Mėsa sukelia vėžį, tad lieka dieta, dėl kurios sutaria visi

Tikriausiai jau žinote, kad ekspertai nustatė šiurpoką faktą: perdirbta mėsa, pavyzdžiui, rūkytas kumpis ir dešrelės, sukelia vėžį, o raudona mėsa gali būti vienas iš onkologines ligas sukeliančių veiksnių, skelbiama Pasaulio sveikatos organizacijos išplatintoje ataskaitoje.

Taip pat tikriausiai esate girdėję, kad tokie produktai kaip sūris ir cukrus sukelia priklausomybę – panašiai kaip narkotikai.

Netgi yra manančių, kad vegetariški dešrainiai taip pat nėra tokie jau vegetariški. Nieko keisto, kad kyla natūralus klausimas – tai ką turėtume valgyti. Atsakymo ieško CNN.

Anot gydytojų, viskas itin paprasta: maitinkitės kaip graikai. Taip, jūsų tėvai buvo teisūs nuo mažų dienų vertę valgyti daržovių. Viduržemio dieta, kurios pagrindą sudaro daržovės, riešutai ir vaisiai (ir saikingas kiekis mėsos ir pieno produktų) – puikiausias pasirinkimas. Ne vienas tyrimas atskleidė, kad tokia mitybos programa yra tiesus kelias į ilgaamžiškumą, padedantis išvengti vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Be to, tokia mityba padeda išsaugoti smegenų sveikatą. Be pagrindinio tokios mitybos privalumo Viduržemio dieta padeda išsaugoti dailias kūno linijas, o tai dar vienas geros savijautos šaltinių.

Nors protu puikiai suvokiame, kad reikia valgyti daug vaisių ir daržovių, mūsų skrandžiai ir toliau svajoja apie gardžius mėsos patiekalus. Nepaisant to, situacija šiek tiek gerėja – vis dažniau pasirodo naujienų, esą amerikiečiai pradeda sąmoningai riboti suvartojamų kalorijų kiekį, vengti greitojo maisto ir saldžių gaiviųjų gėrimų (kita medalio pusė – nesveika mityba darosi vis populiaresnė besivystančio pasaulio šalyse).

Taigi, jeigu rūpinatės savo sveikata ir gera savijauta, neabejotinai rinkitės Viduržemio dietą. Labai svarbu ir tai, kad ji nėra nuobodi – galima rinktis iš daugybės gardžių ir naudingų variantų.

Svarbiausia, kad didžiąją suvartojamo maisto dalį sudarytų daržovės ir vaisiai. Bent du kartus per savaitę derėtų valgyti paukštienos ir žuvies. Užkandžiams rinkitės riešutus ir vaisius. Norėdami išvengti nereikalingų ir nenaudingų angliavandenių, tikrai neturite verstis per galvą ir imtis sunkiai įgyvendinamų drastiškų pokyčių. Per dieną galite suvalgyti net tris pilno grūdo produktus – rinktis tikrai yra iš ko. Jeigu nesate abstinentas, vakarieniaudami be didesnės žalos galite išgerti taurę vyno. Yra įrodymų, kad saikingai vartojamas raudonasis vynas naudingas širdies sveikatai.

Kepimui ekspertai pataria naudoti ne sviestą, o kokybišką alyvuogių aliejų. Be to, derėtų riboti sočiųjų riebalų, mėsos ir pieno produktų kiekį – tai sena tiesa.

Jeigu niekaip negali atsisakyti sumuštinio su kumpiu ar mėsainio, pernelyg nesibaiminkite – vienas kąsnis tikrai nepražudys. Tiesą sakant, Nacionalinė jautienos gamintojų asociacija teigia, kad mokslininkų duomenys nepagrindžia priežastinio raudonos bei perdirbtos mėsos ryšio su vėžiu. Nepaisant to, Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra teigia, kad 50 gramų perdirbtos mėsos porcija, suvalgoma per dieną, 18 proc. padidina žarnyno vėžio riziką. 50 gramų – du ar trys griežinėliai kumpio. Be to, nepaisant to, kad vienas ar kitas produktas sukelia vėžį, dar nereiškia, kad juo būtinai susirgsite. Patarimas paprastas: jeigu negalite gyventi be mėsos, valgykite ją, bet ne kasdien. Sveikatos ir geros savijautos garantas – vaisiai ir daržovės.

