Po kokio maisto antra darbo dienos dalis tampa kančia
Kaip DELFI pasakojo vilnietė Irma, pusryčių ji praktiškai nevalganti, nebent užkandanti jogurto, todėl pietūs – jos pagrindinis dienos valgymas.
„Paprastai valgau kompleksinius pietus, taigi porcijos nėra didelės, o maisto kiekis visada būna panašus, tačiau kartais po pietų jaučiuosi labai gerai, o kartais taip apsunkstu, kad, regis, nuo stalo nepasikelsiu. Norisi numigti čia pat ir tuoj pat. Grįžusi geriu kavos, bet man ji nepadeda. Jeigu jau tampu mieguista, tokia lieku iki pat darbo dienos pabaigos. Pabandžiau aiškintis, kodėl taip skirtingai jaučiuosi po pietų. Iš pradžių maniau, kad kalta mėsa, o mėsišką patiekalą valgau dažnai, kadangi mėgstu mėsą. Tačiau pastebėjau, kad ne visada pavalgiusi mėsos pradedu norėti miego. Galiausiai nusprendžiau, kad labiausiai apsunkstu nuo įvairių riebių padažų. Pavyzdžiui, jei suvalgau kokį nors kepsnį, kuris nebūna užpiltas riebiu padažu, jaučiuosi visiškai gerai. Tačiau jei kepsnys būna su bulvių koše ir su padažu, jau sunkiai pasikeliu nuo stalo. Taip pat apsunkstu nuo kiaulienos, o vištiena ir žuvis nemigdo“, - pastebėjimais dalinosi pašnekovė.
Vasarą ji pabandė pakeisti savo valgiaraštį – valgydavo savo atsineštas daržovių salotas. Mergina patikino, kad po šių pietų ji nė karto nepasijuto nei apsunkusi, nei mieguista.
Tuo tarpu pašnekovės kolegė Vida teigė tokios problemos neturinti. „Kadangi visada žiūriu į kainą, galimybės persivalgyti nėra. Dažnai imu pusę porcijos, o prieš pietus stengiuosi suvalgyti porą obuolių, kad nesinorėtų daug valgyti. Taip pat užkandu iš namų atsinešto agurko ar pomidoro. Tik jei žinau, kad vakare turėsiu ilgiau kažką veikti ir neturėsiu laiko pavakarieniauti, per pietus pavalgau stipriau. Iš esmės stengiuosi valgyti sveikai, tačiau renkuosi maistą, kokio namuose nepasigaminu. Pavyzdžiui, nemoku gaminti žuvies, todėl jei yra galimybė, renkuosi žuvies patiekalus. Taip pat neatsispiriu bulviniams patiekalams, pavyzdžiui, cepelinams, kadangi namuose jų nedarau. Po pietų negeriu jokių gėrimų, nes esu skaičiusi, kad pavalgius nereikia gerti“, - aiškino pašnekovė.
Daug nevalgo ir biure dirbanti Lina. Mergina prisipažįsta dažnai norinti miego, tačiau tai sieja su žemu kraujospūdžiu, o ne su maistu. Ji pati blogiau jaučiasi, jeigu nepavalgo pusryčių. Tuomet 12 valandą jau mirštanti iš bado ir silpnumo.
„Pietūs yra mano pagrindinis patiekalas. Vakare praktiškai nevalgau, nebent kokių sausainių užkremtu ar jogurto. Kartais kavinėje su draugais suvalgau picos, bet tai retas atvejis. Jei maistas man patinkantis, pavyzdžiui, vištienos kepsnys, imu visą porciją. Tačiau jeigu valgau sriubos, antro patiekalo renkuosi pusę porcijos. Mėgstu mėsą, ypač vištieną, kalakutieną, o kiauliena nelabai patinka. Taip pat nevalgau visokių Kijevo kotletų, kuriuos prapjovus ištrykšta riebalai. Garnyrą renkuosi iš bulvių, nes jas mėgstu. Dabar stengiuosi valgyti daug daržovių, tačiau dėl to kad reikia, o ne todėl, kad noriu. Labai mėgstu patiekalus iš varškės, tačiau po jų labai išalkstu. Tomis dienomis valgau vakarienę – ir stiprią“, - savo mitybos įpročius pasakojo pašnekovė.
