„Kadangi blynų gamyboje reikalingas didesnis kaitinto aliejaus kiekis, dažniausiai jie gaminami iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų, tai jų maistinė vertė – maistinių medžiagų kiekis – yra maža. Bet, žinoma, šventes reikia švęsti, tradicinius patiekalus valgyti, tačiau ne per dažnai. Saikingumas ir švenčių metu turi būti greta žmogaus“, - sako specialistė.
Jos teigimu, blynus be didelių pastangų galima paruošti daug sveikesnius.
Nemažai kulinarų kepimui naudoja šalto spaudimo (virgin arba extra virgin) alyvuogių aliejų, tačiau ant jo kepti galima tik labai trumpai. Blynus geriausia kepti ant nerafinuoto kokoso, palmių ar žemės riešutų aliejaus arba lydyto sviesto, tik su juo blynai bus riebesni.
„Didelį skirtumą turi ir miltai. Vietoje kvietinių miltų, rinkitės grikių miltus arba senųjų kviečių (speltos) miltus. Nenorint radikaliai pakeisti skonio, šiuos miltus galima maišyti su mėgiamiausiais įprastiniais“, - sako gydytoja dietologė.
Speltos (laukinių kviečių) sudėtyje yra daugiau baltymų, o ir glitimo struktūra visiškai kitokia nei kitų kviečių, todėl ir poveikis žmogaus organizmui skiriasi. Tyrimais nustatyta, kad speltos glitimas nesukelia alergijos pusei tiriamųjų, jautrių kitų kviečių glitimui. Be to, spelta turi beveik visus vitaminus ir maistingąsias medžiagas, reikalingas žmogaus organizmui. Jos yra susikaupusios ne tik grūdo apvalkale (kaip kitų kviečių), bet visuose grūdų sluoksniuose, todėl išlieka net ir itin smulkiai sumalus. Galiausiai, vietoje cukruje skendinčios uogienės siūloma rinktis natūralų jogurtą, medų.
JAV reabilitavo riebų maistą
Tuo metu Jungtinių Amerikos valstijų mitybos specialistų komitetas nusprendė atsisakyti įspėjimų dėl pernelyg didelį cholesterolio kiekį turinčių produktų vartojimo. Toks sprendimas priimtas po 40 metų gyvavusių vyriausybinių įspėjimų dėl cholesterolio vartojimo keliamų pavojų.
Kaip rašo „The Washington Post“, cholesterolis nebeturi būti vertinamas kaip nerimą kelianti medžiaga, nors dar prieš penkerius metus buvo manoma kitaip. Mitybos specialistų komitetas priėmė sprendimą, kad per didelis cholesterolio kiekis amerikiečių mitybos racione priklauso viešosios sveikatos sričiai. Šis sprendimas rodo daugelio mitybos specialistų mąstymo evoliuciją.
Ekspertų manymu, didesnį pavojų kelia ne daug cholesterolio turintys kiaušiniai, krevetės ar omarai, o didelį sočiųjų riebalų kiekį turinti riebi mėsa, pienas ir sviestas. Tiesa, naujas požiūris į cholesterolį maisto produktuose nepaneigia įspėjimų dėl per didelio „blogojo“ cholesterolio kiekio kraujyje, kuris yra siejamas su širdies ligomis. Be to, dalis ekspertų įspėja tam tikrų problemų dėl širdies turinčius asmenis ir toliau vengti produktų, kuriuose gausu cholesterolio.
JAV gyventojų nebestebina prieštaringi mitybos patarimai, kuriuos gausiai dalija Mitybos specialistų komitetas. Harvardo aukštosios viešosios sveikatos mokyklos Mitybos katedros vadovas Walteris Willettas taip pat buvo linkęs vadinti pasikeitusį požiūrį į cholesterolį logišku sprendimu.
„Mąstymas turėjo pasikeisti“, - patikino jis.
Vis dėlto cholesterolio vartojimo vertinimas taip pat rodo mitybos mokslo kompleksiškumą ir tyrimų, kurie galėtų padėti amerikiečiams, ieškantiems patarimų, ką valgyti, trūkumą.
JAV cholesterolis nuo 1961 m. nuolat buvo įtraukiamas į JAV širdies gydytojų asociacijos rekomendacijas. Vėliau atitinkamos rekomendacijos buvo parengtos ir federalinės valdžios lygmeniu. Šie specialistų patarimai pakeitė mitybos įpročius. Pavyzdžiui, kiaušinių vartojimas sumažėjo apie 30 proc., o tai skaudžiai smogė ūkininkams. Vis dėlto po daugiau nei šimtmetį trukusių tyrinėjimų mokslininkų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!