Svoriui turi įtakos daugybė veiksnių – fizinis aktyvumas, genetika, mitybos įpročiai, stresas. Ir vis tik svarbiausia – medžiagų apykaitą reguliuojančių hormonų vaidmuo.
Šie hormonai nurodo organizmui, kaupti ar deginti riebalus:
Insulinas
Gliukozė – pagrindinis energijos šaltinis kūno ląstelėms. Pavalgius padidėja gliukozės kiekis kraujyje, kasa gauna signalą išskirti daugiau insulino – hormono, padedančio nugabenti gliukozę į ląsteles. Insulinas tarsi beldžiasi į ląstelių duris, ląstelės išgirsta beldimą, atidaro duris ir įsileidžia gliukozę.
Insulinas suteikia mums energijos, bet ir kaupia riebalus. Jei insulino lygis didelis, organizmas kaups riebalus.
Kortizolis
Kortizolis – streso hormonas. Jį gamina antinksčiai tam, kad cukraus lygis nesumažėtų ir būtų toks koks turi būti. Štai kodėl jaučiant įtampą norisi saldumynų – ledų, pyrago, šokolado ir pan. Valgydami saldumynų, padedate organizmui sukaupti jėgas esant sunkiai situacijai.
Kortizolis lėtina medžiagų apykaitą, kad išsaugotų daugiau energijos. Jei jūsų kraujyje didelis kortizolio lygis, pastorėsite.
Leptinas
Leptinas – sotumo hormonas. Jį išskiria riebalų ląstelės, siunčia signalą į smegenis, kad esate sotus. Leptinas kontroliuoja medžiagų apykaitą, padeda ląstelėms nuspręsti, ar kaupti riebalus, ar sudeginti. Jei leptino lygis mažas, apetitas didėja, organizmas verčia maisto perteklių riebalais. Labai dažnai šio hormono lygis sumažėja dėl miego trūkumo. Todėl labai svarbu išsimiegoti.
Skydliaukės hormonai
Skydliaukės hormonų pagrindinė jų funkcija – skatinti lipolizę. Jie taip pat labai svarbūs reguliuojant medžiagų apykaitą. Jei mažas šių hormonų kiekis, greičiausiai turėsite antsvorio.
Kaip maitintis ir sportuoti, norint sulieknėti?
Ką valgyti?
Naujausi tyrimai rodo, kad norint išlaikyti stabilų svorį, reikėtų valgyti tris kartus per dieną.
Labai griežta dieta nėra sveika. Jos laikydamiesi galbūt suplonėsite, tačiau rezultatai ilgai nedžiugins. Kai nuolat per mažai valgote, organizmas tai laiko badavimu, ima energiją iš raumenų, audinių, o riebalus stengiasi išsaugot. Todėl galite pastorėti, net jei valgote kartą per dieną.
Lėtas lieknėjimas kur kas naudingesnis organizmui, o rezultatai bus ilgalaikiai. Jei norite sulieknėti, pamažu mažinkite kalorijų kiekį (pavyzdžiui, jei suvalgote 1 900 kalorijų per dieną, pamažinkite iki 1 700 kalorijų per dieną; kalorijų skaičius turi būti apskaičiuotas, priklausomai nuo jūsų ūgio, svorio, amžiaus ir aktyvumo). Jei laikysitės šios elementarios taisyklės, organizmas netaupys juodai dienai.
Valgykite maistą, kuris mažiau didina insulino lygį. Venkite greitai įsisavinamų angliavandenių, daugiau valgykite baltymų, ląstelienos – jie greičiau suteiks sotumo, nepersivalgysite. Baltymai didina raumenų masę, o raumenys degina daugiau kalorijų nei riebalai, net kai ilsitės.
Kaip sportuoti?
Kai sportuojate, raumenys dirba, jiems reikia daugiau gliukozės, kurią paverstų energija. Jei aktyviai sportuojate, kasdien reikia papildyti cukraus atsargas. Tyrimai rodo, kad intensyvios treniruotės didina jautrumą insulinui.
Jei treniruojatės gana nuosaikiai, sporto salėje reikėtų praleisti 1–1,5 val. jei treniruotės labai intensyvios, pakaks 20 min. Pasportavus organizmas toliau degina per dieną sukauptą kalorijų perteklių, net kai miegate. Treniruotės metu galite išgerti kokteilį su angliavandeniais ir baltymais – tada greičiau sumažės kortizolio lygis.