Europos Centrinis Bankas (ECB) praėjusį ketvirtadienį, liepos 21 dieną, pakėlė bazines palūkanų normas 0,5 proc. punkto iki 0 proc. Tačiau dar iki šio sprendimo pakilo Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma „Euribor“ (angl. Euro Interbank Offered Rate), už kurią euro zonos bankai pasirengę skolinti kitiems bankams. Nuo to priklauso ir daugelio paskolų, įskaitant būsto, palūkanos.
Dabar trijų mėnesių „Euribor“ tapo teigiamas ir siekia 0,2 proc., o šešių mėnesių (su kuriuo susietos daugelis paskolų) yra 0,7 proc.
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pateikia kelis pavyzdžius, kai turima vidutinė būsto paskola siekia 70 tūkst. eurų, iki paskolos grąžinimo liko 23 metai, taikomas paskolos grąžinimo metodas – anuitetas. Palūkanų marža jau įskaičiuota.
Taigi, būsto paskolų palūkanų normai padidėjus 0,5 proc., mėnesio įmoka išaugs apie 17 eurų. Jei būsto paskolų palūkanų norma didėtų 1 proc. (iki 3 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 35 eurais. O jeigu augtų 2 proc. (iki 4 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 73 eurais.
Pateikti skaičiavimai yra bendro pobūdžio, remiantis vidutine būsto paskolos suma.
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė pabrėžia, kad būsto paskolos įmokos augimas priklauso nuo paskolos dydžio bei likusio termino jai išmokėti.
„Pavyzdžiui, jeigu gyventojas turi 50 tūkst. būsto paskolą, kurios terminas yra 30 metų, paskolos įmoka, „Euribor“ pasiekus 0,5 proc., išaugtų maždaug 13 eurų, jeigu pasiektų 1 proc. – 26 eurų per mėnesį. Vis dėlto, jeigu asmens būsto paskola siekia 100 tūkst., 1 proc. „Euribor“ paskolos įmoką padidintų maždaug 50 eurų per mėnesį“, – teigia ekspertė.
Dar pora pavyzdžių, remiantis šio banko skaičiavimais (detaliau – infografike, kuriame pateikiami penktadienį paskelbti „Swedbank“ skaičiavimai):
Jeigu realizuotųsi ekonomistų įvardijamas scenarijus, kad „Euribor“ kitų metų pabaigoje gali priartėti prie 2 proc., tuomet 100 tūkst. eurų paskolos mėnesinė įmoka augtų 109 eurais arba per metus 1308 eurais, o 150 tūkst. eurų paskolos, atitinkamai, 163 ir 1956 eurais.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad turint 50 tūkst. eurų paskolą ir „Euribor“ išaugus 0,5 proc. punkto, įmoka padidėja apie 12 eurų, išaugus 1 proc. punktu – 24 eurais, išaugus 2 proc. punktais – apie 50 eurų.
„Tačiau kiekvienu individualiu atveju bus skirtingai, nes labai priklauso, kiek yra amortizuota paskola, kiek esi paėmęs ir pan. Kaip žinoma, jei esi neseniai paėmęs, ta paskola yra jautresnė paskolų svyravimui, nes didesnė įmokos grąžinimo dalis yra palūkanų dedamoji“, – sakė jis.
„Luminor“ bankas dar birželio viduryje prognozavo, kad paskolų įmokų augimas neturėtų būti drastiškas – daugelis klientų, skaičiuodami galimą paskolos įmokos augimą, pripažinę, jog įsivaizdavo blogesnę situaciją. Bankas penktadienį patvirtino portalui, kad žemiau pateikiami skaičiavimai tebėra aktualūs.
Šiuo metu „Luminor“ banke vidutinė būsto paskolos suma yra apie 93 tūkst. eurų. Jei „Euribor“ pakiltų nuo 0 iki 1 proc., vidutinė paskolos įmoka išaugtų apytiksliai nuo 40 iki 60 eurų. Kiek konkrečiai padidėtų įmoka, priklauso nuo turimos paskolos maržos ir paskolos termino.
Bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad gyventojams ir įmonėms reikia įvertinti įvykusius pokyčius, reikia turėti atsargų ir manevro laisvės.
„Tiesiog situacija pasikeitusi. Matome kituose pasaulio regionuose gerokai drastiškesnį palūkanų normų kėlimą ir panašu, kad tikrai į neigiamų palūkanų normų zoną greitu laiku nenersime atgal“, – prognozuoja bendrovės INVL ekonomistė.
