Į vieną ilgą eilę čia sustatytose šašlykinėse sumauti ant daugybės iešmų šonus svilo šašlykai iš vištienos, kiaulienos, avienos, taip pat vegetariški – vien tik iš daržovių.
Atvirame grilio patiekalų piknike sutikti kepimo entuziastai kvietė ne tik pasivaišinti prie čia pat sustatytų stalų, bet ir negailėjo patarimų. Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos valdybos narys Valdas Sabaliauskas tikino, kad tikrai skaniems šašlykams užtenka trijų ingredientų: mėsos, druskos ir pipirų.
„Jei kalbame apie paprastus šašlykus, be abejo, geriausia rinktis kiaulieną – sprandinę, mentę, kumpį, lietuviai renkasi įvairiai – ką su akcija nusiperka, tą ir kepa“, – juokdamasis kalbėjo V. Sabaliauskas.
Jo galva, lietuviams reikia išmokti ir dar vieną pamoką – majonezas nėra vienintelis šašlykams tinkantis marinatas. „Lietuviai kažkodėl iki šiol tiki, kad su majonezu marinuota mėsa bus skaniausia, bet iš tiesų užtenka ir druskos, pipirų, jei norisi – dar ir svogūnų, kurių sultys puikiai išminkština mėsą. Esu šalininkas visko, kas paprasta“, – pakartojo grilio meistras.
Tas pats ir su kitu plačiai paplitusiu marinavimo ingredientu – actu. Marinuoti jame mėsos, anot virtuvės šefo, šiukštu negalima, o jei jau labai norisi, dėl skonio actu šašlykus galima tik šiek tiek pašlakstyti. „Actą žmonės dažniausiai naudodavo sovietiniais laikais, kai mėsa nebūdavo tokios geros kokybės, tam, kad išgarintų nemalonų kvapą. Dabar jo tikrai nebereikia“, – įsitikinęs pašnekovas.
Šašlykų nebūtina marinuoti per naktį. Pagal naujausias tendencijas užtenka valandos–poros iki kepimo. „Per tą laiką mėsa pasiims prieskonių tiek, kiek jai reikės, ir bus skanesnė nei ta, kuri visą naktį „dusinta“ marinate. Niekas nebemarinuoja mėsos visą parą, nes nebereikia panaikinti kažkokio šalutinio poskonio. Vištienai užtenka valandos marinavimo, kiaulienai – 2–3 val.“, – pamokė jis.
Jo kolega, „Viking the chef“ komandos narys Gabrielius džiaugėsi, kad Lietuva jau serga griliavimu, barbekiu, mėsos rūkymu ir t.t. Nors lietuviai vis dar labiausiai mėgsta kiaulieną, labiau pažengę kepėjai vis dažniau renkasi ir jautieną. Šefas akcentavo, kad skirtingos mėsos paruošimas skiriasi, o ruošiant jautieną svarbiausia jos neperkepti – tada ji pasidaro kieta ir sausa.
„Išpopuliarėjus griliavimui, žmonės ėmė atskirti jautieną nuo karvienos. Mėsinio galvijo jautiena turi marmuringumą, jos nereikia kepti iki galo, nes valgyti perkeptą jautieną – tas pats, kas graužti kroksą“, – šypsodamasis sakė Gabrielius ir pabrėžė, kad geriausią savo skonį jautiena atskleidžia pasiekusi 58 laipsnius.
Jis juokavo, kad prie taip gardžiai iškepto kepsnio nebereikia jokio garnyro. O ryžių ir marinuotų svogūnų garnyras šalia – jau praeitis. Prie mėsos galima patiekti nebent ant iešmelio suvertas grilio daržoves. Kad būtų skanesnės, prieš baigiant kepti jas galima glazūruoti terijakio padažu, praskiestu su obuolių sultimis. Tinka ir paprasta bulvių košė, sumaišyta su krienais, taip pat jautienos kaulų padažas demi glace.
„Padažas labai svarbus. Juo mėsa tepama likus maždaug pusvalandžiui iki kepimo pabaigos. Taip susidaro kepsnio plėvelė. Dabar gerų padažų jau yra ir pirkti. Aš pats, jei turiu laiko, jo mėgstu išsivirti iš pomidorų pastos, pomidorų, pilu šiek tiek sojos, Vorčesterio padažo, dedu medaus, rūkytos paprikos, jalapenų“, – receptu pasidalijo profesionalas.
Entuziastai pamėgo mėsą kepti uždarose keramikinėse kepsninėse. Kuo mažiau metalo, tuo geriau, mat nuo keramikos sklindanti šiluma – sveikesnė, tikino pašnekovas, kaip didžiausią tokios kepsninės pliusą įvardydamas joje cirkuliuojantį orą.
„Barbekiu – tai ne tiesioginis kepimas, o lėtas rūkymas. Marinavimai trumpi, bet kepimai ilgi. Kuo lėčiau, tuo geriau“, – naujausias tendencijas apibendrino grilio meistras.