Ne išimtis – ir Švedijoje gyvenantys lietuviai. Nors vidutinis atlyginimas šioje šalyje – maždaug 3,8 karto didesnis nei Lietuvoje, lengvas šokas gali ištikti nebent prabangiuose restoranuose ar kavinėse.
DELFI apsilankė keliose parduotuvėse Stokholme, kur parduodami maisto produktai ir buitinės prekės. Palyginti galite ir tai, kiek kainuotų pietūs ar vakarienė viešojo maitinimo įstaigose.
Žuvis ir mėsa – brangiau
Tarkime, kilogramas kiaulienos šonkauliukų Švedijos prekybos centre kainuoja maždaug 6 eurus, nugarinės – apie 6,99 euro, faršo – apie 6 eurus, saliamis – nuo 2,6 euro, rūkyto kumpio atraižos – nuo 0,99 euro.
Kilogramas lašišos filė – apie 25 eurus, menkės filė – 28 eurus, kilogramas krevečių – nuo 9,49 euro.
0,5 kg sviesto – 3,9 euro, skirto kepiniams – 2,1 euro, jogurtai kainuoja nuo 1,49 euro už litrą, 0,5 kg. tarkuoto fermentinio sūrio pakuotę galima įsigyti už 3,6 euro, kilogramą pigiausio – už 6,2 euro.
1 kilogramas žemės riešutų kainuoja nuo 2,95 euro, 0,4 kg. anakardžių – nuo 4,65 euro, skardinė pupelių – 0,89 euro, 10 vienetų dėžutė ekologiškų kiaušinių – 3,3 euro.
Itin pamėgti – ekologiški produktai
Lankantis parduotuvėse nesunku suprasti, kad švedai itin pamėgę ekologiškus vaisius ir daržoves – jų pasirinkimas yra itin platus.
Kilogramas ekologiškų ilgavaisių agurkų kainuoja maždaug 1,5 euro, bulvių – nuo 2 eurų, saldžių bulvių – nuo 4,4 euro, brokolių – 1,99 euro, česnakų – 10,9 euro, citrinų – 4,99 euro, sviestinio moliūgo – 3,49 euro, du avokadai kainuoja 2,5 euro.
Ne ekologiškos morkos kainuoja maždaug 1 eurą už kilogramą, maži pomidoriukai – 1,59 už 250 gramų pakuotę, supakuotos salotos – nuo 1,69 euro.
Kilogramas švediškų obuolių, pažymėtų eko ženklu, kainuoja 2,8 euro, kiviai parduodami už nuo 1,5 euro už kilogramą, toks pat kiekis melionų kainuoja nuo 2,8 euro, persimonų – nuo 2 eurų, bananų – maždaug 2,2 euro. Neekologiški mandarinai įkainoti 3,5 euro už kilogramą.
Kiek kainuoja higienos prekės?
Tualetinis popierius įkainuotas nuo 2,4 euro už 4 rulonėlių pakuotę, 10 vienetų popierinių servetėlių – nuo 1,7 euro, šiukšlių maišų pakuotė – maždaug 2 eurais.
„Nivea“ rutuliniai dezodorantai įkainoti po 1,7 euro, populiarių firmų šampūnai paprastai kainuoja iki 3 eurų.
Skystas skalbiklis „Neutral“ kainuoja maždaug 4,45 euro, 1,4 kg skalbiamieji milteliai „Neutral“ – 2,9 euro.
Alkoholio kainos negąsdina
0,33 l. Talpos 3,5 promil. Stiprumo „Calsberg“ alaus skardinė kainuoja 0,99 euro, alus buteliukuose – nuo 0,99 euro.
Tarkime, buteliukas „Mariestads“ alaus kainuoja 0,99 euro, „Clausthaler“ – 1,29 euro, „Öl ljus lager“ – 1,69 euro.
Tiesa, įprastose maisto prekių parduotuvėse stipraus alkoholio įsigyti negalima – čia veikia valstybinis alkoholio monopolis.
„Twinings“ arbatų galima įsigyti už nuo 4,7 iki 5 eurų, 0,33 litro talpos limonado „Sanpellegrino“ – už 0,95 euro, vaisvandenių „Sprite“, „Fanta“ ar „Coca cola“ kaina – maždaug 1,2 euro už 0,5 talpos buteliuką, dvi skardinės energijos suteikiančio gėrimo buvo parduodamos už 3,5 euro.
