Minėti tyrimų rezultatai rodo, kad sveikatos ir gerovės atžvilgiu labiausiai pažeidžiama ir dėl to prioritetinė grupė yra asmenys, kenčiantys nuo dviejų ar daugiau lėtinių ligų ir gretutinių nuotaikos ar emocijų sutrikimų.
Lietuvoje reikia atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos sunkumus, įskaitant depresiją ir nerimą, kurie 50 metų ir vyresnių žmonių grupėje (9,3 %) mūsų šalyje pasitaiko dažniau nei kitose Baltijos šalyse (Estijoje – 7,5 %, Latvijoje – 4,5 %).
Atlikta analizė parodė, kad sergantys keliomis lėtinėmis ligomis turi didesnę tikimybę susidurti su psichikos sveikatos sunkumais, o tai neigiamai atsiliepia ir jų gerovei. Dėl šios priežasties VU mokslininkai siūlo sirgimą dviem arba daugiau lėtinių ligų traktuoti kaip vieną iš depresijos rizikos veiksnių, nusakančių poreikį atlikti psichologinės būklės patikrą. Šios profilaktinės patikros pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, apimančios depresijos ir nerimo simptomų įvertinimą, leistų pastebėti vyresnių nei 50 metų asmenų patiriamus sunkumus ir suteikti reikalingą pagalbą.
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Taikomosios psichologijos laboratorijos mokslininkai doc. Antanas Kairys ir dr. Olga Zamalijeva Seimo Sveikatos reikalų komitete pristatė VU psichologų komandos koordinuoto ir Lietuvoje atlikto Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo rezultatus.