38-erių metų Inga turi 4 vaikus - 19 m. ir 1,7 m. mergaites ir 7 ir 3 m. berniukus. Apie svorio pokyčius, sveiką mitybą ir požiūrį į maistą - pokalbis su ja.
- Kaip keitėsi jūsų svoris?
- Dabar sveriu 52 kg - tiek, kiek sverdavau jaunystėje. Nuo 26 metų sulėtėjo medžiagų apykaita ir svorį kontroliuoti tapo sunku, viskas eidavo į kūną. Visada kontroliuodavau, ką ir kiek valgau, taip iki 30 metų „laviravau“ ant 58-60 kg ribos, būdavo, kad numesdavau ir iki 50 kg, bet labai trumpam.
Nuo 30 metų turėjau 3 nėštumus, per visus tris buvau priaugusi po 30 kg. 10 kg po gimdymo nukrisdavo, su kitais kovoti buvo neįmanoma, svoris laikydavosi, nors ir maitinau krūtimi savo kūdikius.
Pakeitus mitybą svoris nukrito per gerą pusmetį, nuo 68 kg nukrito iki 52 kg.
- Kodėl ryžotės mesti svorį, kas paskatino tai daryti?
- Aišku, buvau nepatenkinta savo svoriu, svorį būčiau metusi senais metodais, nors ir nelabai veiksmingais, maisto derinimu, porcijų ribojimu, po 18 val. nevalgymu ir t.t., aišku, sportu. Noriu pasakyti, kad ne tai lėmė mano pasikeitimus. Didžiausia motyvacija buvo mano vaikai, jie mažiukai, labai norėjau gyventi dėl jų. Matyti kaip jie auga, juokiasi, žaidžia, tobulėja, tiesiog norėjau būti šalia ir mylėti juos.
Būdama visavalgė turėjau begalę negalavimų, kamavo stuburo skausmai, širdies permušimai, pūliuojanti angina, skrandžio rūgštingumas ir išvarža, lėtinis vidurių užkietėjimas, žarnyno ligos, pasilpęs regėjimas.
Per metus sirgdavau mažiausiai 10 kartų peršalimo ir virusinėmis ligomis. Jaučiau, kaip iš lėto gęsta gyvybė manyje. Paskutinis taškas buvo tai, kad maitindama mažiausiąją krūtimi, per 2,5 mėn 7 kartus sirgau ūmiais krūtų uždegimais, per visus gerta antibiotikai, nes temperatūra siekdavo 41 laipsnį.
Visų gydytojų, tiek krūtų specialistės, tiek homeopatų, tiek natūropatų verdiktas buvo vieningas, nutraukti maitinimą krūtimi, nes nebėra imuniteto.
Pasakė, arba maitini krūtimi ir eini į kapus, arba nutrauki maitinimą ir vaikai turi mamą.
Pradėjau mąstyti, kas, kaip, kodėl nėra imuniteto.
- Kokių veiksmų ėmėtės, nuo ko pradėjote?
- Jokių dietų nebandžiau, tik kartais bandydavau laikytis režimo, derinti maisto produktus, riboti porcijas ir po 18 val. nevalgyti. Nuo pat jaunystės nebuvau visiškai naivi ir jokia papildų galia netikėjau ir nebandžiau, tai tik pinigų švaistymas į balą.
Mano antroji pusė jau pusmetį buvo vegetaras, tapo irgi ne savo noru, pasijusdavo blogai užvalgęs mėsos. Aš irgi pradėjau įsiklausyti į savo organizmą ir pajutau, kad man skauda žarnyną būtent po mėsos užvalgymo.
Jau ne vienerius metus turime draugus veganus (dabar žaliavalgiai), kaip tik jie tuo metu keitė savo mitybą iš veganiškos į žaliavalgišką, tai draugė mane pamokė kokius laukinius augalus rinkti žaliesiems kokteiliams, papasakojo apie žaliavalgišką mitybą.
„Facebooke“ susiradau grupes, kurios propaguoja veganizmą, žaliavalgystę, rinkau informaciją apie žaliavalgišką mitybą, skaičiau ir "priešingą" pusę, dėliojau visus už ir prieš.
Kildavo abejonių ar pakankamai gaunu baltymų, nes valgantys mėsą dažnai pasiteisina, kad ji reikalinga dėl baltymų, bet paskaičiusi D.Grahamo knygą supratau, kad baltymų gaunu tikrai pakankamai iš augalų.
- Kaip į svorį reagavo aplinkiniai, šeimos nariai, kai pradėjote lieknėti?
- Nuomonių buvo įvairių, vieniems aš atrodžiau sveika ir atjaunėjusi, kitiems ligota ir sudžiūvusi.
Žmonės skirtingi, skirtingo charakterio, skirtingai mato pasaulį, todėl nelabai suku galvą kas ką sako, svarbu jaučiuosi puikiai ir tai viską pasako: „Laiminga mama - laimingi vaikai“.