Kalbėdama apie paskolų įmokų augimą ji rekomenduoja kiekvienam asmeniškai pasiskaičiuoti ir pasiruošti ateinančiam periodui.
„Kuris iš principo nėra kažkas labai baisaus, pasižiūrėjus į ilgalaikę palūkanų normų retrospektyvą. Čia mes pastarąjį dešimtmetį tiesiog buvome labai išlepinti tokios netipinės, netradicinės ir beprecedentės neigiamų, žemų palūkanų normų eros“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį ir į viešuosius finansus – juos bus būtina planuotis atidžiau.
„Nes kylančios palūkanų normos ir atitrauktas kiekybinis skatinimas yra labai svarbūs faktoriai finansų rinkoms. Šalių rizikos profilius finansų rinkų dalyviai pradės vertinti gerokai atidžiau“, – konstatavo ekspertė.
Gali būti sunkiau pasiskolinti
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas skaičiuoja, kad 200 tūkst. eurų paskola šių metų pabaigoje galėtų pabrangti mažiausiai 100 eurų, o gal ir daugiau, tačiau jis atkreipia dėmesį ir į kitą naują aplinkybę: riziką, kad pasunkės paskolų gavimas.
„Kalbėti reikia ne tik apie tai, kad brangsta paskolos ir didės paskolų įmokos, bet ir apie kitą aspektą: sudėtingesnes, prastesnes galimybes tiek įmonėms, tiek gyventojams pasiskolinti bankuose. Nes šiuo metu finansų rinkose jau pilna apimtimi gyvena naratyvas, kad į euro zonos ekonomiką ateina recesija ir kad į JAV ekonomiką ateis recesija“, – sako A. Izgorodinas.
Anot jo, bankai ir Lietuvoje, ir kitose euro zonos šalyse labai konservatyvūs, atsargūs, jie pradės griežčiau skolinti pinigus įmonėms ir vartotojams. Tai yra, gali padidėti atmestų paraiškų dalis ir tam gyventojai turi ruoštis.
„Tarkime, žmogus šiuo metu nori pirkti būstą, bet dirba rizikingame sektoriuje, kuris priklauso, pavyzdžiui, nuo energetikos kaštų arba nuo žaliavų iš NVS rinkų pirkimo ir, atitinkamai, bankas tokiai įmonei ar žmogui gali pasakyti, kad dėl išaugusios ekonominės rizikos mes jums neskolinsime“, – aiškino ekspertas.
A. Izgorodinas sako, kad įvykdytas palūkanų normų pakėlimo mastas yra rizikingas.
„Europos Centrinis bankas labai negatyviai nustebino savo veiksmais, nes jie pakėlė bazines palūkanas daugiau negu buvo tikėtasi, ir aš sakyčiau, daugiau negu reikia, turint omenyje, kad išankstiniai verslo pasitikėjimo indikatoriai euro zonoje rodo, kad ji praktiškai paniro į recesiją. Mano manymu, ECB šiek tiek persistengė“, – kalbėjo ekspertas.
Jo teigimu, svarbu nepamiršti ir dabarties konteksto: kylančios energijos išteklių kainos, būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, – esą šis ECB sprendimas galėtų pakirsti vartojimą.
„Bet čia ir yra paslėptas Europos Centrinio Banko tikslas (...). Jis tikisi infliaciją sumažinti nuo daugiau negu 8 proc., kuri yra dabar, iki maždaug 2 proc. Bet vienintelis būdas pasiekti tokį tikslą esant energetikos kainų infliacijai, – sukelti iš esmės dirbtinę krizę tam, kad kristų vartojimas, kad kristų pasaulinės žaliavų kainos ir tam, kad, atitinkamai, sulėtėtų bendra infliacija“, – sako A. Izgorodinas.
Ko galima laukti? Bazinių palūkanų normų ir „Euribor“ augimo prognozės
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad SEB grupė palieka prognozę, jog ECB rugsėjį dar 50 bazinių punktų padidins palūkanų normas, spalį – 25, o gruodį – dar 25 punktais, tai yra, šiuos metus bazinės palūkanų normos baigtų su +1 proc.
