Apie ką mes čia…
Norėdamas kuo greičiau pasiekti Olimpą verslo pasaulyje, o ne būti dar vienu turtingo tėvo įmonėje dirbančiu sūneliu, ambicijų nestokojantis Donaldas Trumpas vieną dieną susipažįsta su Niujorko advokatu Rojumi Konu, kuris nusprendžia įvesti jį į rimtą, bet labai pavojingą verslo ryklių pasaulį. Rojus net nenutuokia, jog jo naujam protežė ateityje bus lemta tapti pačiu JAV prezidentu.
Kūrinio turinys
Užsiminiau, jog filmas turi satyros bruožų, nors taip, tai nėra standartinė satyra kaip pavyzdžiui „Stalino mirtis“ ar „Tinklas“, bet visgi, labai rimtai žiūrėti į šį reginį, kurį mums pristatė Alis Abbasis, nereikia. Visgi filmas buvo kurtas iš dalies pašiepti Donaldą Trumpą ir galbūt sumenkinti jo galimybes būsimoje kovoje dėl prezidento posto besivaržant su Kamala Harris, dėl ko jo portretas čia tam tikrais momentais pateiktas pakankamai karikatūriškai.
Bet dėl ko šis filmas intriguoja, tai dėl pačios „mokinio“ koncepcijos, kurią vėliau pats Donaldas Trumpas panaudos populiarioje televizijos laidoje, kurią tikriausiai matė daugelis iš mūsų. Tad ne Donaldas čia groja pagrindiniu smuiku, o jo asmenybę lipdantis Rojus, be kurio įsikišimo galimai nebūtų tokio Donaldo Trumpo, koks yra dabar. Nuodugniai pristatomas Rojaus ir Donaldo bendradarbiavimas, jų kai kurios asmeninės paslaptys ir ne ką mažiau svarbus judviejų ryšys, kuris aišku vieną dieną turėjo prieiti liepto galą, nes kaip sakoma, viename kambaryje negali būti dviejų karalių.
Filme taip pat visai neblogai yra pristatytas pats Donaldas Trumpas iš psichologinės perspektyvos, kad mes, žiūrovai, galėtume suprasti, kokiu gi žmogumi jis galėjo būti jaunystėje ir kokios yra priežastys to, kokiu jis yra dabar. Aišku, švelniai ir neperžengiant ribų, bet su tam tikru humoristiniu pamatu ir žvaliai pateiktais faktais apie jį. Tas pats liečia ir jo mokytoją bei būsimą žmoną Ivaną, kurie turėjo nemenką įtaką jo asmenybės susiformavimui. Ir taip, stebėti šią trijulę yra įdomu, nes nežinia, ką jie iškrės ir kokios bus to pasekmės.
Faktais filmo kūrėjai mėtosi, todėl visumoje, įvykių chronologija pateikiama visai tvarkingai, kad būtų galima įnikti į gvildenamą istoriją ir taip susipažinti su tuo jaunu ir dar kažkiek adekvačiu, ambicingu ir netgi gerų kėslų vedamu žmogumi. Bet „spoilinti“ nenoriu, todėl raginu patiems įvertinti šią istoriją, kuri asmeniškai man padarė neblogą įspūdį, bet kartu, nebuvo tokia drąsi, kaip buvo galima tikėtis, sprendžiant iš anonsų ir interneto platybėse vyravusios kontroversijos.
Techninė juostos pusė
Kai žiūrima šiame filme į 1970-ųjų laikotarpio Niujorką, visus šio miesto privalumus ir ne tik, nesunku patikėti, jog kūrėjai mus nukelia į šį miestą. O viskas dėl jo autentiškai atrodančios visumos, pradedant tuomet vyravusiomis madomis ir visokiausiomis tendencijomis bei baigiant pačia politine situacija. Nedaugžodžiaujant, manau, jog tiek dekoracijos, tiek kostiumai, tiek ir pats grimas padaro milžinišką darbą bandydami įtikinti žiūrovą savo tikrumu. Ir taip, produkcijos dizainui su meniniu apipavidalinimu puikiausiai pavyksta tą padaryti.
Dar pridėkime tvarkingą vaizdo montažą, dramaturgijai paryškinti puikiai nufilmuotas svarbiausias scenas dėka šaunaus kameros darbo ir neblogai bendrą atmosferą filme paryškinančią muziką ir gausime išoriškai kokybiškos biografinės dramos pavyzdį.
Aktorių kolektyvinis darbas
Jeigu siužetas turėjo tam tikrų minusų ir pernelyg švelniai bandė pašiepti Donaldo Trumpo asmenybę, tai užtat aktorius Sebastianas Stanas padarė viską, kad šis žmogus iš šalies atrodytų pakankamai karikatūriškai. Trumpai kalbant, jo pasirodyme buvo galima įžvelgti Donaldo Trumpo kalbos manieros, stovėsenos ir aišku emocijų išreiškimo savotišką pašiepimą. Be abejo, filme turime ir dar vieną ryškią asmenybę Roy’ų Cohną, kurį šauniai įkūnijo žinomas iš serialo „Paveldėjimas“ aktorius Jeremy’is Strongas.
Judviejų tandemas ne tik puikiai susižaidžia ekrane, bet ir tarp jų yra sukuriama atitinkamai stipri chemija, kad žiūrovas galėtų pamatyti, kaip Trumpas tapo tuo, kuo yra ir kas dėl to labiausiai kaltas.
Išskirti norėčiau dar ir Marią Bakalovą, kuriai atiteko Ivanos Trump amplua. Čia irgi viskas puikiai ir su skoniu, o kas svarbiausia, įtikinamai pateikta, todėl žiūrint į ekraninę Ivaną, nekyla abejonių, jog ten ji, o ne ją vaidinanti aktorė.
Verdiktas
„Mokinys“ – ne tokia atvira, informatyvi ir kabinanti biografiniais faktais įkvėpta bei buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą turėjusi pašiepti satyra, kurios didžiausiu privalumu tampa dviejų pagrindinių juostos aktorių Sebastiano Stano su Jeremy’iu Strongu vaidyba.
Kartu, tai žvaliai pristatytas, kažkiek komiškas, techniškai tvarkingas ir įdomią koncepciją biografinio kino rėmuose turintis užsakomasis pasakojimas, kurį verta pasižiūrėti belaukiant svarbiausių 2024 metų rinkimų pasaulyje.