Teiginiai
Lietuvoje bus įrengti keli radioaktyvių atliekų atliekynai gėlo vandens kloduose.
Verdiktas
Melas. Lietuvoje bus įrengiamas tik vienas radioaktyvių atliekų giluminis atliekynas. Radioaktyvios atliekos nebus leidžiamos į gėlo vandens klodus. Radioaktyviųjų atliekų giluminis atliekynas bus įrengiamas vandeniui nelaidžiuose sluoksniuose ir dideliame gylyje (daugiau nei 200 m).
Melo detektoriaus komentaras
„Daugelyje rytinių, pietinių ir pietvakarinių savivaldybių teritorijose planuojami galimi branduolinių atliekų kapinynai, renkantis 1 vietą. Turint omeny, kad Lietuva yra paskelbta gėlo vandens rezervine zona, o kapinynai leidžiami gėlo vandens klodų gylyje, peršasi viena išvada“, – teigiama socialinio tinklo „Facebook“ įraše.
1999 m. pradėtas IAE panaudoto branduolinio kuro perkėlimas iš baseinų į sausojo tipo saugyklą, o 2016 metais pradėjo veikti dar viena laikinojo tipo branduolinio kuro saugykla. Abi saugyklos yra 1 km spinduliu nuo IAE. Pagal Lietuvos Respublikos nustatytus reikalavimus, Europos Sąjungos standartus ir Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijas, saugyklos turėtų būti eksploatuojamos apie 50 metų (atitinkamai iki 2050 metų ir 2067 metų) (čia).
Pasibaigus saugyklos eksploatacijos laikotarpiui žadama pastatyti ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų (įskaitant ir panaudotą branduolinį kurą) požeminį giluminį atliekyną, bet jo išdėstymo vieta ir techninės charakteristikos dar svarstomos. Tarp 2020–2047 m. bus vykdomi tyrimai dėl giluminio atliekyno vietos, o 2068 m. atliekynas bus pastatytas ir eksploatuojamas (čia).
VĮ IAE vyresniojo komunikacijos specialisto Sauliaus Jansono teigimu, klaidinga teigti, jog Lietuvoje planuojama įrengti bent kelis radioaktyvius giluminius atliekynus.
„Lietuvoje numatyta tik viena vieta vienam giluminiam panaudoto branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekynui įrengti. Tinkamiausią vietą planuojama atrinkti iki 2047 metų“, – „Melo detektoriui“ atsakė IAE vyresnysis komunikacijos specialistas Saulius Jansonas.
Baiminamasi dėl giluminio atliekyno žalos aplinkai ir vietos gyventojams
Giluminiai atliekynai leidžia laikyti radioaktyvias medžiagas, kaip branduolinį kurą, ne tik tam specialiai pritaikytuose metaliniuose konteineriuose, bet pasitelkti per tūkstantmečius suformuotas uolienas, esančias tektoniškai stabiliame, kelių šimtų metrų (ar giliau) gylyje.
Giluminį atliekyną sudarys giliai po žeme išsidėsčiusių tunelių sistema su šachtomis. Šachtose bus talpinami specialūs konteineriai su radioaktyviosiomis atliekomis, o pačios šachtos bus papildomai užsandarinamos. Galiausiai visas giluminis atliekynas bus užkonservuotas nepaliekant jokių radioaktyviųjų atliekų prasiskverbimo galimybių į išorinę aplinką. Taip siekiama radioaktyviąsias atliekas patikimai izoliuoti gamtiniais ir inžineriniais barjerais tūkstančius metų (čia).
Internete ypač nuogąstaujama dėl poveikio aplinkai, o ypač geriamam vandeniui. Kaip teigia Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Čyžienė, radioaktyviųjų atliekų giluminis atliekynas bus įrengiamas vandeniui nelaidžiuose sluoksniuose.
„Požeminis vanduo yra vienas iš svarbiausių saugos prioritetų į kurį atsižvelgiama dar prieš pradedant bet kokius su giluminio atliekyno įrengimu susijusius darbus. Pagrindinė radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno įrengimo sąlyga – ilgalaikė sauga, kurią turės užtikrinti geologinių sluoksnių savybės ir inžineriniai barjerai, todėl poveikio gėlam vandeniui negalės būti“, – teigia Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Čyžienė.
Jei atliekynas bus tinkamai išdėstytas ir įrengtas, tada radioaktyviosios medžiagos neturės poveikio aplinkai ar žmonėms. Poveikis sveikatai, kuris iš esmės gali atsirasti tiek dėl atliekų radioaktyvumo, tiek dėl kitų toksinių medžiagų, yra išvengiamas.
Tarptautinė branduolinių šalių bendruomenė sutinka, kad būtent radioaktyvių medžiagų saugojimas geologiniuose atliekynuose yra saugus ir efektyvus sprendimas spręsti radioaktyvių atliekų dilemą (čia). Giluminio atliekyno koncepcija smarkiai kontrastuoja su nuolat besikeičiančia ir dinamiška aplinka paviršiuje, nes branduolinio kuro saugykloms gali pakenkti stichinės nelaimės ar socialiniai pavojai, tokie kaip karas. Tačiau gali kilti problemų užtikrinant tokios saugyklos amžiną ilgaamžiškumą, nes mokslininkai privalo nuspėti geologinius procesus (ledynmečius, žemės drebėjimus ir t.t.) dešimt tūkstančių metų į priekį (čia). Šiai dienai giluminis atliekynas išlieka geriausiu sprendimu galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas.
Suomija yra pirmoji šalis pasaulyje, kuri baiginėja įrengti pirmąjį ilgalaikį geologinį atliekyną. Radioaktyvios medžiagos tūnos 400 metrų po žeme ir privalės ten išlikti 100 000 metų, nes tik tada radioaktyvus kuras nebekels pavojaus aplinkai ir žmogaus sveikatai (čia)
Plačiau susipažinti su Lietuvos giluminio atliekyno projektu galima paspaudus čia.