„Bus 1 proc. metų pabaigai, o kitais metais būtų dar du bazinės palūkanų normos didinimai, kas reikštų, kad – iš esmės, tai yra spėjimas, daug nežinomybės, – kitų metų pabaigai 1,5 proc. palūkanų bazinė norma transformuojasi į 1,7-1,8 procento „Euribor“, kas maždaug atitinka rinkos lūkesčius“, – „Delfi“ komentavo T. Povilauskas.
Jo teigimu, trijų mėnesių „Euribor“ šių metų pabaigoje galėtų būti apie 1,3 proc.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Delfi“ sakė, kad sandoriai rodo, jog „Euribor“ metų pabaigoje, gruodžio mėnesį bus 1,5 proc., kitų metų pabaigoje bus beveik 2 proc.
„Apie ką mes turime kalbėti – ne tai, kad „Euribor“ bus 0, koks jis buvo pastaruosius 10 metų, bet jau kiekviena šeima, kiekvienas asmuo, turintis finansinių įsipareigojimų, turėtų paskaičiuoti, kaip keisis tie įsipareigojimai per ateinantį pusmetį, per ateinančius metus. Nes dabar jau „Euribor“ nebėra 0. Daugelis gyventojų įprato, kad yra 0, plius kažkokia marža“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, „Swedbank“ prognozuoja, kad ECB kelis kartus pakels bazines palūkanų normas maždaug iki 1 proc. ir jau nebekels jų, nes ir infliacija rudenį sparčiai pradės mažėti, „ir tikėtinas ekonomikos augimo sulėtėjimas, gal netgi stagnacija tokiomis aplinkybėmis. Tai tiesiog nebebus poreikio taip griežtinti tą pinigų politiką“.
„Dabar ECB padidino pirmą kartą per 11 metų tas bazines palūkanas tokiu dideliu pirmu žingsniu, 0,5 proc. punkto, bet turbūt irgi matydamas, kad greitai jau nebebus erdvės ir galimybių kelti tas palūkanų normas. O parodyti rinkoms, gyventojams, kad Europos Centrinis Bankas yra rimtai nusiteikęs valdyti infliaciją, reikėjo“, – sako N. Mačiulis.
Anot jo, tikrai labai maža tikimybė, kad euro zonos reguliuotojas kels palūkanų normas tiek, kiek pakėlė ir kels JAV Federalinė rezervų sistema (FED).
„Ten palūkanų normos kyla sparčiau, piką pasieks turbūt daug aukštesniame lygyje negu Europoje, tad čia gyventojams irgi nereikėtų labai baimintis, kad „Euribor“ pasieks 4-5 proc., kaip buvo maždaug 2007 metais. Čia tikrai labai mažai tikėtinas scenarijus“, – sakė ekonomistas.
Bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė mano, jog palūkanų normų kėlimas apskritai nėra taiklus instrumentas infliacijai suvaldyti, o ECB „neprognozuotas ir netikėtas sprendimas“ ir didesnis dabartinis palūkanų normų kėlimas yra ženklas, kad reguliuotojas įvertino tokių veiksmų sudėtingumą perspektyvoje ir rizikas nugramzdinti euro zoną į recesiją.
Ji atkreipia dėmesį, kad „yra labai daug rizikos židinių, kurie niaukia euro zonos perspektyvas“.
Ekspertė neatmeta galimybės, kad „Euribor“ gali ilgainiui paaugti ir iki 2 proc., tačiau atkreipia dėmesį, kad tvyro didelis neapibrėžtumas ir ECB veikiausiai labai atidžiai vertins makroekonominę euro zonos situaciją, kartu turbūt neturi iš anksto suplanavęs, kiek bus padidintos palūkanų normos.
„Reikėtų, matyt, vadovautis ta tiesa, kad reikia ruoštis blogiausiam scenarijui, bet džiaugtis, jeigu jis neišsipildo“, – sakė ekonomistė.
Bazinė palūkanų norma nusako, kokias palūkanas centriniam bankui už skolinimąsi iš jo moka komerciniai bankai. ECB praėjusią savaitę pirmą kartą per 11 metų padidino palūkanų normas. Šitaip didinant „pinigų kainą“, o kartu ir branginant skolinimąsi, siekiama „vėsinti“ ekonomiką ir suvaldyti infliaciją euro zonoje iki norimų 2 proc. Birželį ji pasiekė 8,6 proc. – rekordinį šiam valiutos blokui lygį.