19 straipsnių
Specialistų teigimu, Lietuva – viena pirmaujančių Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal skyrybų skaičius. Štai praėjusiais metais buvo užfiksuota kiek daugiau nei septyni tūkst. ištuokų atvejų. Tačiau itin dideli skyrybų skaičiai neatsirado per vieną dieną – sudeginti santuokos įžadus lietuviai buvo...
Gimstamumas Lietuvoje: pildosi niūriausios prognozės. Skelbiama, kad gimstamumo protrūkio, prognozuoto po karantino, taip ir nesulaukėme. Prieš dvejus metus Lietuvoje gimė 25 tūkst. vaikų, pernai – 23 tūkstančiai, 2 tūkstančiais mažiau. Tokia mažėjimo tendencija stebima nuo 2019 metų. Demografai sak...
Neigiami demografiniai pandemijos padariniai dažniausiai aptariami vertinant mirštamumą, tačiau gimstamumui beveik neskiriama dėmesio, bet ilgalaikėje perspektyvoje tokios šalys kaip Lietuva gali sulaukti ypatingai neigiamų padarinių. Laidoje „Info diena“ kalbinta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)...
Naujų mokslo metų išvakarėse prezidentas Gitanas Nausėda pristatė Lietuvos švietimo sistemos pokyčių viziją. Joje – ir privalomas ikimokyklinis ugdymas visiems vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų.
Prieš daugiau nei dešimtmetį visa Lietuva sekė išsiskyrusios lietuvės ir vokiečio ginčo peripetijas. Lietuvė Inga Rinau su jos vaiko tėvo Michaelo sutikimu į Lietuvą sugrįžo dviem savaitėm atostogų, tačiau atgal į Vokietiją po jų nesugrįžo. Vyrui prisiteisus vaiko globą lietuvė ėjo kryžių kelius, ka...
Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva. Pernai vidutinis pirmą vaiką gimdančios moters amžius šalyje siekė 27,5 metų, o vidutiniškai vienai moteriai teko 1,63 vaiko. Nedžiuginantys su gimstamumu susiję rodikliai sunkina Lietuvos demografinę padėtį, o pakeis...
Daugelis mano, kad šeimyninė laimė priklauso tik nuo asmeninių, psichologinių dalykų, moralinių nuostatų, tačiau tyrimai rodo, kad ją paveikia ir tokie veiksniai, kaip įgytas išsilavinimas. Aukštesnį išsilavinimą įgiję asmenys tikėtina sukurs santuoką ir rečiau skirsis, o žemo išsilavinimo gyvens ka...
Dėl galimybės dažniau matytis su keturmete dukra jau pusmetį teismuose kovojantis ir Prezidentei laiškus rašantis vilnietis kompiuterių inžinierius Donatas Čereška (30 m.) sako, jog buvusių sutuoktinių bendravimą Lietuvoje apsunkina teisėjai, kurie ir toliau vadovaujasi sovietų principu, kad vaikui ...
Geras gyvenimas Lietuvoje dažniausiai siejamas su materialine gerove, bet ne ką mažiau svarbūs yra ir socialiniai ryšiai, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologė Jurga Bučaitė-Vilkė. Jos kolegė Aušra Maslauskaitė pastebi, kad šalyje vis dar gajus stereotipas, kad sėkmingo gyvenimo susik...
Pasikeitęs šeimos kūrimo kelias, ekonominė ir socialinė situacija daro didelę įtaką vedybų statistikai. Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė sako, kad santuokos kūrimas tapo savotišku iššūkiu, kuris ne visiems įveikiamas.
Norint, kad šalis turėtų pakankamai darbingo amžiaus žmonių ir kuo mažiau ateities kartas slėgtų pensininkų išlaikymo klausimas, vien daugiau gimstančių vaikų neužteks.
Juokais netekėjusios merginos yra traukiamos per dantį „žiūrėk, senmerge liksi“, kitos sveikinamos priėmusios kvietimą tuoktis, o finansų ir teisės specialistai tvirtina: niekas prieš tuokdamasis apie skyrybas negalvoja. O gal vertėtų pagalvoti, ką reiškia santuoka ne tik emociniu, bet ir finansiniu...
Turiu draugą. Jis reguliariai gauna į „skūrą“ nuo savo draugės už įvairiausias „nuodėmes“, pavyzdžiui, kad žiūrėjo į kitą merginą. Jis jai atgal niekada nesuduoda (bent jau kiek man teko matyti).
Žmonės tuokiasi nebūtinai dėl racionalių motyvų, bet skiriasi dažniausiai dėl labai racionalių, mano sociologė Aušra Maslauskaitė.
Lietuvoje jau atkreiptas dėmesys į itin opią problemą – emigrantų paliktus vaikus. Tačiau dideli emigracijos mastai ir greiti senėjimo tempai neišvengiamai užprogramuoja ir dar vieną dilemą, kuri lieka nutylėta: Lietuvoje lieka senyvo amžiaus tėvai, kuriems jau gali prireikti priežiūros. Įdomu, ką L...
Graži šviesiaplaukė Jurgita su vaikinu gyvena šešerius metus, o draugauja jau visą dešimtmetį, tačiau apie santuoką abu nekalba. Mergina neturi vieno atsakymo, kodėl neskuba tuoktis: iš dalies tam kliudo paprastas nenoras, iš dalies tai, kad vaikinas nėra labai tikintis, bet jai pačiai santuoka bažn...
Demografinių tyrimų instituto atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų, kurių vaikai lanko darželius, apklausa parodė, kad vaikų patekimas į darželį – ne visiems tėvams didelis galvos skausmas.
Lietuvoje mąstoma, kad vieniša mama arba tėtis gali taip pat puikiai užauginti vaiką kaip ir abu tėvai kartu, tačiau nuo minčių apie vienos lyties poras, auginančias vaikus, daugumai tautiečių šiaušiasi plaukai.
Skyrybų mastai, prieš keletą metų Lietuvoje pasiekę istorines aukštumas, iš esmės ir laikosi panašiame lygmenyje. Nors dažnai šis reiškinys tapatinamas su modernia visuomene ir jos moralinėmis nuostatomis, sociologė dr. Aušra Maslauskaitė tikina, kad šaknų reikia ieškoti dar sovietmetyje, tiksliau –...
