Iš tarpukario paveldėta lietuvių mityba – lyg prakeiksmas: profesorius įspėja, kad dėl to teks pasigailėti

Jeigu vasarą į riebų maistą nesinori žiūrėti, žiemą jis atrodo kaip niekada viliojančiai – toks maistas sušildo ir aprūpina energija ilgesniam laikui, ko, rodos, žiemą taip trūksta. Tačiau riebaus maisto liaupsinti nereikėtų – mitybos ekspertai pastebi, kad lietuviai ir taip jo suvartoja per daug, ir gerokai dažniau renkasi mažesnės biologinės vertės riebalus. Tad ką geriau rinktis?

Žiemą riebaus maisto norime dažniau, tačiau pasekmės džiugina ne visada

Vilniaus universiteto profesorius dr. Rimantas Stukas pažymi, kad tam tikri lietuvių mitybos įpročiai priklauso nuo sezoniškumo, kuris mūsų šalyje pasireiškia gan ryškiai. Dažnas pastebi, kad vasarą norisi lengvesnio maisto, jo valgome mažiau, o dažniau norisi atsigerti. Visai kas kita, kai oras atšąla – žiemą norisi valgyti šilčiau, sočiau, riebiau.

„Žiemą organizmui reikia šiek tiek daugiau medžiagų, kad apykaita būtų aktyvesnė ir gautume daugiau energijos. Nors sakoma, kad pagrindinis žmogaus energijos šaltinis yra stambiamolekuliniai angliavandeniai, riebalai suteikia žymiai daugiau energijos. Vienas gramas riebalų tiekia 9 kilokalorijas, kol vienas gramas angliavandenių tiekia maždaug 4 kilokalorijas. Riebalai yra didesnis energijos šaltinis ir jie yra lėčiau virškinami, nei angliavandeniai, todėl žmogus nuo jų jaučiasi sotesnis, gauna daugiau kalorijų. Populiariai sakant, riebaus maisto pavalgiusiam žmogui nešalta, jis jaučiasi komfortiškiau, sočiau“, – apie tai, kodėl žiemą dažniau norime riebesnio maisto, kalba dr. R. Stukas.

Nors riebus maistas žiemą leidžia jaustis šilčiau ir energingiau, tai dar nereiškia, kad reikia skubėti valgyti daugiau riebaus maisto. Profesorius atkreipia dėmesį į Lietuvos gyventojų mitybos tyrimus, kurie rodo, kad gauname per daug kalorijų iš riebalų ir valgome nesubalansuotai.

„Kalorijų iš angliavandenių, kurių yra daržovėse ir rupių kruopų košėse, mūsų mityboje turėtų būti daugiau, o kalorijų iš riebalų turėtume gauti mažiau. Paskutiniai tyrimai rodo, kad procentiškai kalorijų iš riebalų gauname daugiau nei iš angliavandenių, nors turėtų būti atvirkščiai“, – pastebi dr. R. Stukas.

Turbūt dažnam tekę pastebėti, kad žiemą organizmas linkęs kaupti medžiagas. Tad nieko keisto, kad pavasarį imama dažniau kalbėti apie tai, kaip numesti per žiemą priaugusius kilogramus. Anot dr. R. Stuko, taip nutinka, nes žiemą natūraliai norisi daugiau energijos ir riebaus maisto, kurio kalorijos niekur nedingsta ir ne visada yra išeikvojamos. Neišnaudotas kalorijų perteklius lemia kūno svorio didėjimą, todėl pavasarį kai kam būna sunku tilpti į pernykščius rūbus.

„Visada reikia turėti mintyje saikingumą ir balansą. Kartais žiemą norisi to riebesnio maisto, bet negalima jo padauginti. Mityba visada turi būti įvairi. Jeigu mes remtumėmės moksliniais pagrindais ir pažiūrėtume į rekomenduojamas maistinių medžiagų poreikių normas, jos skiriasi pagal lytį, atliekamo darbo sunkumą, amžių, bet pagal sezoną normos nesiskiria. Nėra taip, kad žiemą reikia valgyti daugiau, o vasarą mažiau. Tai yra subjektyvus jausmas, ir jei jūs norite subjektyviai kažko sočiau žiemą, pavasarį pamatome pasekmes“, – teigia dr. R. Stukas.

Riebalai riebalams nelygu: augaliniai vertingesni už gyvūninius

Profesorius pažymi, kad riebalai riebalams nelygu – tai reiškia, kad biologinė riebalų vertė gali būti skirtinga priklausomai nuo jų kilmės.

