Teiginiai
Arbūzuose viršijama leistiną nitratų norma.
Verdiktas
Manipuliacija. Arbūzas yra pilnas naudingų maistinių medžiagų, jame randama kalio, likopeno, vitaminų A ir C, magnio, antioksidantų ir kt. Laikantis sveikos mitybos rekomendacijų, arbūzų vartojimas nesukeltų neigiamo poveikio sveikatai dėl juose esančių nitratų. Tinkamai apdorojant bet kokius vaisius ar daržoves galima sumažinti nitratų kiekį.
Melo detektoriaus komentaras
Ar iš tiesų nitratai kelia tokį pavojų, kuriais gąsdina testavimo aparatai?
„Melo detektorius“ pasidalino šia nuotrauka su Valstybine maisto veterinarijos tarnyba (VMVT). Anot VMVT specialistų, daržovių ar vaisių nitratų laboratoriniai tyrimai atliekami akredituotais metodais, tad buitinių įrenginių rezultatai nebūtinai patikimi.
„VMVT neturi informacijos dėl nuotraukoje vaizduojamų aparatų atliekamų tyrimų rezultatų tikslumo. Patikimais laikomi tyrimų duomenys gaunami iš akredituotų laboratorijų. VMVT visus nitratų tyrimus atlieka Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto akredituotoje laboratorijoje“, – atsakė VMVT į „Melo detektoriaus“ užklausą.
Nitratai yra azoto junginiai, kurie natūraliai susidaro dirvožemyje, skylant dirvožemyje esantiems organiniams junginiams, juos ūkininkai taip pat naudoja kaip trąšas (azoto šaltinį). Nitratų koncentracijos priklauso nuo augalo biologinių savybių, (dienos) šviesos intensyvumo, dirvožemio tipo, temperatūros, drėgmės, sodinimo / sėjimo tankio, augalų brandos, vegetacijos laikotarpio, derliaus nuėmimo laiko, daržovių dydžio, laikymo atsižvelgiant į sezoną ir kita. Tad bet koks augalas, tiek augintas ekologiškai, tiek neekologiškai, be nitratų augti negali.
Su maistu patenkantys nitratai daugiausia perdirbami seilių liaukose. Dalį nitratų burnos bakterijos paverčia nitritais ir vėliau absorbuojami skrandyje ir žarnyne. Beveik 25 proc. cirkuliuojančių nitratų reabsorbuoja seilių liaukos, o didžioji dalis pašalinama per inkstus (iki 80 proc.). Nitratai dalyvauja širdies ir kraujagyslių sistemos veikloje – reguliuoja kraujospūdį.
Įrodyta, kad dalis nitratų tam tikromis sąlygomis organizme gali virsti nitritais, o šie – jungtis su aminais ir sudaryti kancerogenines medžiagas, vadinamus nitrozaminus. Tačiau vaisiuose ir daržovėse yra antioksidantų (pavyzdžiui, vitamino C), padedančių sumažinti nitrozaminų jungimąsi (čia).
Nitratų normos
2008 m. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nustatė, kad rizika sveikatai dėl per didelio nitratų kiekio, gauto vartojant vaisius ir daržoves, yra minimali, o išanalizavus iš įvairių Europos Sąjungos valstybių surinktus tyrimų duomenis, galima daryti išvadą, kad suvartotų vaisių ar daržovių teigiamas poveikis žmonių sveikatai atsveria galimą nitratų poveikio riziką.
Taip pat Europos Komisija, įvertinusi riziką ir produkto suvartojimą, nustatė didžiausias leistinas nitratų koncentracijas žaliose lapinėse daržovėse, kadangi jose nitratai linkę kauptis labiausiai, taip pat – kūdikių maiste. Pavyzdžiui, šviežiose lapinėse salotose didžiausia leistina koncentracija siekia nuo 3 000 iki 5 000 mg NO3/kg, šviežiuose špinatuose – iki 3500 mg NO3/kg, gūžinėse salotose – iki 2500 mg NO3/kg ir gražgarstėse – iki 7000 mg NO3/kg. Kitose daržovėse ir vaisiuose (įskaitant arbūzus) didžiausia leistina nitratų koncentracija Europos Sąjungoje nėra nustatyta.
Lietuvoje parduodamuose vaisiuose ir daržovėse nustatomų nitratų kiekių tyrimų duomenys rodo, kad normaliomis sąlygomis įprastai besimaitinančiam žmogui fiziškai sunku per parą suvalgyti tokį daržovių ar vaisių kiekį, kad susidarytų sveikatai žalinga nitratų dozė.
Sumažinti nitratų kiekį vaisiuose ir daržovėse galima savarankiškai. Paprastai apie 45 proc. viso nitratų kiekio daržovėse galima sumažinti marinuojant, o verdant – net 75 proc. Tvarkymas, sandėliavimas, apdorojimas, įskaitant plovimą, lupimą ir virimą, gali labai ženkliai sumažinti nitratų kiekį daržovėse. Tai pasakytina apie daržoves, valgomas virtas, pvz. bulvės, špinatai ir kopūstai. Daržoves, valgomas žalias, reikėtų tinkamai laikyti ir tvarkyti (plauti, pjaustyti ir pan.), kad nitratų kiekis mažėtų. Taip pat patariama rinktis sezonines daržoves ir vaisius, nes sezono metu lauke auginamos daržovės kaupia mažiau nitratų, nei auginamos šiltnamyje.
Vienu kartu rekomenduojama suvalgyti apie 300 gramų arbūzo. Suvartojus daugiau nei 30 mg likopeno atsiranda pilvo pūtimas, virškinimo sutrikimai, pykinimas ir kt. Valgant per daug arbūzų gali atsirasti skrandžio ir virškinimo problemų, tokių kaip viduriavimas, pilvo pūtimas, vidurių pūtimas ir dujos.
Šaltiniai
Valstybinė maisto veterinarijos tarnybos atsakymas el. paštu 2024-07-24
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjos Aušros Išarienės atsakymas el. paštu 2024-07-31