22 straipsnių
Šiandien, kalbant apie kalbą ir kalbos politiką, vyrauja dvi kraštutinės pozicijos. Iš vienos pusės regime daug sentimentalumo, peraugančio į verkšlenimą, kai kurie kalbą kelia net į religijos lygmenį. Kitoje pusėje matome visišką cinizmą: kam ta kalba, kuria galima susikalbėti tik viename siaurame ...
Artėjant rinkimams, įvairioms partijoms dėstant savas pozicijas, gali kilti klaidingas įspūdis, jog šiandieninei valdančiajai koalicijai galima priekaištauti tik dėl vidaus politikos, o jos užsienio politika – palaikytina. Tad reikia išryškinti kelis aspektus iš šio politinio lauko, įvardijant esmin...
Iš literatūros žinomas pavyzdys, kaip vagis, nukreipdamas dėmesį nuo savęs, bėga minios priekyje, šaukdamas: laikyk vagį! Tai šiandien ypač ryšku tarp fašistų medžiotojų.
Vakarų pasaulis patiria vis sunkesnius iššūkius iš išorės. Rusija, Kinija, islamo šalys vis agresyviau diktuoja savo sąlygas globaliai tvarkai. Dar didesnė problema Vakarams kyla iš vidaus. Dešinės ir kairės santykiai vis labiau poliarizuojasi. Vietoje diskusijos partnerių lieka priešai, kuriuos rei...
Prieš kiekvienus rinkimus bambantys patriotai gieda Lietuvai gedulo maršus. „Neišrinksite mūsų – galas Lietuvai!“ „Šie rinkimai – lemtingi!“ „Dabar arba niekad!“ Apokalipsė ir taškas.
Artėjant Europos Parlamento (EP) rinkimams Laisvos visuomenės institute (LVI) atlikome tyrimą, kuriame nagrinėjome kandidatų nuostatas šeimos sampratos, gyvybės apsaugos, lytiškumo, žmogaus orumo klausimais. Praeitame straipsnyje pateikėme dabartinių EP narių, siekiančių perrinkimo, nuostatų analizę...
Šiandien, Europos Sąjungoje kalbant apie laisvę ir žmogaus teises, ypatingas dėmesys skiriamas LGBT+ bendruomenei ir judėjimui. „Bendruomenės“ ir „judėjimo“ sąvokos čia – problemiškos: absoliuti dauguma LGBT+ asmenų nei buriasi į bendruomenes polinkių pagrindu, nei šiuo pagrindu kur nors juda. Visgi...
Šiandien Lietuva ir visa Europa gąsdinama radikaliąja dešine. Savo ruožtu tie, kurie įvardijami radikaliąja dešine, perspėja dėl politinių sistemų slinkties į radikaliąją kairę. Šiame kontekste vis daugiau žmonių, išvargintų vienos ar kitos pusės kraštutinumų, ieško vidurio kelio.
Ne taip seniai Lietuvą šiurpino istorija, kai „vaikų teisių“ įstaigos atstovai plėšė nuo mamos klykiantį vaiką. Kaip ir Garliavos atveju, į vaiko sprendimą žiūrėta mažiausiai. Už jį sprendžia valdžia.
Mokytojų streikas darsyk apnuogino kur kas platesnę ir gilesnę problemą nei maži atlyginimai. Labiau nei pinigų pedagogai išsiilgę orių darbo sąlygų. Deja, su dabartine žmogaus teisių koncepcija kalbėti apie orumą – tas pats, kaip apie dangiškus migdolus.
Dabartinė valdančioji dauguma, sudaryta iš konservatoriais ir liberalais besivadinančių partijų, identifikuojama įvairiai. Dažniausiai kritikai iš dešinės vadina šias partijas marksistinėmis. Ligšiol tai keldavo juoką. Lyg parama klajokliams ar šešiaspalviams reikštų marksizmo esmę. Tokie kritikai v...
Ilgametis Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius, griežtai prieštaraudamas konservatyviųjų savo partijos kolegų siūlymui partnerystės klausimą spręsti referendumu, pasakė du svarbius teiginius. Pirma – daugumai patikėti mažumos likimą iš principo ydinga. Antra – dauguma gali klysti. Šie teiginiai...
Yra žmonių, kurie visada geriau žino, ko reikia kitiems, už juos pačius. Dažniausiai tai būna įvairių srovių autoritarai, bet jau kuris laikas taip mąsto ir elgiasi liberalai. Kaip tik tie, kurie teoriškai teigia kiekvieno žmogaus teisę pačiam pasirinkti ir pačiam už save kalbėti.
Šiandien daug kalbama apie ekstremizmą bei radikalizmą. Šios sąvokos dažnai naudojamos kaip sinonimai, nors taip nėra. Radikalai siekia esminių, sisteminių permainų. Kartais jie naudoja kraštutines priemones, bet to galima ir išvengti. Ekstremistai iš principo yra kraštutinių priemonių šalininkai, n...
Jei žiūrėsime į šiuolaikinių Kremliaus šalininkų retoriką Lietuvoje, pastebėsime tris dalykus. Pirmiausiai tai – žmonės, stokojantys aiškios istorinės atminties. Antra – šie asmenys piktinasi liberalia kultūrine ir ekonomine politika, vyraujančia mūsų valstybėje. Trečia – jiems trūksta tikslios info...
Kai policijos pareigūnai šuns būdoje uždusino pasaulinio garso mokslininką, mąstytoją, kūrėją Gintarą Beresnevičių, pasipylė priekaištai iš Lietuvos intelektualinio žiedo ir apskritai – iš visuomenės. Kilo skandalas. Surengta televizijos laida, kurioje vienas iš policijos vadų pareiškė: jei norite, ...
Jokia paslaptis, kad sovietų propaganda patriotizmą ir nacionalizmą ilgus dešimtmečius tapatino su fašizmu ir nacizmu. Fašizmo etiketės klijuotos ir Antano Smetonos politinei sistemai, ir 1941 m. sukilėliams, ir pokario partizanams, o galiausiai – ir Sąjūdžiui.
Prieš kelias dienas teko skaityti vieno kolegos klausimą: kam Lietuvai reikia dar vienos partijos? Jau iš pat pradžių tenka patikslinti: šiuo metu, kai skaitote šias eilutes, Lietuvoje kuriamos mažiausiai trys partijos. Kiekviena jų pretenduoja būti vienintele, pagal ambicijų lygį – visoje alternaty...
Debatuose apie Lietuvos žemės pardavimą užsieniečiams teko stebėti epizodą, kuriame pereita į kur kas gilesnį ir platesnį klausimą, nei pirminė tema. Tautininkui Juliui Pankai užsiminus apie vertybes Laisvosios rinkos instituto atstovė Rūta Vainienė jam atrėžė, jog pagrindinė vertybė yra laisvė, o v...
Šiuolaikinis tautininko, nacionalisto, tautinio patrioto įvaizdis – uždaras provincialas, sėdintis savo kiemelyje, apsitvėręs aukšta tvora, paniškai bijantis viso, kas už jos. Svetimo, įtartino, pavojingo. Žinoma, tie pavojai pagal šį įvaizdį – tik įsivaizduojami. Stereotipinis tautininkas pats kuri...
