Silkės eksperimentas: patikrino, kiek pakuotėse yra silkės, o kiek – sveikatai nenaudingų priedų

Be silkės, matyt, neįsivaizduojama nė viena lietuvio šventė. Silkė pataluose, su grybais, su avokadais, su morkomis ir razinomis... Fantazijai ribų nėra. Ir atrodytų – sveikintinas pasirinkimas, ypač vertinant tai, kad lietuviai žuvies vis dar valgo per mažai. Viskas būtų gerai, jei nežiūrėtume į silkės sudėtį. O ten – ko tik nėra: skonio stiprikliai, konservantai ir kiti priedai, kurie su sveikata neturi nieko bendro. Maisto saugos ir kokybės specialistė Asta Kairiūkštė apžvelgė populiariausių silkių sudėtį ir pasakė, į ką atkreipti dėmesį renkantis šią žuvį.

Tradicinė silkių filė VIČI aliejuje, 400 g

Sudedamosios dalys: atlantinių silkių filė be odos 79 proc. (silkių filė (Clupea harengus – sužvejota: FAO 27 (Šiaurės Rytų Atlantas – Norvegijos jūra, Šiaurės jūra) ir/arba FAO 21 (Šiaurės Vakarų Atlantas)), druska, dekstrozė, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga: E 575; aromato ir skonio stipriklis: mononatrio glutamatas; konservantai: natrio benzoatas, kalio sorbatas), rapsų aliejus 21 proc.

Maistinė vertė (100 g/ml)

Energinė vertė 725,00 kJ / 173,00 Kcal

Riebalai 13,80 g

Sočiosios riebalų rūgštys 2,70 g

Angliavandeniai 0,50 g

Cukrūs 0,50 g

Baltymai 11,60 g

Druska 5,50 g

Šioje silkėje, anot specialistės, priedų nėra tiek jau daug, tik skonio stipriklis mononatrio glutamatas, deskstrozė (iš principo cukrus), rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E 575, kuri palaiko stabilų produkto pH, ir konservantai (natrio benzoatas ir Kalio sorbatas), jų mišinys sukuria konservavimo sąlygas, kad neatsirastų pelėsio ir produkte nepradėtų daugintis mielių ir bendrų bakterijų, kas sukeltų produktą gedimą. „Iš principo labai daug kur dedami šie konservantai, labai reta silkė būna be jų, nes tiesiog reikia ilgesnio galiojimo laiko. O be konservantų to nepasieksime. Dėl glutamato – jis sustiprina skonį. Aš jo nemėgstu produktuose, nes mano subjektyvia nuomone tai tarsi skonio receptorių apgaulė“, – sakė pašnekovė.