Pasak Dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytojos dietologės doc. dr. Editos Gavelienės, šiandien jau yra pakankamai duomenų, aiškinančių, kokią įtaką maistas turi mūsų savijautai.
„Po pietų mieguisti dažniausiai jaučiasi tie žmonės, kuriems pietūs – pirmasis dienos valgymas, t. y. jie nevalgo pusryčių. Panašiai jaučiasi asmenys, kurie rytą pradeda su didesniu kavos kiekiu. Taip pat mieguistumą sukelia labai sotūs pietūs, kuriuose yra didelis riebalų kiekis, saikingas baltymų kiekis ir daug angliavandenių. Dažniausiai taip nutinka, jei žmogus renkasi visą komplektą – sriubą, antrą patiekalą ir dar desertą“, - aiškino pašnekovė.
Tokia mūsų savijauta po pietų pirmiausiai susijusi su hormonų pokyčiais organizme – tiek su virškinimo hormonų bei fermentų išskyrimu žmogaus organizme, tiek su kitais hormonais (pavyzdžiui, insulinu), kurie reguliuoja alkio ir sotumo pojūčius bei įvairių maistinių medžiagų apykaitą organizme. Todėl jei ryte žmogus nepavalgo, organizmas, apsidžiaugęs, kad po ilgos pertraukos pagaliau gavo maisto, meta didžiules pajėgas jo virškinimui ir kuo greitesniam įsisavinimui. Taigi didžioji dalis energijos eikvojama virškinimo procesui. Tuo pačiu išskiriamos medžiagos, kurios leidžia virškinimo procesui ramiai vykti – šiek tiek blokuoja žmogaus dėmesį, daro jį mieguistą, ramesnį.
„Norint atsikratyti šios situacijos, pirmiausiai reikia pradėti valgyti pusryčius. Tai reikia padaryti per pirmąsias dvi valandas po atsibudimo. Maistas ryte turi būti turtingas angliavandenių ir turėti šiek tiek baltymų. Ne veltui visi specialistai pataria ryte valgyti košę ar varškę su šaukšteliu uogienės ir rieke duonos. Pietums jau reikia didesnio kiekio baltymų, todėl geriausiai tinka mėsa su daržovių garnyru. Tačiau per pietus reikėtų vengti riebių padažų ir deserto. Desertas turėtų būti atskirtas į atskirą valgymą, tarkime, priešpiečiams, kadangi jis paprastai turi ne tik angliavandenių, bet ir didelį riebalų kiekį. Be to, lengvai įsisavinami angliavandeniai taip pat apsunkina organizmą ir sukelia mieguistumą. Tuo tarpu riebus maistas ilgiau virškinamas. Virškinimo proceso metu suaktyvėja kraujotaka, o juk kraujo daugiau neprisigamina, taigi jis, banaliai aiškinant, nuteka nuo smegenų. Todėl jos tampa pasyvesnės“, - teigė mitybos ekspertė.
Lygiai taip pat neigiamai mūsų savijautą veikia per didelis maisto kiekis. Tai jau susiję su persivalgymu. Pasak dietologės, panašūs pojūčiai atsiranda ir tada, kai žmogus geria per mažai skysčių – nebūtinai valgymo metu, bet per visą dieną. Todėl dieną reikėtų pradėti nuo stiklinės vandens ir iki pietų išgerti dar 1-2 stiklines.
