Paprastai vieną FPV dronų komandą sudaro trys kariai: pilotas, antrasis pilotas-navigatorius ir inžinierius. Kadangi planuojami puolamieji veiksmai, dvi dienas iš eilės ketiname darbuotis dviem komandomis iš vienos pozicijos – vieno 10–12 kvadratinių metrų dydžio bunkerio.
Šeši mažai miegoję vyrai, daug sprogmenų, detonatorių ir kitokios jautrios įrangos tokio dydžio patalpoje – nekoks mišinys.
Išvykstame pusę trijų nakties. Kelis kilometrus nuo pozicijų nutolusį tarpinį punktą, kur budi mūsų paramedikų komanda, kratydamiesi duobių išmargintais šunkeliais, pasiekiame po valandos. Užėjęs į patalpas iš karto suprantu, kad kažkas nutiko – pora karių viduje stovi akivaizdžiai sutrikę, kol paramedikė, maždaug 30-ies metų rudaplaukė mergina, desperatiškai telefonu kažkam aiškina, kaip tvarstyti peršautą galvą.
Pasirodo, prieš mums tik atvykstant, trečią valandą nakties, vienas mūsų kuopos vyrų bandė nusižudyti. Prieš kelias dienas su juo važiavome į pozicijas, o šiandien jis jau guli kraujo klane su peršauta galva. Ir kas keisčiausia, ne nuo priešo, o nuo savo rankos. Deja, bet panašūs nelaimingi atsitikimai – savižudybės, neatsargus elgesys su ginklais ir sprogmenimis, avarijos, buitiniai konfliktai, draugiška ugnis – yra karo kasdienybė.
Mes leidžiame medikams dirbti savo darbą ir užsiimame savo reikalais: į šarvuotą visureigį krauname dronus, baterijas, sprogmenis, kitą įrangą ir susispraudę, lyg silkės statinėje, riedame į pozicijas, esančias už pusvalandžio kelio. Atvykę nakties tamsoje viską traukiame lauk ir tempiame į savo požeminį urvą. Skubame, nes tik prašvitus aplinkui pradės kursuoti priešo žvalgybiniai ir atakos dronai, ims kristi minosvaidžių ir artilerijos sviediniai.
Viską susitempę į vidų ir pasirengę darbui, išgirstame, kad rusų FPV dronas pamušė vieną iš mūsų tankų, neatsargiai priartėjusį prie priešo pozicijų. Žvalgybinio drono kameros vaizdo transliacijoje stebime, kaip iš ką tik užsiliepsnojusio T-64, iššoka ir tolyn bėga vienas iš jo ekipažo narių. Eteryje pasigirsta mūsų vado nevilties šauksmas: „Na, ko gi tu bliat ten išvažiavai!“
Dar viena šio karo realybė – tankai dėl nuolatinių FPV dronų atakų dabar naudojami ne visai pagal paskirtį. Tai yra, arba kaip savaeigė artilerija netiesioginei ugniai užtikrinti, arba kaip šturmo grupes palaikanti priemonė, kai vienas ar du tankai tik palydi šturmo grupes iki priešo pozicijų, iš kokių penkių kilometrų iššaudo savo kovinį komplektą, apsisuka ir greitai grįžta į saugias pozicijas, kur jų nebepasieks atakos dronai.
Mes, tuo tarpu, gauname pirmųjų taikinių koordinates, ir darbas prasideda. Vieną paskui kitą į dangų keliame septynių, dešimties ir kartais net dvylikos colių FPV dronus su skirtingų svorių fugasiniais, skeveldriniais ir kumuliatyviniais sprogmenimis.
Skraidiname juos iki priešo pozicijų ir naikiname viską iš eilės: bunkerius, kulkosvaidžių lizdus, minosvaidžius, artileriją. Per dieną į priešo pozicijas paleidžiame daugiau kaip 30 FPV dronų savižudžių. Nakties metu mūsų darbą tęsia naktiniai dronai oktokopteriai, ant priešo pozicijų mėtantys prieštankines TM-62 minas. Vėliau sužinome, kad po tokių intensyvių atakų mūsų pėstininkai be jokio pasipriešinimo užėmė net keturias priešo pozicijas. Kitą dieną viskas pasikartoja ir mūsiškiai įžengia dar į tris pozicijas.
Bepiločiai orlaiviai šiuolaikiniame kare vaidina išskirtinį vaidmenį, tai nauja realybė: be jų dalyvavimo nevyksta praktiškai niekas – nei gynyba, nei puolimo operacijos. Nors kai kurie skeptikai ir teigia, kad bepiločiai – varguolių ginklas, faktai rodo visai ką kitą: kinai masiškai rengia atakos dronų operatorius, amerikiečiai ir britai, atsižvelgdami į Ukrainojje vykstančio karo pamokas, koreguoja savo taktikas ir taip pat ima mokyti personalą, galintį valdyti mažuosius atakos dronus, Ukraina net kuria atskirą bepiločių kariuomenės rūšį.
Neabejotinai, šios technologijos nuolatos kis, atsiras vis naujesnių ir efektyvesnių kontrpriemonių, automatiškai tobulės ir patys orlaiviai, galintys jas įveikti. Tačiau šio iš butelio paleisto džino atgal jau nebesuvarysi – teks arba prisitaikyti prie naujos realybės, arba patirti didžiulius nuostolius, susidūrus su kariuomene, sėkmingai taikančia šias santykinai pigias ir efektyvias priemones.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.