Maisto prekių ir drabužių kainos, tikina, beveik susilygino
Lietuvės Monikos teigimu, tik atvykus į Švediją, prieš šešerius metus, kainos kėlė šoką, tačiau, svarsto, dabar arba priprato, arba kainos Lietuvoje tiesiog gerokai pakilo.
„Kai perversdavai, kainos buvo smarkiai aukštesnės. Ko gero, dar gana ilgai mintyse skaičiuodavau, kiek konkreti prekė kainuos litais, tačiau šiuo metu ta nuoskauda: „Oi, brangu“, jau išgaravusi“, – kalbėjo emigrantė.
Tačiau pastaruoju metu, pripažino, ją ėmė stebinti įkainiai gimtinėje.
„Paslaugų kainos vis dar yra mažesnės, bet maisto prekių, drabužių kainos beveik susilygino. Pavyzdžiui, litras pieno Švedijoje kainuoja maždaug eurą, pusė kilogramo sviesto – apie 2,5 euro, 400 gramų grietinės indelis – apie 2 eurus“, – vardijo Stokholme gyvenanti lietuvė.
Pasak Monikos, pinigai tikrai nėra svarbiausia, tačiau tokia nelygybė piktina.
Vien už kambario nuomą – iki 700 eurų
Savo ruožtu inovacijų koučerė Neda Nordin atkreipė dėmesį, kad kone trečdalį atlyginimo švedai turi išleisti būsto nuomai.
„Dėl didžiulių nuomos kainų čia daug kas gyvena „komunomis“ arba „ant kambario“. Jeigu Lietuvoje butą įprasta dalintis tik studentams, tai Stokholme taip daro net solidžias pajamas gaunantys žmonės. Pavyzdžiui, kambario nuoma Stokholme kainuoja iki 700 Eur/mėn, o vieno kambario butuko centre – apie 1,5 tūkst. Eur/mėn.
Kai vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių yra 3,2 tūkst. Eur., nenuostabu, kad daugelis gyvena nuo atlygio iki atlygio. Baugina ne tik didelė nuomos kaina, bet ir nežmoniškas būstų trūkumas, „antrų rankų“ kontraktų nepastovumas. Per trejus metus gyvenamąją vietą pakeičiau šešis kartus, o norint susirasti būstą reikėjo skirti ne mažiau pastangų nei ieškant darbo“, – pripažino lietuvė.
Įvardijo alkoholio kainų skirtumus
Tuo metu valstybinėje Švedijos alkoholio pramonėje „Systembolaget“ dirbanti lietuvė Rita tikino, kad stiprieji gėrimai, jei palyginsime su Lietuva, čia yra gerokai brangesni, tačiau silpnieji kainuoja panašiai, o nealkoholinis vynas – net pigesnis nei Lietuvoje.
Anot Ritos, pavyzdžiui, 0,7 litro „Absolut“ degtinės Švedijoje kainuoja apie 30 eurų, kai Lietuvoje – vos daugiau nei 10 eurų, tokia pati talpa konjako „Hennessy“ esą kainuoja maždaug dvigubai brangiau.
Tiesa, įdomu tai, kad kai kurių populiarių gėrimų Švedijoje nerasite, kadangi ši šalis yra patvirtinusi aukštesnius kokybės reikalavimus. Dėl to, pavyzdžiui, čia pardavinėjama mažiau ir brendžių.
„Systembolaget“ kiekvienoje savivaldybėje turi parduotuvę, alkoholis pristatomas ir į namus, taikant visas sąlygas. Iš viso pardavinėjame apie 1,5 tūkst. įvairių gėrimų, dar 1,8 tūkst. – užsakomieji, kurių parduotuvėje nerasi, tačiau užsakymas papildomai nekainuos“, – sistemą aiškino lietuvė.
Atkreipė dėmesį į paslaugų kainas
Ritos teigimu, Švedijos parduotuvėse viskas kainuoja šiek tiek brangiau nei Lietuvoje, tačiau paslaugų kainos jau vejasi.