Beje, maisto trūkumas taip pat slopina darbingumą, tačiau kitaip. „Šiuo atveju žmogus negali sutelkti dėmesio ne todėl, kad yra mieguistas, o todėl, kad jaučiasi dirglesnis. Taigi cukraus trūkumas daro žmogų jautresnį, dirglesnį, tačiau užsitęsusi tokia būklė veikia slopinančiai. Ir maisto stoka ir persivalgymas keičia mūsų emocijas, darbingumą, bei primena tas pačias tiesas, kurios dažnai atrodydamos tokios paprastos, užmirštamos. Tad valgyti reikia, kiek įmanoma, reguliariau ir saikingai, kadangi akivaizdu – maistas vienaip ar kitaip tikrai gali paveikti mūsų kasdienybę“, - sakė E. Gavelienė.
Pasak dietologės, darbinga diena atrodytų taip. Pirmiausiai – pusryčiai (kompleksiniai angliavandeniai ir baltymai, pavyzdžiui, košė arba varškė su šaukšteliu uogienės, riekelė duonos su sūriu). Po 2-3 valandų galima suvalgyti deserto – dubenėlį vaisių.
Po poros valandų – pietūs: baltymai su nedaug kompleksinių angliavandenių bei saikingu kiekiu riebalų. Tai gali būti žuvis su salotomis, liesa mėsa su daržovių troškiniu arba tiesio daržovių troškinys su gabalėliu sūrio. Po trejeto valandų – keletas riešutų ar sėklų, o dar po poros valandų – vakarienė: salotos, daržovių troškinys, kruopų apkepas.
„Per visą dieną reikia išgerti apie 1,5-2 litrus vandens. Dar labai svarbu, kad patiektas maistas būtų skanus, estetiškas, skanaujamas malonioje aplinkoje ir draugijoje“, - priminė pašnekovė.
Mieguistumą keliančių produktų sąrašas
Amerikiečių mokslininkai netgi sudarė ir atskirų produktų, kurie turi įtakos mūsų energetinei būklei ir skatina mieguistumą, sąrašą. Jame galime rasti labai netikėto maisto, pavyzdžiui, teigiama, kad kalakutienoje yra ypatingų baltymų, kurie organizmą veikia atpalaiduojančiai, todėl pernelyg dažnai besimėgaujantis šia mėsa žmogus gali jausti darbingumo sumažėjimą.
Taip pat reikėtų vengti cukrus ir saldumynų. Mat dėl cukraus stipriai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Kuo dažniau valgote saldumynus, tuo dažniau tai nutinka, o staigūs gliukozės padidėjimai labai nuvargina organizmą, todėl saldumynų mėgėjai dažnai jaučia mieguistumą ir apatiją.
Miltiniai ir makaronų gaminiai taip pat sukelia staigų gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą, o tai vargina organizmą ir atima energiją.
Alkoholiniai gėrimai mažina nervų sistemos aktyvumą, ji atsiduria savotiškoje miego būsenoje. Žmogus apsunksta, jam norisi miego. Net jeigu tokiam žmogui pavyksta užmigti, toks miegas nepadeda atstatyti jėgų.
Taip pat specialistai pataria vengti keptų patiekalų. Keptas maistas apsunkina skrandį, nes jis labai ilgai virškinamas, todėl organizmui tenka pakankamai ilgai virškinimo organus stipriau aprūpinti krauju.
Taip pat specialistai apgailestauja, kad nuolat skubantis šiuolaikinis žmogus menkai rūpinasi maisto sudėtimi. Pagrindinis reikalavimas maistui – kad šis greitai ir ilgam numalšintų alkį, todėl stengiamasi tiesiog „prikimšti“ skrandį. Pasak specialistų, žmonės sotumo jausmą painioja su pilnumo jausmu skrandyje, todėl bandydami pereiti prie sveikesnio maisto jaučiasi alkani. Tačiau būtent pilnumo jausmas pilve sukelia tingumą, mieguistumą ir nedarbingą nuotaiką. Tačiau pavalgius teisingai subalansuoto maisto bus jaučiamas lengvumo pojūtis, kuris suteiks energijos ir žvalumo.