Tiesa, dažnai manoma, kad Klaipėdos kultūrinis tapatumas yra sunkiai nusakomas – daugiasluoksnis tiek etnine, tiek ir urbanistine prasme: užmarštyje glūdintis senasis kuršių palikimas, daugiaamžis prūsiškasis ir su lietuvybe susigyvenęs paveldas, miestas-tvirtovė, neužšąlantis uostas, pramoninė plėtra sovietiniu stiliumi. Šiandien gi Klaipėda yra modernus Lietuvos didmiestis, kurio bendruomenę telkia gyvastingi kultūros ir edukacijos centrai, kurie lietuvybės dvasioje kuria išskirtinį ir vientisą klaipėdiečių tapatumą.
Vienas tokių – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės vardo biblioteka. Biblioteka yra įsikūrusi viename gražiausių neorenesanso stiliaus pastatų Klaipėdoje. 1874 m. jį pastatė medienos pirklys Hermanas Gerlachas. Gerlachai buvo turtingi ir įtakingi miesto gyventojai. Natūralu, kad pastato išskirtinumas reprezentavo jų socialinį statusą. Faktas, kad prancūzmečiu (1920–1923 m.) šiame pastate buvo įsikūręs komendantas, irgi liudija anuometinį šio pastato prestižą.
Pastatas Gerlachų šeimai priklausė ir po Klaipėdos sugrįžimo į Lietuvos valstybės jurisdikciją. Ir tik 1935 m. H. Gerlacho našlė M. Gerlach pardavė pastatą miesto municipalitetui. Netrukus į pastatą buvo perkelta miesto biblioteka „Stadtbücherei Memel“.
Tai buvo moderniausia to meto biblioteka Lietuvoje: joje buvo įrengtas knygų keltuvas bei metaliniai stelažai. Visgi II Pasaulinio karo metu biblioteka buvo išblaškyta, tačiau pats pastatas nenukentėjo. Po karo, sovietmečiu, čia įsikūrė daugiafunkcinis kultūros centras. Šalia nedidelės vaikų bibliotekos čia buvo ir šokių salė, ir sanitarinio švietimo kabinetas. Netrukus pastatui (1952 m.) buvo grąžintas miesto bibliotekos titulas. O 1979 m. biblioteka buvo pagerbta I. Simonaitytės vardu. Beje, Lietuvos valstybė – Seimo ir Vyriausybės nutarimu – 2017 m. kviečia piliečius paminėti ir ypatingu būdu pagerbti šią žymią lietuvybės Mažojoje Lietuvoje apaštalę.
Per visus savo gyvavimo metus biblioteka nuolat plėtėsi ir augo. Nepaisydama ribojimų ir draudimų biblioteka kaupė lituanistinį fondą ir nepaliaujamai vystė kultūrinę veiklą. Dabar bibliotekos fondas siekia per 1 milijoną spaudinių. Tautinę savimonę žadinančiais renginiais biblioteka garsėjo visais laikais. Nuolat buvo rengiamos gausybę žmonių sutraukiančios parodos.
Nepriklausomybės laikais lietuvybės ir kultūros spinduliavimo veiklos intensyvumas tik dar labiau sustiprėjo. Aišku, buvo susirūpinta patalpų plėtra. 1998 m. padėtas kertinis akmuo priestatui. 2006 m. duris atvėrė modernus bibliotekos kompleksas, o 2008 m. restauruotas ir senasis Gerlacho pastatas (projekto autorė architektė Neringa Blaževičienė). Po renovacijos čia įsikūrė bibliotekos vaikų literatūros padalinys, metodikos skaitykla bei renginių salė ir multifunkcinė patalpa – Gerlacho palėpė, kurioje veikia nuolatinė jūrinio paveldo ekspozicija.
XXI a. pirmas dešimtmetis tapo lūžio metais. Prasidėjo naujoji bibliotekos, kurioje tapo erdvu žmogui ir knygai, era. Dabar tai – vienas gražiausių pastatų centrinėje miesto Herkaus Manto gatvėje, turintis patraukliausias erdves kameriniams renginiams – naujų knygų sutiktuvėms, koncertams, teatrų spektakliams, diskusijoms.
Galima drąsiai teigti, kad dėka savo neblėstančios veiklos I. Simonaitytės biblioteka tapo Klaipėdos miesto kultūros siela. Per metus bibliotekoje įvyksta arti 400 įvairių renginių, iš jų apie 200 parodų. Šiuose rūmuose reiškiasi visos meno rūšys: literatūra, muzika, dailė, poezija, fotomenas, edukacinė veikla.
Šiandien bibliotekos paslaugomis naudojasi daugiau nei 16 tūkst. registruotų vartotojų, 28 proc. jų yra iš kitų regiono miestų ir rajonų. Per darbo dieną bibliotekoje apsilanko daugiau nei 1 200 žmonių. O per metus bibliotekoje vidutiniškai apsilanko daugiau nei 330 tūkst. žmonių. Biblioteka taip pat yra Klaipėdos regiono metodinis centras, kuris kuruoja 11 kitų regiono bibliotekų, organizuoja bibliotekų specialistams kvalifikacijos kėlimo mokymus, rengia projektus. Bibliotekoje dirba 100 darbuotojų (iš jų 65 bibliotekininkai), bibliotekai nuo 2008 m. vadovauja direktorius Juozas Šikšnelis.
