Teiginiai
1989 m. JT prognozavo, kad Maldyvai nuskęs dėl pakilusio jūros lygio, bet to išvengė.
Verdiktas
Iš dalies melas. 1989 m. Maldyvų sostinėje priimta deklaracija dėl klimato kaitos grėsmės Maldyvams, bet tai nebuvo oficiali JT prognozė. Kiti mokslininkai irgi prognozavo, kad kylantis jūros lygis kelia egzistencinę krizę Maldyvų išlikimui, bet palankūs gamtos reiškiniai ir šalies valdžios įgyvendintos aplinkos apsaugos priemonės padėjo išsaugoti salas.
Melo detektoriaus komentaras
„JT 1989 metais prognozavo, kad Maldyvai nuskęs, jei nebus užkirstas kelias globaliniam atšilimui“, – teigiama socialinių tinklų įrašuose.
Socialinių tinklų įrašuose norima parodyti, kad klimato kaitos mokslininkai klydo prognozuodami Maldyvų lemtį, bet ar tikrai?
Nors teigiama, kad Jungtinės Tautos 1989 m. prognozavo, kad Maldyvai nuskęs, bet tai – klaidingas teiginys.
1989 m. lapkričio mėn. Maldyvuose, Kurumbos salos kurorte, įvyko vienas pirmųjų tarptautinių susirinkimų, kurioje salų valstybės sukūrė bendrą deklaraciją skirtą JT Generaliniam Sekretoriui (čia).
„Šiuo metu mokslininkai vieningai sutaria, kad iki 2030 m. vidutinė pasaulio temperatūra gali pakilti maždaug 1-2° C. <...> Nors šie procesai neigiamai paveiktų visą pasaulį, žemai esančios, mažos, pakrančių ir salų valstybės susidurs su kur kas didesniais sunkumais. Jūros lygio kilimas padarytų didelę žalą šių šalių teritorijai ir infrastruktūrai, o kai kurioms salų valstybėms kiltų grėsmė išlikti“, – teigiama JT Generaliniam Sekretoriui skirtoje deklaracijoje.
Dešimtmečius ekspertai perspėjo, kad dėl kylančio jūros lygio Maldyvai gali išnykti. Tačiau naujausi atradimai rodo, kad šios baisios prognozės gali būti pernelyg pesimistiškos. Mokslininkai, išanalizavę dešimtmečius darytas aerofotonuotraukas ir palydovines nuotraukas, aptiko įdomią tendenciją: daugumos salų teritorijos dydis išliko stabilus, nors formos pasikeitė (čia). Tam įtakos galėjo turėti keli veiksniai.
Maldyvuose nuo 2000-ųjų pradžios vyriausybė įgyvendino daugybę priemonių infrastruktūrai ir aplinkai apsaugoti. Šios pastangos apima jūrinių sienų statybą, dirbtinių rifų kūrimą ir kai kurių bendruomenių perkėlimą į aukštesnes vietas (čia).
Taip pat pastebėta, kad kylant jūros lygiui, bangos į krantus nešė daugiau smėlio ir nuosėdų, papildydamos erozijos nualintą žemę. Nors salų forma ir padėtis galėjo pasikeisti, bet jų dydis nesumažėjo arba išliko panašus (čia).
Nepaisant gerų naujienų, kad salos gali prisitaikyti prie kylančios jūros lygio, bet jose gyvenantys žmonės dar gali susidurti su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais (stiprios audros ar staigūs potvyniai).