Vaikų ir suaugusiųjų mitybos principus paprašėme pakomentuoti docentą, biomedicinos mokslų daktarą, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininką, Europos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos narį ir atstovą Baltijos šalims Vaidotą URBONĄ.
−Daktare, tėveliai nori žinoti, kaip tinkamai vaikams maitintis? Pavyzdžiui, ar teisinga, kad vaikai geria skysčius po valgio, „senoviškai“, o ne prieš, kaip gausioje literatūroje rekomenduojama.
−Pradedant nuo to, ar gerti prieš valgį, ar po valgio – tokių rekomendacijų nėra visame pasaulyje ir tik todėl, kad tai nėra reikšminga. Nes nėra mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų vieną ar kitą teoriją. Mano nuostata tokia – jei žmogus jaučia, kad jam geriau gerti prieš valgį arba po valgio, tegul jis taip ir geria. Jei namie vaikas įpratęs gerti prieš valgį, tegul ir darželyje geria prieš... Nors aš pats rekomenduoju gerti po valgio ar valgant, nes maistas yra tirštas ir jį truputį praskiesti yra gerai.
−Tačiau tvirtinama, kad praskiedžiami fermentai ir skrandžio sultys, todėl virškinimas apsunkinamas.
−Bet tai yra normalu – jos ir turi prasiskiesti ir susimaišyti. Tačiau tai neturi jokios įtakos maisto medžiagų virškinimui ir pasisavinimui. Aš esu labiau tradicinės mitybos entuziastas: rekomenduoju gerti valgio metu ar po valgio, bet ne prieš valgį... Tai mano nuomonė, bet jei žmonės mano kitaip, tegul daro kitaip.
− Vis dėlto įdomu, nes žmonės, kurie laiko save bent kiek besidominčiais mityba, neabejotinai yra įsitikinę, kad gerti reikia bent pusvalandį prieš valgį ar po valgio praėjus valandai dviem. Ir tai praktikuoja.
−Jūs gerai pasakėte: „domisi mityba“. Man vienas žmogus irgi pareiškė, kad yra žinovas, nes daug skaito internete. Bet internete yra visokio šlamšto, atsiprašant. Jei skaitai internete, tai nereiškia, kad ten viskas yra reikšminga ir neginčytina. Mes, gydytojai, vadovaujamės mokslinėmis duomenų bazėmis ir moksliniais straipsniais, kurie yra labai griežtai prižiūrimi, tikrinamas informacijos pagrįstumas, o ne neaiškios kilmės straipsniais įvairiuose interneto portaluose. Ir kai žmonės sako:„Mes domimės, mes skaitome“, pirmiausia klausiu: „Ką jūs skaitote?“ Nes skaityti galima bet ką. Jei skaitai interneto portalą ar anglišką puslapį, neverta net diskutuoti, nebent esi baigęs mokslus, todėl gali turėti pagrįstą aiškią nuomonę ir moki ją pagrįsti.
−Tačiau jūs prieštaraujate visai sveikuolių filosofijai.
−Tie sveikuoliai, mano galva, yra psichikos sveikuoliai, kurie psichiškai susikuria reikalingą dietą, o mūsų mintys iš tiesų turi didelės įtakos sveikatai. Ir jei jie jaučiasi komfortiškai gerdami prieš valgį ar dar ką darydami, tai ir sakau: darykite. Dietologijoje griežtų taisyklių ir griežtų reikalavimų nėra. Gyvenime yra vienas principas – turi gauti įvairių produktų. Tai pats geriausias dalykas. O jei nori tvirtinti kokią nors teoriją, viskas turi būti pagrįsta mokslu, nes mokslas yra progresas.
−Bet, daktare, juk labai daug alternatyvios informacijos pateikiama ir per televiziją įvairiose sveikatos laidose.
−Žinote, televizijoje mačiau vieną daktarą, kuris buvo pats prasčiausias studentas mūsų fakultete, o dabar dėsto kitiems labai abejotinas tiesas. Dar kartą tvirtinu: jei informacija nėra išspausdinta rimtame žurnale, tai nėra rimta. Yra daug pseudoteorijų, nes mityboje labai sunkiai įvertinama, kas yra geriausia. Štai, pavyzdžiui, kodėl mano senelė gyveno iki 100 metų, būdama 95-erių dar du kibirus anglių nešdavo, visą gyvenimą valgė lašinius, mėsą ir apie jokias žaliavalgystes negalvojo, netgi buvo aptukusi, bet duok Dieve kiekvienam tokio proto ir sveikatos. Tačiau remdamasis tuo vienu atveju nedarau išvados – valgykit visi mėsą ir sulauksit šimto metų. O žaliavalgiai (nors nesakau, kad žaliavalgystė man ne prie širdies), pavyzdžiui, dažnai daro statistiką iš kelių žmonių, kuriems pagerėjo. O gal pas mane ateina tie, kuriems nepagerėjo?
Tam ir yra moksliniai tyrimai, kai tiriama tūkstančiai žmonių, daromos analizės. Užtat negali griežtai vertinti ar koneveikti žmogų, kuris valgo ne taip kaip tu... Viskas yra santykiška: kas sveika ir kas žalinga. Netgi motinos pienas retais atvejais vaikui gali būti mirtinas nuodas.