„Pavyzdžiui, už ilgų plaukų kirpimą ir dažymą čia moku apie 140 eurų, Radviliškyje – apie 60 eurų. Jei lygintume su Vilniumi, neabejoju, kad kainos – labai panašios. Tarkime, gelinį lakavimą atlieka tos pačios imigrantės. Gali jį pasidaryti ir už 12 eurų, Švedijos salone tai kainuos dvigubai brangiau“, – dėstė Rita.
Pasak jos, švedai visiškai nedemonstruoja prabangos, tai – prasto skonio ženklas. Tiesa, jie itin mėgsta keliauti, tad daugiausiai investuoja į tai.
„Aš kažkada skaičiavau, kad uždirbdamas vidutinį atlyginimą Švedijoje galiu nusipirkti toną kuro, manau, kad Lietuvoje tiek tikrai neįpirksi“, – paklaustas apie vietines kainas, pridūrė jos vyras Ignas.
Pragyventi – dvigubai brangiau nei Lietuvoje
2017 m. rugsėjį atnaujintais „Eurostat“ duomenimis, namų ūkių vartojimo, įskaitant netiesioginius mokesčius, palyginamasis kainų lygis Švedijoje yra 124,1, kai Lietuvoje – 63,4. Pavyzdžiui, Latvijoje jis – 70,8, o Estijoje – 76.
Šis rodiklis parodo, ar pragyvenimas konkrečioje šalyje yra aukštesnis ar žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Jei rodiklis didesnis nei 100, vadinasi, šalis brangesnė, jei mažesnis – pigesnė. Taigi, panašu, kad Švedijoje pragyventi – kone dvigubai brangiau nei Lietuvoje.
Beje, netiesioginiai mokesčiai apibrėžiami kaip pajamų mokesčiai, kuriuos mokesčių mokėtojas sumoka ne gaudamas pajamas, o jas išleisdamas, t. y. įsigydamas prekių ir paslaugų. Pavyzdžiui, tai – pridėtinės vertės mokestis, pardavimo mokestis, akcizas.
Vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 3,8 karto mažesnis
„Eurostat“ duomenimis, pagal vartojimo prekių kainų indeksą 2015 m. Švedijoje maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų indeksas siekė 124 (Lietuvoje – 78), tai – šešta brangiausia šalis Europos Sąjungoje.
Galima priminti ir tai, kad Švedijoje vidutinis atlyginimas po mokesčių yra beveik 2,5 tūkst. eurų, minimalus atlyginimas čia nėra nustatytas.
Savo ruožtu Lietuvoje vidutinis atlyginimas trečiąjį šių metų ketvirtį buvo maždaug 657 eurai „į rankas“. Jis – 29,1 proc. kuklesnis nei Estijoje ir 8 proc. mažesnis nei Latvijoje, rodo statistika.
Atlikto eksperimentą: kiek tos pačios prekės kainuoja Švedijoje ir Lietuvoje?
DELFI primena, kad birželio pabaigoje žurnalistai sudarė maisto prekių krepšelį iš įprastų maisto ir kasdienio vartojimo prekių ir patikrino, kiek visa tai kainuoja Lietuvoje, Latvijoje ir Švedijoje.
Į krepšelį buvo įtraukta 500 g pokelis makaronų, 1 kg fermentinio sūrio, kvietinių miltų, pieniškų dešrelių, jautienos kumpio, bananų, bulvių, pomidorų, duonos, taip pat 10 vnt. kiaušinių, 1 l pieno ir 750 g dėžutė skalbimo miltelių.
Stokholme esančioje parduotuvėje tirti mažiausiai kainuojantys produktai be akcijų, o Rygoje ir Vilniuje apsilankyta tame pačiame prekybos centre ir buvo lyginami pigiausi to paties prekės ženklo gaminiai be akcijų, jei to paties gamintojo prekių nebuvo, lygintos mažiausios kainos.
Įvertinus visų krepšelių sumas, apsipirkę Stokholme išleisite 690,50 kronų arba 70,70 Eur, o Rygoje ir Vilniuje už tas prekes sumokėsite daugiau nei dvigubai mažiau, krepšeliai atitinkamai kainuos 29,36 Eur ir 26,93 Eur.