Tai, kad šiame viename gražiausių istorinių Klaipėdos pastatų yra įsikūrusi pati Klaipėdos siela, liudija keli simboliniai faktai. Bibliotekos saugykloje laikoma ypatinga faksimilė iš Vatikano bibliotekos: 1448 m. žemėlapis, kuriame, manoma, pirmą kartą pažymėtas Klaipėdos (Memelio) miestas. Taip pat, bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje atidengtas vienintelis pasaulyje paminklas kalbai. Paminklą sudaro į granito plokštę įmontuotas bronzinis bareljefas su užrašu: „Praeivi, penkios baltų šeimos kalbos jau mirė, po tavo kojomis išnykę lietuvių kalbos žodžiai. Atmink ir gerbk savo kalbą“.
Šie žodžiai primena didžiadvasiškas pastangas XIX a. knygnešių (kovo 16 d. kaip tik minimi Knygnešio dieną) ir lietuviško žodžio meistrų, kurie nepailstamai kėlė iš istorinių maurų ir blizgino vieną seniausių pasaulyje lingvistinių perlų – mūsų lietuvių kalbą. I. Simonaitytės, kurią šiais metais ypatingai paminime, vardo biblioteka Klaipėdoje yra sėkmingas šios kilnios misijos tęsėjas.
Naudingos nuorodos lankytojams:
• Hermanas Gerlachas buvo Klaipėdos magistrato vadovas, miesto garbės pilietis, mecenatas, medienos apdirbimo ir prekybos įmonių savininkas. Buvusioje Liepojos gatvėje (dabartinėje H. Manto gatvėje) turėjo tris namus. Iki šių dienų išlikę ne tik H. Manto g. 25 (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos pastatas), bet ir H. Manto g. 10 bei, priešais Bibliotekos pastatą, kitoje H. Manto gatvės pusėje stovintis puošniu jugendo stiliumi dekoruotas pastatas H. Manto g. 30.
• Lietuvininkų aikštė ir paminklas Martynui Mažvydui. H. Manto gatve einant į šiaurę yra Lietuvininkų aikštė su paminklu Martynui Mažvydui (buvusioje Liepojos aikštė suformuota po 1923 m. kai buvo pastatytas 3 a. daugiabutis kooperatinis namas su prekybos patalpomis).
• Klaipėdos universitetas (buvęs Klaipėdos kareivinių kompleksas). Šešių neogotikinio stiliaus raudonų plytų pastatų ansamblis pastatytas XIX a. pab. – XX a. Pastatų fasadai papuošti laiptuotais frontonais, smailiaarkėmis nišomis. Nuo 1993 m. buv. Klaipėdos kareivinių komplekse yra įsikūręs Klaipėdos universitetas.
Daugiau informacijos internetinėje svetainėje.
• Klaipėdos senamiesčio fachverkas. Klaipėdos architektūrai būdinga fachverko konstrukcija yra tapusi vienu iš Klaipėdos simbolių, liudijančių XIX a. pradžioje prasidėjusį spartų Klaipėdos miesto modernėjimą ir plėtrą. Uostamiestyje fachverkas ypač populiarus buvo praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje, kai Napoleono karų metu uostamiestyje suklestėjo prekyba, o kaupiamas kapitalas teigiamai stimuliavo miesto augimą. Mūsų dienomis didelės išlikusios fachverkinių statinių grupės yra tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės. Daugiau informacijos apie Klaipėdos senamiestį bei ekskursijas jame galite sužinoti Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre.
• Klaipėdos dramos teatras. Šiandieninis teatro pastatas pirklio Masono pastatytas 1857-aisiais metais ant Klaipėdoje gaisro metu sudegusio senojo teatro pamatų. Šio neoklasicistinio pastato bent tris tebestovinčius fasadus galime matyti ir šiandien. Klaipėdos dramos teatre galima užsisakyti edukacinę ekskursiją, kurios metu supažindinama su unikalia, XVIII a. siekiančia pastato istorija, rekonstruoto ir šiuo metu moderniausio Lietuvoje teatro galimybėmis. Ekskursijos kaina: suaugusiam asmeniui – 1 euras, vaikams, moksleiviams, studentams, neįgaliesiems, senjorams – 50 centų. Į ekskursijas būtina išankstinė registracija tel. 8 627 35377. Daugiau informacijos internetiniame puslapyje.
• Marijos Taikos Karalienės bažnyčios bokštas. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras siūlo galimybę apžvelgti miestą ir jo apylinkes iš Šv. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčios bokšto. Pakilę į 46,5 metro aukšto bažnyčios bokštą (laiptais) galėsite pasidžiaugti viso miesto panoraminiais vaizdais.
Bilieto kaina suaugusiems – 0,86 Eur, vaikams – 0,58 Eur. Norint dalyvauti ekskursijoje būtina registruotis iš anksto Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre arba telefonu 8 46 412186. Daugiau informacijos internetinėje svetainėje.
Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi?