Vilniaus knygų mugėje šeštadienį vyko Jurgos ir Pauliaus Jurkevičių knygos „Restorane pas Jurgą ir Paulių“ pristatymas, kuriame dalyvavo jos autoriai, Italijos Respublikos ambasadorius J. E. Diego Ungaro ir Vilniaus universiteto bei „La Scala“ akademijos partnerystės profesorius Christianas Frattima.
Kaip teigė Italijos Respublikos ambasadorius J. E. Diego Ungaro, ši knyga yra labai svarbi, nes joje kalbama ne tik apie Italijos gastronomiją, bet ir apie Italijos ir Lietuvos gastronominius santykius.
„Tai yra tikrų tikriausias kultūrinis reiškinys, kadangi gastronomija pirmiausia yra kultūra. Būtent šiuo itališkos gastronomijos, ypač tyro alyvuogių aliejaus tyrimu Jurga ir Paulius padarė tikrai nuostabų darbą. Knygoje yra ir žemėlapis, kuriame matyti ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos restoranai, kuriuose skiriamas dėmesys Italijos gastronomijai.
Visi žinome Boną Sforzą ir faktą, kad ji atgabeno šakutę į Lietuvą. Manau, kad tarp tų 230 žmonių, kurie atvyko kartu su ja į Vilnių, buvo ir virėjų. Tačiau santykiai tarp Italijos ir Lietuvos prasidėjo kur kas anksčiau. Kalbame apie 13 amžių, kai Lietuvos karalius buvo pirmasis, kurį pripažino Roma. Ir per visą šį laikotarpį gastronomija ir kultūra buvo esminė mūsų santykių dalis.
Man labai patiko, kad šioje knygoje skiriamas dėmesys alyvuogių aliejui ir jo gamybai. Alyvuogių aliejus turi ypatingų savybių, nuo kurių priklauso jo kaina. Prekybos centre galima įsigyti ir labai pigaus alyvuogių aliejaus, tačiau suprantate, kad kaina atitinka jo kokybę. Turime skaityti etiketes ir suprasti, kodėl kartais verta išleisti keletą eurų daugiau. Turbūt pastebėjote, kad šiandien alyvuogių aliejus jau yra degustuojamas, lygiai taip pat, kaip jau seniai esame įpratę degustuoti vyną“, – pasakojo Italijos ambasadorius.
Kalbėdama apie tai, kaip kilo idėja parašyti receptų knygą ir koks buvo kiekvieno šeimos nario indėlis, ilgametė mados ekspertė ir apžvalgininkė Jurga Jurkevičienė pasakojo, kad pradžia buvo labai pragmatiška.
„Viename knygos puslapių galite pamatyti garsaus italų tapytojo paveikslą. Tai vaza, kurioje yra daržovės ir vaisiai, o apvertus matomas žmogaus portretas. Ši metafora yra mūsų gyvenimo filosofija – žmogus yra tai, ką jis valgo. O viskas prasidėjo nuo labai paprasto dalyko – aš labai bijau daktarų. Visos problemos išsprendžiamos pasirinkus tinkamą maistą, nes jis nulemia žmogaus sveikatą, gerą nuotaiką ir išvaizdą.
Mes manome, kad gamindamas žmogus tampa geresniu. Jis jaučia malonumą ir negali būti piktas ar nelaimingas. Jeigu žmogus gamina, jis skleidžia laimę visai savo šeimai, tam tikrą malonumo pojūtį, kuris gyvenime yra vienas svarbiausių dalykų. Gyvename dėl to, kad mylėtume, kad būtume laimingi, kad skleistume šviesą, o ne pyktį.
Knygoje yra ir žemėlapis, kuriame parodyta, kaip mes keliaujame po Lietuvą. Per savaitę nuvažiuojame 4 tūkstančius kilometrų nuo vieno restorano iki kito. Restoranuose gaminame visa tai, kas aprašyta šioje knygoje. Tai nėra kažkokia teorinė receptų knyga, kurią parašėme, atidavėme, o jūs skaitykite, bandykite ar pasistatykite į lentyną virtuvėje. Visa tai mes patys parodome“, – pasakojo J. Jurkevičienė.
Anot gastronomijos temų apžvalgininko Pauliaus Jurkevičiaus, idėja parašyti knygą kilo Jurgai, tačiau jis pasiūlė padaryti tokią knygos struktūrą, kurios dar nėra nė vienoje receptų knygoje.
