Nesu patenkintas savo finansine padėtimi. Studijuoti sekasi gerai, tačiau jau nemėgstu savo specialybės. Dažnai sugalvoju kokį nors verslo planą, kuris man atrodo perspektyvus ir, tik pasidomėjęs tuo dalyku, iškart nusiviliu, nes atsakymai manęs labai nežavi.

Esu sprendęs testus apie savęs pažinimą, kam esu tikęs, kuo galėčiau būti – rezultatai daugumoje panašūs, bet man labai nesiseka. Gal aš tiesiog per daug skubu ir noriu greitų rezultatų? Į gyvenimą iš pirmo žvilgsnio žiūriu pro rožinius akinius, bet išsiaiškinęs tiesą, iškart nuleidžiu rankas ir labai nusiviliu, nes esu įsitikinęs, jog man nepavyks. Net kartais gyventi nesinori.

Supykstu ir pavydžiu, kai kitiems sekasi, o man ne. Tiesiog norėčiau patarimų, kaip labiau pasitikėti savimi, vertinti dalykus, kuriuos turiu ir kuriais esu geresnis už kitus.

Ačiū už atsakymą.
Tomas (vardas pakeistas)

Komentuoja Asta Budvytienė, psichologė, asmeninio tobulėjimo specialistė:

Pradėsiu nuo to, kad mes nei vienas nesame užtikrinti dėl ateities. Jeigu kam ir atrodo kitaip – tai viso labo tik iliuzija.

Tačiau, kaip suprantu, Jums reikia išmokti tvarkytis su savo nerimu ir nusivylimais.

Neaišku, dėl ko atsakymai apie verslą nežavi. Kas kelia nusivylimą? Tai, kad laukia daug sunkumų ir iššūkių? Man rodos, pats jau atsakėte į savo klausimą – „per daug skubu ir noriu greitų rezultatų“. O gal tai ne nusivylimas? Gal tiesiog, patenkinęs savo pažinimo troškimą, „pasisotinate“ ir toliau norisi imtis kažko naujo, dar neištirto?

Verslo planas yra gerai, tačiau siūlau kartas nuo karto bent pradėti, nors ir labai baisu būtų. Pasitikėjimas savimi ateina su patirtimi, o patirtis – tik kažką darant.

Sėkmė susideda iš 1 procento gabumų/talento ir 99 procentų darbo. Bėda ta, kad daugelis žmonių labai nenori investuoti ne tik pinigų, bet ir laiko bei širdies.

Ar Jums pavyks, sužinosite tik pabandęs. Projektus reikia ne tik sugalvoti, bet ir vykdyti. Toks gyvenimas. Tegul jie būna nesėkmingi, nepavykę, tačiau įgysite neįkainojamo dalyko – patirties.

Nerasite pasaulyje žmogaus, kuris nepatyrė nesėkmių. Ir kuo daugiau pasiekęs, tuo daugiau neigiamos patirties turėjęs. Tai yra natūralu, toks gyvenimas.

Nesėkmių priežastis gali būti ir vidinės nuostatos. Kuo daugiau galvosite apie savo nesėkmes, tuo mažesnė sėkmės tikimybė. Jei būsite, kaip rašote, įsitikinęs, kad nepavyks, tai be jokios abejonės, to net nesuprasdamas, darysite viską, kad tik nepavyktų. Ir atvirkščiai – dažniau galvojant ko norite, ko tikitės, jaučiant dėkingumą už tai, ką turite, ima sektis vis geriau.

Laiške pastebiu mąstymo būdą, kuris yra tiesiausias kelias į depresiją ir kitas negandas – tai „viskas arba nieko“. Pripažįstate, kad turite daug galimybių džiaugtis (sveikata, išvaizda, tėvai, draugai, namai), tačiau jei nėra idealu, finansai netenkina, tada tarsi visos sėkmingos sritys netenka vertės. Kaskart, kai, kaip sakote, nukrinta rožiniai akiniai, siūlyčiau pasaulį pamatyti visokį – su gražiais aspektais ir sunkumais. Juk dauguma sunkumų yra įveikiami arba ištveriami. Tik visada sau pravartu užduoti klausimą: „O ką aš galiu padaryti, kad būtų geriau?“. Ir atsakymai anksčiau ar vėliau patys ateis. O jei suprasite, kad tikrai pakeisti nieko negalit, išmokite su tuo susitaikyti. Jeigu negali pakeisti situacijos, visada galima pakeisti požiūrį į ją. Jei pačiam tai padaryti atrodo per sunku, galite kreiptis į specialistą arba pozityvaus požiūrio ir sėkmingą vyresnį draugą, jei tokį pažįstate.

Kitas dalykas, kuris veda į pražūtį ir kurio reikia kuo skubiau atsikratyti – tai pavydas. Yra labai paprastas būdas (nors atlikti nėra lengvas) tai padaryti – vos išgirdus, sužinojus apie kito žmogaus sėkmę – palinkėti jam laimės ir dar didesnės sėkmės. Iš pradžių bus sunku, nes EGO sakys „Dar ko! Jam sėkmės? O man?“. Tačiau labai rekomenduoju tai daryti, kad ir mechaniškai. Kuo toliau, tuo palinkėti bus lengviau. Nes, tik atsikračius pavydo, gali aplankyti sėkmė.

Siūlau nueiti į biblioteką ir paskaityti knygų (arba susirasti straipsnių šiame puslapyje) apie sėkmę. Išsiugdykite nuostatą „Aš padarysiu VISKĄ, kad pasisektų, tačiau ne tragedija, jei ir nepavyks“. Ir bandyti, bandyti, bandyti…
Sėkmės!