Egzistuoja šeši alkio tipai ir kiekvienas juos jaučia. Norinčių pagerinti savo savijautą, padidinti energijos kiekį bei atsikratyti perteklinių kilogramų, užduotis – išmokti intuityviai klausytis savo organizmo ir atpažinti alkį.
„Yra toks paprastas būdas pasitikrinti – paklauskite saves, ar jums nenuobodu, ar jums netrūksta pokalbio su draugu, ar jūs nejaučiate nerimo“, – pasakoja J. Bazanovienė.
Troškulys
Anksčiau žmonės vartojo kur kas mažiau vandens. Jie nesinešiodavo su savimi gertuvių, negurkšnodavo visa dieną. Valgydami daug vaisių ir daržovių vandens žmonės gaudavo iš maisto, kurį valgydavo, nes tuomet maisto produktai buvo pilni vandens. Šiuo metu daugelis iš maitinasi taip, kad pačiuose produktuose vandens kiekis yra nedidelis, net priešingai, maistas, kurį valgome reikalauja labai daug vandens.
„Galite tai patys pajusti – suvalgote koldūnų ir po to norisi išgerti daugiau nei pora stiklinių vandens. Vandens reikia tam, kad organizmas sugebėtų išsivalyti nuo maisto, kuris į jį pateko“, – pavyzdžiu dalijasi moteris.
Pasak jos, troškulį galima suprasti lygiai taip pat, kaip ir alkį. Gali susidaryti įspūdis, kad trūksta energijos. Tačiau rekomenduojama jų nesupainioti. Išgėrus stiklinę vandens alkis kuriam laikui dingsta. Siekiantiems išvengti šio alkio tipo, specialistė rekomenduoja per dieną išgerti 6–8 stiklines vandens, priklausomai nuo jūsų svorio.
Įvairių maisto medžiagų poreikis
Įvairių maisto medžiagų poreikis yra evoliucinis apsauginis mechanizmas nepasikliauti vienu maisto šaltiniu. Poreikis įvairumui yra natūralus būdas kiekvienos dienos mityboje užtikrinti platų spektrą maisto medžiagų.
„Kai mes galvojame, kad esame alkani, gali būti, kad kiekvieną vakarienę valgoma lašiša yra ne tai, ko organizmui reikia. Net salotas rekomenduoju kaitalioti kiekvieną savaitę. Su savo klientais išradinėjam naujus receptus iš tų daržovių, kurias parduotuvėje nusiperkame pirmą kartą. Ši įvairovė leidžia nejausti maisto medžiagų stygiaus,“ – pasakoja J. Bazanovienė.
Žemas cukraus kiekis kraujyje
Kai valgome daug nekokybiškų produktų, kuriuose yra cukraus, vos suvalgius gali apimti priešingas sotumui jausmas – atrodo, kad esame alkani. „Aš pati visiškai nevartoju cukraus ir man taip nutinka suvalgius vaisių. Tuomet iš karto noriu valgyti kur kas greičiau ir daugiau nei įprastai, nors taip nebūna nevartojant cukraus“, – dalijasi moteris.
Mažinti šio alkio siunčiamus signalus patariama atsisakant nekokybiškų produktų, renkantis produktus be cukraus. Net mažiausias cukraus kiekis pagamintame maiste, gali iššaukti šį alkio tipą.
Tuščias skrandis
Tai nėra alkis, tai jausmas, prie kurio turime priprasti. Leisti organizmui pajusti, kad skrandis tuščias, sakoma, ilgainiui šis jausmas tampa maloniu. Kiekvieno žmogaus skrandis gali išsiplėsti ir susitraukti. Evoliuciškai žmonės valgydavo tuomet, kai būdavo maisto ir jeigu kurį laiką klajodavo ir nerasdavo maisto, galėdavo išgyventi iš organizme esančių maisto atsargų.
Šiuolaikinis žmogus gauna tiek maisto, kad jam šis jausmas nepažįstamas. „Dažniausiai pažiūrėję į laikrodį nusprendžiame, kad metas valgyti, o ne leisdami organizmui pasakyti, jog skrandis tuščias. Dėl to labai svarbu mityboje laikytis sezoniškumo. Kad nuolat vyktų metų laikų kaita – mitybos pavasario metu organizmas gautų vieno tipo produktus, žiemos – kitus, o vasarą ir rudenį produktų skaičius išsiplėstų.“
Maisto medžiagų alkis
Tai vienintelis tikrasis alkis. Kūnas tokiu būdu mums pasako, kad jam reikia tam tikrų maisto medžiagų. „Net ir šis alkis gali būti apgaulingas. Nes mes nuo seniausių laikų buvome išmokę valgyti viską, ką randame, sumedžiojame, tad šis alkis kartais irgi gali būti apgaulingas“, – perspėja J. Bazanovienė.
Emocinis valgymas
Jis pasitaiko dažniausiai ir yra pavojingiausias. „Žmonės dažnai valgo prisiminimus, nepavykusį ar kaip tik labai pavykusį pasimatymą, paskutinį darbo susirinkimą, barnį su savo vaikais, visa tai tiesiog „pervalgo“, nors iš tiesų, tiesiog mėgina maistu numalšinti emocijas. Siūlau iš karto atsikratyti šio įpročio.“
Pasak ekspertės, emocinį alkį lengviausia ir apeiti, tiesiog reikia sugalvoti paprastų būdų ir juos nuolat praktikuoti. „Tiesiog pagalvokite, ko jums tą akimirką labiausiai trūksta? Gal tai skambutis draugei, galbūt šilta vonia, knygos skaitymas, ar dėkingumo pokalbis su artimuoju. Galbūt tai šuns išvedimas į lauką. Tokiais veiksmais tiesiog nukreipsite mintis nuo to, ką išreiškiate valgymu“, – sako J. Bazanovienė.
Anot jos, dažnai valgome dėl to, kad tai yra socialinis dalykas, taip elgiasi aplinkiniai. Jeigu įprasta vartoti kavą ryte, dar visai nereiškia, kad jūs jos norite, tai gali būti tiesiog emocija „aš su jumis“, bet išreikšta stikline vandens.
„Labai dažnai klientai pasakoja, kad valgo dirbdami, nes taip jiems geriau dėliojasi mintys, tačiau tai saviapgaulė, nes tos mintys jūsų, maistas čia ne prie ko“, – akcentuoja ekspertė ir primena, kad vakarėliai yra dar viena emocinio alkio išraiškų, kai valgoma, nes „reikia.“
Būdami pavargę taip pat neturėtumėm griebtis maisto. Dažnas įsitikinęs, kad jis mums leidžia atsipalaiduoti, o iš tikrųjų, mes tiesiog į jį nukreipiame mintis, nors lygiai taip pat galėtumėm mintis nukreipti į vaikščiojimą, skambutį, tam tikrą kitą veiklą.
Prie šio emocinio tipo priskiriamas ir persivalgymas, „tuščios lėkštės“ fenomenas, kai darome tai, nes vaikystėje taip liepdavo elgtis tėvai.
„Mūsų užduotis – rasti sąsajas, su kuo šis alkis susijęs. Atpažinti tai ir patiems valdyti savo elgesį“, – sako mitybos ekspertė ir ragina labiau pasitikėti savo organizmu.