Sveikos mitybos specialistė: maistas turi būti įvairus

Dar prieš porą metų savo svetainėje sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė rašė apie vieną švedų tyrimą, kuris susiejo mėsą ir kasos vėžį, tad pirmadienį paskelbtos PSO išvados jos tikrai nenustebino. Jas moteris vertina teigiamai: „Pagaliau apie mėsos pavojus kalba nebe pavieniai mokslininkai, o vienas jungtinis tyrimas, tačiau tai nereiškia, kad mėsos negalima vartoti - tereikia mažinti jos suvartojimo kiekius ir rinktis kuo natūralesnius produktus“.

Tiesa, specialistė siūlo atsargiai vertinti skirtį tarp raudonos ir perdirbtos mėsos – jų rizikos kategorijos yra skirtingos.

„Pramoniniu būdu apdorota mėsa turi įvairiausių priedų. Prie perdirbtos mėsos, beje, priskiriama ir balta mėsa, pavyzdžiui, kalakutienos kumpis. Tuo metu žmogui, norinčiam gauti visų reikalingų elementų, per savaitę reikėtų suvalgyti bent kelis šimtus gramų teisingai paruoštos raudonos mėsos. Tačiau pažiūrėkime į tūlą lietuvį – jis šį kiekį kelis kartus viršija per vieną dieną. Mėsa bet kokiu atveju neturėtų užimti pagrindinės dienos raciono dalies, tačiau visiškai atsisakyti kokybiškos mėsos taip pat nepatariama – mityba turi būti įvairi“, - pabrėžia moteris.

Tokia pati taisyklė galioja ir žuviai, smarkiai apdorotiems augaliniams bei žuvies produktams – tai irgi nėra sveika.

„Bet kurie produktai, kurie per daug chemiškai ar mechaniškai apdoroti, naudos organizmui neduoda ir neretai net kenkia sveikatai“, - sako ji.

V. Kurpienė priduria, kad kalbėdami apie sveiką mitybą neturime pamiršti ir kito gyvūninio baltyminio maisto, kurio, jos teigimu, suvartojame smarkiai per daug.

„Perdirbta mėsa laikomi produktai, kurių galiojimo laikas yra kaip nors prailgintas, pavyzdžiui, sūdant, rūkant, konservuojant arba pridedant cheminių priedų.

Net aukštos kokybės kumpis ir dešrelės laikomi perdirbtos mėsos produktais, bet namie iš šviežios mėsos pagaminti patiekalai nelaikomi perdirbtos mėsos produktais. Gali būti, kad perskaitę antraštės žmonės visiškai atsisakys raudonos mėsos ir pereis prie baltos, tačiau situacijos iš esmės tai nepakeis. Svarbu kalbėti ne tik apie tai, ko nevalgyti, bet ir pasiūlyti, ką valgyti. Jei žmogus įpratęs vartoti daug mėsos, o jam pasako, kad jis turi liautis arba mirs nuo vėžio – jis arba pradės tai neigti, apeliuodamas į protėvių mitybą, arba vartos daugiau gyvūninės kilmės produktų.

V. Kurpienė pataria kartą – daugiausia du kartus per savaitę valgyti raudonos mėsos, kartą – du baltos, tuomet rinktis baltą žuvį (ribojant jūrinę žuvį), ankštinių augalų (pavyzdžiui, vietines pupeles), pripažintą mėsos pamainą – tofu, šiek tiek rūgščių pieno produktų, kelis kiaušinius per savaitę.

„Svarbiausiai, mityba turi būti įvairi, o didžiąją dalį jos turi sudaryti augaliniai produktai. Nedaugelis žino apie Viduržemio jūros dietą, tačiau būtent ji ir sudaryta iš mano paminėtų skirtingų produktų“, - reziumavo sveikos mitybos specialistė.

Specialistė taip pat tikisi, kad šios PSO išvados paveiks ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų meniu, kuriame šiandien išdidžiai puikuojasi įvairiausios dešrelės bei kita pramoniniu būdu aprodota mėsa.