galiausiai apkepamos orkaitėje su vynu ir bri sūriu. Mėlynojo pelėsio sūris pagardins daržovių apkepus, jis dera ir prie karštų bulvių – tiesiog užtepkite jo ant orkaitėje kepamų bulvių puselių“, – pataria specialistė.
Tačiau, kaip minėjo gydytoja dietologė, pelėsinis sūris yra kaloringas patiekalas, ir, nors atrodo, kad prancūzai sūrių valgo labai daug, taip nėra. „Fermentinių sūrių dienos norma – žmogaus nykščio dydžio. Atrodo, labai nedaug, bet jei tokio sūrio neskanavote kelias dienas, tikrai galima suvalgyti daugiau. Kartais sakoma, kad štai prancūzai valgo daug sūrių, jie yra jų maisto kultūros dalis, bet tai nekenkia nei jų figūrai, nei sveikatai. Tačiau žvelgdami į kitas tautas, mes dažnai išskiriame tik vieną mitybos komponentą, neįvertindami kitų: paties valgymo proceso ir bendro dienos maisto kiekio“, – pastebi gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė.
Kaip laikyti, kad sūris ilgiau išliktų šviežas?
Kartais suabejojama, ar pelėsis nepavojingas žmogaus sveikatai. Šiuo atveju reikėtų atskirti, ar pelėsis sūryje atsirado jį gaminant, ar paskui, laikant šaldytuve. Jei gaminant – pelėsis yra tinkamas vartoti, o jei vėliau – jį reikia nupjauti arba tokio sūrio išvis nebevalgyti. Pirmas požymis, kad sūris yra sugedęs – amoniako kvapas, o antras – po plutele atsiradusios spalvotų pelėsių puokštelės, pasikeitusi sūrio masės spalva.
Pasak Rūtos Golovač, sūrį, prieš dedant į šaldytuvą, reikia išimti iš plastiko pakuotės, nes joje jis negali kvėpuoti. „Geriausia sūrį supakuoti į specialų popierių, bet tinka ir pergamentinis ar paprastas kepimo popierius – taip sūris bus apsaugotas nuo išdžiūvimo. Supakuotą sūrį galima įdėti į plastikinę dėžutę ar maišelį, bet jų neuždaryti. Bri ir kamamberą galima vynioti ir į celofaną, bet svarbu kasdien ar kas antrą dieną juos trumpam atvynioti ir leisti pakvėpuoti. Beje, prapjautas bri sūris galioja tik kelias dienas, tad ilgiau jo nelaikykite.“