−Beje, apie pieną. Daugelis darželių dalyvauja Pieno programoje, tačiau apie pieną (ypač iš parduotuvės) paskelbta labai daug negatyvios informacijos: kad jis pridaro daugiau žalos nei naudos ir kad apskritai bent jau suaugusiems žmonėms jo reiktų atsisakyti.
−Aš pats pieną geriu, tad kai manęs klausia, ar gerti pieną, aš sakau „taip“. Šiandien mokslininkai nėra įrodę, kad pienas yra žalingas, kad jis sukelia autoimunines ligas, o jei nėra įrodymų, kaip galima šitai teigti?
−Bet pati skaičiau apie tai rimtų mokslinių tyrimų.
−Žinoma, vienokių ar kitokių straipsnių galime rasti ir rimtoje literatūroje, bet išvadas galima daryti tik tada, kai daugelis autorių patvirtina tą pačią išvadą... Jei vienas randi, gali būti klaidingai parinkta grupė ar klaidingas tyrimas. Štai tuo ir skiriasi senas daktaras nuo jauno. Jauni griebia, kas nauja. Ir aš anksčiau griebdavau, kas nauja, o po penkerių metų paaiškėja, kad tai – visiška nesąmonė, todėl esu „Tamošius neviernikas“: labai atsargiai ir nepatikliai žiūriu į naujoves ir viską tikrinu daug kartų. Kita vertus, pienas turi daug kalcio, o kalcis apsaugo nuo onkologinių ligų. Tai kodėl pieno gerti neturėčiau? Juk pieno ir kiaušinio baltymai yra patys vertingiausi baltymai – kur kas vertingesni nei mėsos, jau nekalbant apie pupinių šeimos augalus, tokius kaip sojos, pupelės, žirniai ir kt.. Bet, aišku, viskas su saiku. Kaip ir minėjau, maistas turi būti įvairus, o organizmas pats atsirenka. Kai kalbu apie maisto produktus, man svarbiau, ne koks tas produktas, bet jo ekologiškumas. Organiniai teršalai – štai kur problema, ar kalbėsime apie pieną, mėsą ar daržoves.
−Daktare, jūs iš esmės nuvainikavote visus, kurie domisi mityba ir nori ilgai ir sveikai gyventi?
−Ne, labai puiku, kad žmonės domisi mityba. Aš tik prieš tai, jei gyvenimo prasme paverti mitybą, renkiesi tik ypatingą maistą. Kai pradedi liguistai tuo domėtis, ypač jei neturi pamatinių žinių, esi panašus į aklą žmogų, kuris vaikšto po kambarį ir kažką radęs po detalę bando susidaryti vaizdą apie kambario apstatymą, dydį, vaizdą. Todėl, kai kas nors man sako, kad reikia valgyti tą ir nereikia valgyti to, aš visada klausiu: kodėl? Viskam turi būti loginis paaiškinimas.
−Įdomu būtų sužinoti jūsų nuomonę, kodėl Lietuvoje toks didelis sergančiųjų ir mirštančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius (šioje srityje esame prie pirmaujančiųjų Europoje), ligos vis jaunėja, daugėja vėžinių susirgimų. Ar mūsų mityba tam neturi reikšmės?
−Tai labai paprasta – net mokinukas galėtų atsakyti į tą klausimą, bet kažkodėl niekas nemąsto. A. Smetonos laikais žmonės vidutiniškai gyveno apie 50 metų, dabar – per 65, Norvegijoje, Japonijoje – per 80 metų. Dabar pasakykite, ar daug pažįstate giminaičių, draugų, kurie sulaukę 50 metų susirgo vėžiu, infarktu? Tai yra mažuma. Jei anksčiau žmonės mirdavo 50-ies metų, jiems tiesiog nespėdavo išsivystyti tos ligos – tik pavieniai žmonės sulaukdavo 80–100 metų. Gyvenimo trukmė pasaulyje ilgėja ir tai byloja, kad sveikata yra gerėjanti, o ligų, su kuriomis dabar susiduriame, tiesiog žmonės nesulaukdavo, jie mirdavo anksčiau.
−Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad 50 procentų žmogaus sveikatą ir ilgaamžiškumą lemia gyvenimo būdas, o jame labai didelę reikšmę sudaro būtent mityba. Ir japonai, ir norvegai gal todėl ir sveiki, kad valgo jūrinę žuvį, o italai laikosi Viduržemio jūros regiono dietos ir taip toliau...
−Nesiginčysiu – mityba yra labai svarbi, tačiau ir norvegai, ir danai pieną puikiausiai geria, ir viso civilizuoto pasaulio gyvenimo trukmė ilgėja. Neginčiju – ir alyvuogių aliejus yra labai gerai, bet mūsų vietinis sėmenų aliejus kur kas geresnis (nors alyvuogių aliejų visi stengiasi vartoti, o sėmenų – nelabai vertina). Maistas, žinoma, turi reikšmės sveikatai, bet suvokime, kad pasaulyje maistas vienodėja: dabar tau bet kur atveš ir žuvies, ir aliejaus, o tu nuveši pieno tam, kuris jo negėręs.
−Tad apibendrinant mūsų pokalbį, kaip manote, nereikia daryti kulto iš maisto? Ir klausimas, ar stiklinė geriama prieš ar po valgio, ar kompotas ar vanduo, – nėra labai reikšmingas?
−Tikrai, daugiau įtakos sveikatai daro mūsų protas ir tikėjimas.