„Nesvarbu, ar tai būtų aliejus, ar kiaulienos taukai, žuvų taukai, jautienos riebalai ar kokoso riebalai, jų energinė vertė yra vienoda – vienas gramas riebalų tiekia 9 kilokalorijas. Tačiau biologinę riebalų vertę apsprendžia riebalų rūgštys, iš kurių riebalai sudaryti. Pavyzdžiui, gyvūninės kilmės riebaluose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurios didina aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tuo metu augaliniuose aliejuose sočiųjų riebalų rūgščių yra mažai, o daug nesočiųjų – polinesočiųjų, mononesočiųjų. Šie riebalai sveikatai palankesni“, – sako profesorius.

Anot jo, dėl to ir sakoma, kad ant salotų reikia pilti alyvuogių aliejų, o ne grietinę ar majonezą. Augalinių riebalų biologinė vertė yra visai kita, nes juose yra mums reikalingų riebalų rūgščių, kurių gauname per mažai. Tuo metu sočiųjų riebalų rūgščių, kurių yra gyvūninės kilmės riebaluose, gauname per daug.

„Aliejų matome maisto pasirinkimo piramidės pagrinde, nes jis biologiškai labai vertingas. O tie riebalai, kurie yra gyvūninės kilmės, yra pačioje piramidės viršūnėje, nes jų reikėtų vartoti kuo mažiau ir stengtis vengti“, – sako dr. R. Stukas.

Profesorius išskiria, kad daug gyvūninės kilmės riebalų savo mityboje lietuviai gauna iš sviesto, grietinės, riebaus pieno, varškės, riebios mėsos, kurios vartojame labai daug. Anot jo, tokius mitybos įpročius dažnas paveldėjo iš savo protėvių.

„Tie mitybos įpročiai, ne visai sveiki ir nerekomenduotini, yra paveldėti. Tarpukario Lietuvoje žmonės iš tikrųjų valgė daug skilandžių, kiaulienos, bet tada buvo fiziškai sunkiau dirbama ir tos kalorijos buvo sudeginamos. Šeimoje susiformavę mitybos įpročiai kartais yra perduodami iš kartos į kartą. Jeigu vaikas valgo, kaip valgo tėvai, tėvai valgo taip, kaip seneliai, o seneliai iš praeities valgė labai sočiai ir riebiai, nes sunkiai dirbo, tai ir gaunasi taip“, – aiškina profesorius.

Prekybos tinklai drastiškų pokyčių dėl sezoniškumo nepastebi

Nors žiemos metu potraukis riebesniam maistui natūraliai būna didesnis, prekybos tinklai nepastebi drastiškų mitybos pokyčių. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas teigia pastebintis, kad lietuviai skiria vis daugiau dėmesio sveikatai, tad šiltasis ar šaltasis sezonai drastiškų pasikeitimų jų mitybai nedaro.

„Tiek žiemą, tiek vasarą tarp populiarių prekių pakliūva tos, kurios sudaro subalansuotos mitybos pagrindą – vaisiai, pieno produktai, daržovės, kiaušiniai, mėsos gaminiai. Pavyzdžiui, pernai gruodį populiariausių prekių sąrašo pirmoje vietoje atsidūrė baltagūžiai kopūstai, po jų rikiavosi mandarinai, bananai, gazuoti vaisvandeniai, vanduo, pienas, bulvės“, – teigia M. Tilmantas.

Tačiau pastebima, kad sezoniškumas turi įtakos renkantis mėsą – jeigu vasarą išauga marinuotos mėsos paklausa, tai žiemą lietuviai dažniau perka gryną skerdieną. Taip pat šiek tiek pasikeičia daržovių pasirinkimas: žiemą pirkėjai dažniau renkasi šakniavaisius, citrusinius vaisius, rečiau įsigyja salotų.

„Džiaugiamės matydami, kad ir žiemą lietuviai perka daug šviežių daržovių ir vaisių, mat jų asortimentas parduotuvėse išlieka platus ir šaltuoju metų laiku. Didžiausius apsipirkimo įpročių pokyčius lemia ne atšalę orai, o žiemos šventės. Prieš jas gerokai išauga žuvies ir jos produktų paklausa, dažniau pirkėjų krepšeliuose atsiduria mėsos vyniotiniai, kepiniai, saldumynai, mišrainės ir jau paruošti patiekalai“, – pastebi M. Tilmantas.