Keisčiausia yra tai, kad valgantiems mėsą labai kliūna mano mityba, bando perauklėti.
Nepuolu į ginčus ir diskusijas, tik nusišypsau ir pasakau: susitiksime po kokių 20-ties metų ir pasišnekėsime apie ta.
Šeimos nariai...ką jie bemanytų ir besakytų, aš juos vis tiek labai labai myliu, nes jie man artimiausi žmonės.
- Kaip keitėsi Jūsų mityba, ką valgydavote anksčiau ir kaip maitinatės dabar?
- Mitybą pakeičiau iš karto iš visavalgės į veganišką-žaliavalgišką kai tik supratau, kad mėsa man kenkia.
Išmečiau viską iš gyvūninės kilmės produktų, visus miltinius produktus, cukrų. Pradėjau pirkti daug šviežių vaisių, daržovių, sėklų, riešutų. Viską gaminu pati, žaliavalgiškus duoniukus, sausainius, sausus pusryčius, saldumynus vaikams.
Pirmą pusmetį dažniau užvalgydavau pagamintų veganiškų apdorotų patiekalų.
Buvo lengvų „palūžimų“ užvalgyti kažko nesveiko.
Manau tai normalu, nes buvau beveik 40 metų įpratusi prie visai kitokios mitybos, bet jie vis retėjo.
Džiaugiuosi, kad niekada nebekilo noras užvalgyti kažko mėsiško, man gyvūnų mėsos visai netrūko.
Anksčiau valgydavau kaip ir kiti įprasti žmonės ,viską kas pateikta rinkoje. Mėsa, dešrelės, mišrainės, duona, batonai. Aišku, šiek tiek vaisių ir daržovių, bet labai mažai.
Per kokias 3 dienas jei suvalgydavau 1 bananą ir obuolį, būdavo labai gerai, nes nemėgau.
Pusryčiai būdavo: duona, dešra, sūris, kiaušinis, kartais košė su pieno milteliai.
Pietūs: kepsnys arba kotletas su bulvių koše ir mišraine, vakare pasmaguriaudavau šviežiomis bandelėmis su pienu, tipiško lietuvio meniu tokia mityba buvo pastaruosius metus.
Kartais derindavau produktus, bet neišsilaikydavau ilgai.
Dabar valgau gyvą maistą, vaisius, daug žalumynų, daigintus augalus, daržoves, riešutus, sėklas, bei tai, ką pasigaminu pati.
Parduotuvėje dabar aš retas svečias, apsipirkinėju turguje, turiu nuoširdžius smulkius ūkininkus, kurie atveža man daržovių, žalumynų, vaisių, uogų į namus.
Kiekvieną rytą pradedu nuo 0,5 l šilto vandens, per parą išgeriu ne mažiau 2 l vandens tarp valgių.
Mityba paprasta - rytais dažniausiai geriu žaliuosius kokteilius arba šviežias sultis, iki 15 val. stengiuosi valgyti vien vaisius, po pietų salotas, žalumynus, baltyminį maistą, riešutus, sėklas.
Vakare dažnai paskanauju ką gaminu vaikams, dažniausiai tai būna daržovių troškinukai.
Mėgstu valgyti kuo paprasčiau, retai gaminu žaliavalgiškus patiekalus , bet retkarčiais pasidarau kokias užtepėles, sušių, žaliavalgišką dolmą.
- Koks pagrindinis būtų jūsų išvaizdos sėkmės receptas?
- Žaliavalgystė+sportas.
- Ką patartumėte kitoms merginoms, moterims, norinčioms numesti svorio, bet nesiryžtančioms?
- „To, kuris trokšta sveikatos, pirmiausia pasiteiraukime, ar jis pasiruošęs panaikinti ligos priežastis.Tik tuomet galima jam padėti“, sakė Hipokratas. Tai labai teisingi žodžiai!
Patarti ir padėti galima tik tada, kai žmogus to nori. Viršsvoris yra viso sutrikusio organizmo liga, tai toksinų ir nešvarių sankaupų organizme rezultatas. Reikia šalinti priežastis. Priežastis, nesveikas gyvenimo būdas - nesveika mityba, judėjimo stoka, besaikis cheminių vaistų vartojimas ir daug kitų veiksnių. Nereikia ryžtis mesti svorį, reikia ryžtis keisti gyvenimo būdą.
Tik tokiu atveju bus rezultatas.
Didžiausia klaida yra ta, kad moterys kelia sau tik vieną klausimą: kaip numesti svorio? Turėtų iškilti klausimas „kodėl pas mane yra viršsvoris? kodėl tas svoris pas mane auga ar laikosi?“
Reikia ieškoti priežasties, kodėl taip yra. Čia labai panašu į negalavimus, dažniausiai žmogus, jei skauda galvą, ima tabletę nuo skausmo, išgeria, numalšina skausmą tam kartui ir viskas, niekada nesigilina, kodėl jam tą galvą skauda, kokia priežastis.
