15 straipsnių
Šis sąvokų junginys, pasiskolintas iš Oswaldo Spenglerio knygos viršelio, kurios idėja brendo Pirmojo pasaulinio karo metu, nurodo į tam tikrus iššūkius. Kuomet civilizacija nebeturi savyje užtaiso tęsti savųjų pradėjimų, ji pradeda trauktis ir žlugti. Kaip matėme iš Romos ir Konstantinopolio žlugim...
Žlugus Vakarų Romos imperijai, romėniškam pasauliui neatėjo pabaiga. Imperatoriaus Konstantino Didžiojo įkurtas imperijos centras Rytuose toliau egzistavo ir buvo pasaulio centras. Konstantinopolio gyventojai save ir toliau suvokė kaip romėnus. Dar kurį laiką jų gretose dominavo net ir lotynų kalba.
Istorikas, gyvendamas savo laike, yra pasmerktas galvoti apie praeitį. Jo žvilgsnis praeitin dažniausiai turi motyvaciją. Žiūrėdamas į praeitį jis galvoja, kaip dabartyje sukurti prasmingą ateitį. Todėl neišvengiama, kad nuolat mąstoma praeities temų kontekste, siekiant pabandyti praplėšti ateitį ga...
Karo akivaizda ir jo nuolatinė grėsmė nuolat verčia galvoti apie gynybą, kuo, kaip ir kas gins Lietuvos laisvę, jeigu mes būtume užpulti. Rinkimų akivaizdoje malonu girdėti apie tai, jog beveik lenktyniaujama, kas pasiūlys daugiau lėšų skirti gynybai, todėl 2 procentai nuo bendrojo vidaus produkto j...
Rugsėjo mėnuo akademinei bendruomenei – grįžimo į normalią darbo rutiną laikotarpis, kada turime nuspręsti, kokie darbai virsta artimiausių dienų, mėnesių ar metų prioritetais. Akademijos sušurmuliuoja naujais studentais ir dėstytojai gali vėl įsilieti į jaunatvišką sąmyšį. Tačiau taip pat egzistuoj...
Minint Molotovo-Ribentropo paktą, galima pamąstyti apie Lietuvos situaciją XX amžiuje. Neabejotina, kad atkurta jauna valstybė turėjo labai geras galimybes startuoti kaip modernus organizmas. Jis kūrė, ne visada sėkmingai, savo kelią į priekį. Mes pripratę mąstyti apie tai, kad prasidėjęs Antrasis P...
Istorinė atmintis gali būti suvokiama kaip individualus reiškinys, priklausantis šeimos, giminės ar net personalinių pasakojimų sferai, kuris susijęs su turimomis patirtimis ir išgyvenimais, įkontekstintais istoriniuose procesuose. XX amžiuje tai gali būti labai įvairūs aspektai: dalyvavimas Neprikl...
Yra du dalykai, apie kuriuos norisi paminėti pirmiau, negu kalba pasisuks apie Mindaugo karūnaciją. Pirmiausia reikia paminėti, kad Lietuvos valstybės susikūrimas yra rimta mokslinė problema, kur mokslininkai diskutuoja, ieško argumentų ir net rimtai apsisvaido kaltinimais. Tokia situacija kontrastu...
Lietuvos aukštojo mokslo sistema turi daugybę skaudulių. Kai kuriuos mes galime įvardyti tiesiog burtažodžiais, o kai kurie yra realios problemos, kurios gali būti nesunkiai išsprendžiamos, tačiau nėra sprendžiamos. Nežinau, ar tam trukdo fantazijos stoka, ar tiesiog aplaidumas. O gal tiesiog išsikė...
Besidžiaugiant gerais Lietuvos universitetų pasirodymais tarptautiniuose reitinguose, galima paklausti, o kiek tame matome valstybės prioriteto? Lietuvoje pasauliniai universitetų reitingai yra pačios sistemos indikatorius. Ir nors pasaulyje jau pasitaiko atvejų, kada aukštas pozicijas užimantys uni...
Ukrainos istorija – vienas iš politinio ar informacinio karo laukų. Bandydami suvokti, kodėl Ukraina yra Ukraina, mes nuolat turime prisiminti istoriją, eiti ir bandyti aiškintis, kas nutiko, kad susiformavo būtent tokia situacija, kada turime ne vieną rytų slavų valstybę, o tris.
Pradėkime nuo terminų apsibrėžimo. Litvinizmas (arba licvinizmas) yra baltarusių nacionalistų šovinistinė idėja, kurios pagrindinis teiginys, jog lietuviai nedalyvavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kūrimo procese, tikrieji lietuviai yra baltarusiai, o tuo tarpu mes, lietuviai, esame žemaičiai, ...
Jau visai greitai pasaulis apsivers ir mokytojo profesija taps prestižine. Pedagogams galima pasiūlyti pakentėti dar metelius, ir viskas, švenčiant 2025 metus bus galima šauti šampaną ir mėgautis ne tik jo skoniu, bet ir prestižu.
Gruodis yra tas laikas, kada suvedinėjamos metų sąskaitos, bandoma apibendrinti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis gyveno ir veikė individas, bendruomenė, valstybė ar visas pasaulis. Todėl natūralu, kad šiuo laiku galima ne tik pabandyti pažvelgti į praėjusius metus, tačiau ir į visą metų eilę, atsitrau...
Grįžtant prie Justino Marcinkevičiaus skaitinių ir apmąstant jo trilogiją, būtina pažymėti, kad „Mažvydas“ susilaukia daugiausia kritikos. Iš tiesų, mums sunku pamatyti jame liuteronų kunigo buitį ir kasdienybe, o pats Mažvydas su laiku lyg ir padaromas nebe dvasininku, bet lietuvių kalbos mokytoju.
