Maisto ekspertės patarimai, kaip švenčių stalui pasiruošti nebrangiai

Artėjančios šventės daugelį verčia griebtis už galvos – dovanų ir Kalėdų eglutės paieškos bei įvairių puošmenų pirkimas atima ne tik daugybę laiko, bet ir gerokai patuština kišenes. Šalia šių klasikinių šventinių elementų, prisideda ir šventinio stalo ruošimas – patiekalų planavimas ir tinkamų ingredientų paieška. Tiems, kurie trokšta susikurti jaukią Kūčių ir Kalėdų nuotaiką, sutaupyti pinigų ir be streso pasitikti šventes, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė siūlo kelias lengvai įgyvendinamas, tačiau originalias idėjas, kuriomis ne tik sutaupysite, bet ir nudžiuginsite namiškius.

Pamirštų patiekalų renesansas

Lietuvoje iki šiol Kūčių ir Kalėdų stalas turi gilias tradicijas ir prasmę. V. Juodkazienė pasakoja, kad autentiški patiekalai anksčiau buvo gaminami iš tų maisto produktų, kuriuos lietuviai naudojo ir iki krikščionybės Lietuvoje priėmimo – ant stalo negalėjo būti valgių iš mėsos, paukštienos, žuvies ir kiaušinių.

„Senovės lietuviai tinkamais produktais ant Kūčių stalo laikė daržoves, grūdus, riešutus, vaisius, uogas, grybus ar kitas miško gėrybes. Tik vėliau atsirado kisielius, aguonų pienas su kūčiukais arba virtinukai su grybais, kurie dabar laikomi neatsiejamais šventinio stalo patiekalais. Tiesa, neįsivaizduojamas stalas būdavo ir be desertų – įvairių kepinių su riešutais, cinamonu, marcipanu ir, žinoma, aguonomis“, – pranešime žiniasklaidai dėstė maisto ekspertė.

V. Juodkazienės teigimu, aukščiau išvardintus patiekalus ir tuomet, ir dabar nėra sunku pasigaminti, o ir produktai jiems nėra brangūs. Vis tik, daugelis žmonių iki šiol, planuodami šventinį stalą, būna įsitikinę, jog jis jiems atsieis nemažai pinigų, tačiau, anot maisto ekspertės, tokį įsitikinimą galima gana greitai panaikinti.

„Tos pačios ankštinės daržovės, kruopos, grybai – tikrai nėra brangūs produktai. Didžioji dalis patiekalų yra tiesiog primiršti ir kartais žmonėms lengviau pasakyti, jog jie yra brangūs nei labiau pasigilinti į tai, kokia išties yra situacija. Beje, viena iš Kūčių vakaro patiekalų grupių yra košės, kurių gamyba tikrai nereikalauja didelių finansinių išlaidų“, – sakė maisto ekspertė.

Pavyzdžiui, anksčiau, anot maisto ekspertės, būdavo verdama grucė – stambių miežinių arba perlinių kruopų košė su aguonomis, likusiomis nuo aguonpienio. Taip pat buvo verdama šutynė, kuriai tereikėjo bulvių, pupų, žirnių ir kviečių.

„Pati populiariausia košė, gaminama iš žirnių ir bulvių buvo kniukė – ją gaminant reikėjo atskirai išvirti žirnius ir bulves, o vėliau juos sudėti į bendrą puodą ir sugrūsti. Košės yra be reikalo nuvertintos – jas galima pasigaminti ne tik kaip garnyrą, bet ir kaip pagrindinį patiekalą, tereikia žinoti proporcijas ir skaniausius derinius“, – pasakojo V. Juodkazienė ir atskleidžia paprastų šventinių patiekalų receptus.