Aš visada dabar esant kokiam negalavimui ieškau priežasties, kodėl man taip yra? Papasakosiu kaip pavyzdį. Mano 6 metų sūnui norėjo išpjauti adenoidus ir tonziles, nes per metus 10 kartų sirgo ir gėrė antibiotikus, nepadėjo ir homeopatija. Aš nesutikau ir intensyviai ieškojau priežasties, kodėl jis serga, darėmės begalę tyrimų. Ir radau! Pasirodo, mano vaikas alergiškas pieno produktams, pašalinus juos iš jo mitybos, negalavimai dingo, vaikas sirgo tik 1 kartą per metus, tikiuosi kad šiemet iš viso nesirgs.
Visos ligos kyla ne nuo nervų, nebent susinervinę valgote bet ką (logiška),o nuo neteisingos mitybos. Pradžiai rekomenduoju pasiskaityti T. Campbell knygas "Natūralus būdas išvengti ligų" ir "Visuma", suprasite ant kiek esate apgauti sistemos.
Patarimas labai paprastas, gerti pakankamai vandens, atsisakyti visų gyvūninės kilmės produktų, daug gyvo maisto racione ir sportas, kuris mielas širdžiai. Aš pvz. labai nemėgstu bėgioti, bet mėgstu fitneso treniruotes.
Nors bėgiojimas sveikiau, aš renkuosi kas man malonu, gyvenu ir darau viską su šypsena.
- Kas buvo sunkiausia metant svorį?
- Sunkiausia buvo atrasti laiko sportui, nes 3 maži vaikai reikalauja daug jėgų ir dėmesio, bet viskas yra įmanoma, kai to labai nori.
- Koks dabar Jūsų rėžimas, kiek sportuojate?
- Sportuoju vidutiniškai 3 kartus per savaitę, po 2 val., dažniausiai rytais. Prieš kelias dienas išbandžiau TRX treniruotes, labai patiko, bandysiu paįvairinti, dar galvoju su vyresniu sūnumi lankyti baseiną.
- Kaip pasikeitė gyvenimo kokybė numetus svorio?
- Gyvenimo kokybė pasikeitė 180 laipsnių kampu. Atsirado daug energijos, sveikata tik gerėjo, dingo beveik visi negalavimai. Tokios geros savijautos ir fizines bei dvasines būklės nebuvau būdama 18-kos.
Su savo berniukais žaidžiu jų žaidimus, policininkus ir nusikaltėlius, lakstome per visokias kliūtis.
Pamatytumėte, kiek vaikams suteiki džiaugsmo, kai žaidi aktyvius žaidimus kartu su jais. Dingo depresija, kuri kankino ištisus metus po gimdymo, pakilo nuotaika, pradėjau matyti pasaulį kitomis, šviesiomis spalvomis. Dažnai apima toks jausmas, kad krūtinėje tiek daug meilės, net nežinai kam ją atiduoti, norisi ta meile apgaubti visą pasaulį. Sveikame kūne-sveika siela, o kai esi sveikas, širdis dainuoja ir tai atsispindi išorėje.
- Ar sunku išlaikyti esamą svorį?
- Valgau kiek noriu, svoris išlieka stabilus. Man patinka dabartinis gyvenimo būdas dar ir todėl,kad aš valgau kiek noriu. Tik laikausi mitybos formulės daugmaž 80% angliavandenių, 10%riebalų ir 10% baltymų.
Dažna žaliavalgių klaida kartais būna per didelis riebalų (riešutų,sėklų,aliejų )vartojimas, maišymas šių produktų su džiovintais vaisiais,dėl to gali nekristi svoris ar net padidėti. Dėl šios priežasties aš vengiu gaminti tortus ir kitus skanėstus, tik ypatingomis progomis. Pasinaudodama proga noriu padėkoti savo antrajai pusei, kuris yra nepakartojamas ,tik jo dėka esu stipri, silpnumo akimirkomis visada mane palaiko, suteikia galimybę realizuoti savo svajones.
Ačiū vaikams, kurie yra mano didžiausias gyvenimo variklis ir gyvenimo prasmė. Visiems žmonėms, kurie man suteikė stiprybės ir palaikė einant šiuo keliu, visiems tiems, kurie prieštaravo, kritikavo ir peikė mano pasirinkimą. Ačiū jums visiems, be jūsų nebūčiau pasiekusi tokių rezultatų, kokius pasiekiau šiai dienai vos per metus. Tikiuosi eiti šiame plačiame teisingame gyvenimo kelyje, nesižvalgydama į klystkelius.
Gal ir jūsų istorija panaši, įkvėpsianti kitus, pasidalinkite! Rašykite gyvenimas@delfi.lt
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!