„Kiekvieną receptą pateikiame tokia schema: nuotrauka, aprašymas, ingredientai, gaminimo eiga ir žodynėlis. Simonas, mūsų sūnus, sukūrė itališkos gastronomijos žodynėlį, kurio tokio iki šiol niekur kitur nėra. Prie knygos prisidėjo ir mūsų dukra Barbora, kuri parašė labai rimtą ir sudėtingą tekstą: „Vaiko mitybos įpročiai priklauso tik nuo mamos.“
Ši knyga skiriasi nuo kitų receptų knygų ir tuo, kad mes kiekvieną patiekalą rekomenduojame derinti su skirtingu alyvuogių aliejumi. Tai yra pats svarbiausias šios knygos aspektas. Turime nustoti manyti, kad alyvuogių aliejus yra tik riebalai, ant kurių galime kepti ar apšlakstyti salotas. Alyvuogių aliejus yra skirstomas į silpno, vidutinio ir intensyvaus aromato, taigi su vienu alyvuogių aliejumi mes ragaujame troškinį, su kitu – mėsą, su trečiu – žuvį“, – pasakojo P. Jurkevičius.
Paklausta apie tai, kodėl knygoje nėra nė vieno žodžio apie picą, Jurga Jurkevičienė pasakojo, kad pica tikrai nėra toks paprastas patiekalas, kaip daugeliui atrodo.
„Gali pasirodyti keista, kad mūsų knygoje nėra nė vieno žodžio apie picą. Pica atrodo toks lengvas patiekalas, tačiau iš tikrųjų tai yra pats sudėtingiausias patiekalas. Niekada nedrįsčiau savo rankomis gaminti to, ką šimtmečiais kuria Neapolio picajolai, kurie kepa picą tik 59 sekundes. Neturiu tokios technikos, neturiu motininių mielių, tokių, kokios jos turėtų būti. Negalima į picą dėti tiek mielių, kiek dedame mes, nes tai yra labai nesveika, ypač vaikams. Būtent dėl to mūsų knygoje nėra picos“, – dėstė pašnekovė.
Vilniaus universiteto ir „La Scala“ akademijos partnerystės profesorius Christianas Frattima pasakojo, kad svarbiausi Italijos virtuvės elementai yra paprastumas, ingredientų kokybė ir regioniškumas.
„Nežinau nė vieno patiekalo, kuris būtų populiarus ir Venecijoje, ir Sicilijoje, ir Neapolyje. Taip yra būtent dėl to, kad mūsų regioninė kultūra yra viena seniausių Europoje. Bona Sforza atgabeno ne tik šakutę, bet ir įprotį apie kultūrą, aistrą virtuvei ir gastronominiam menui. Gastronomija yra tikras menas.
Mūsų virtuvė iš esmės buvo tokia pati ir Pellegrino Artusi laikais. Jis išrinko daugiau nei 300 receptų iš visos Italijos virtuvės ir įrašė į knygą, kuri, galima sakyti, suvienijo mūsų virtuvę. Viskas liko taip pat, kaip ir praeityje. Kodėl? Todėl, kad jau buvo tobula.
Itališkos virtuvės ingredientai yra patys kokybiškiausi pasaulyje. Turime daugiau nei 4 tūkstančius UNESCO maisto produktų, bet mūsų virtuvėje taip pat svarbi ir technologija. Technologija gerbti ingredientų paprastumą, nedėti per daug padažų. Kuo paprastesnis maistas, tuo skaniau, svarbu ištraukti skonį iš visų ingredientų. Jeigu norite gaminti itališką maistą, svarbiausia gaminti su daug aistros“, – dėstė C. Frattima.
Paklaustas apie tai, ar knygoje rado patiekalą, kuris jam iš karto primena ką nors labai malonaus, Italijos Respublikos ambasadorius J. E. Diego Ungaro atskleidė, kad vienas patiekalas šioje knygoje yra jo mėgstamiausias.
„Sutapimas ar ne, bet artišokai yra mano mėgstamiausias produktas. Šioje knygoje yra receptas artišokas alla romana, tai patiekalas, kuris yra artimiausias mano širdžiai“, – teigė D. Ungaro.
Jurga Jurkevičienė atskleidė, kad atrado sėkmės formulę, kaip degustacijas paversti dar įdomesnėmis.
„Kai pradėjome rengti degustacijas, sugalvojome tokią mažą formulę: aš gaminu visus mūsų vakaro patiekalus, Paulius daro degustaciją, Barbora demonstruoja mano studijų laikų sukurtus drabužius, kad nebūtų nuobodžių pauzių ir nenusibostų ilgos kalbos. Kiekvieną kartą sudarome naują programą, labai mėgstame italų dainuojamosios poezijos autorius, tad negalėtumėm jų neparodyti kartu su mada ir gastronomija.
Knyga vadinasi „Restorane pas Jurgą ir Paulių“, o pats restoranas yra unikalus, nes jis yra mūsų namuose Romoje. Jeigu norite apsilankyti, galite užsisakyti internetu kelias dienas ar savaitę prieš apsilankymą, nes maisto produktus perkame tos dienos rytą, kai vakare ateinate į svečius. Visus produktus atsivežame ir į Lietuvą, tačiau yra vienas patiekalas, kurio galite paragauti tik pas mus restorane Romoje, tai yra carpaccio di alici. Visi kiti receptai knygoje yra labai paprasti, juos galite pasigaminti namuose Lietuvoje.“