Iškart po mokyklos V. Jakobaitė įstojo į šilumos energetikos studijas, dirbo įvairius darbus, tačiau galiausiai viską metė ir šiandien yra dėkinga už naują karjerą.
Tiesa, mokytis teko daug, išbandyti – taip pat, o svajonių darbdaviai į naujai iškeptą programuotoją atsigręžė tik iš antro karto. Vis dėlto dabar V. Jakobaitė per 1,5 metų dirba jau 3-ioje darbovietėje, pati mentoriauja ir tiki, kad jos karjera tik įsibėgėja.
„Mane tai labai žavi. Praėjo jau daugiau nei treji metai, bet labai džiaugiuosi ir bent jau kol kas vyrauja mintis – kuo tolyn į mišką, tuo daugiau medžių. Kuo toliau neriu į šią sritį, tuo daugiau matau sferų, kiek dar visko norėtųsi čia išmokti ir sužinoti“, – kalbėdama apie savo karjerą IT, pripažino ji.
Susidūrė su ketvirčio amžiaus krize
Po mokyklos V. Jakobaitė nusprendė studijuoti tiksliuosius mokslus – iš pradžių įstojo mokytis šilumos energetikos, po pusmečio perėjo į telekomunikacijų sritį. Žvelgdama atgal, pašnekovė įtaria, kad dėl karjeros pokyčio kalta ketvirčio amžiaus krizė – kai tau yra 25-eri, nežinai, ką nori veikti su savo gyvenimu, kaip save realizuoti.
„Tą laikotarpį įvardyčiau kaip būtent tokią krizę. Vienos studijos sekė, tada kitos, šalia buvo darbai, kurie nuolat keisdavosi. Ne dėl blogų priežasčių, bet dėl savęs paieškų. Vienu momentu tiesiog buvo etapas, kai niekur nebedirbau, nieko nebestudijavau. Teko sustojus pagalvoti, tai koks buvo tas laikas, kai jutausi geriausiai, produktyviausiai“, – dalinosi V. Jakobaitė.
Ilgai svarstyti nereikėjo – tokie pasirodė paskutiniai metai mokykloje, kai greta mokslų buvo ir savirealizacija, kūryba. Pašnekovė suprato, kad būtent IT sritis gali atsakyti į daug tuomet kilusių klausimų, į priekį vedė ir stipri nuojauta.
„Į TECH sritį jau atėjau po daugybės darbų, po kelerių metų nuo tada, kai įstojau į pirmąsias studijas. Turbūt tas kelias į technologinę kryptį jau labiau buvo pabėgant nuo tuometinių darbų – pardavimai, logistika ir kita, visiškai nesusiję su tiksliaisiais mokslais“, – pasakojo ji.
Rekomenduoja, kaip mokytis: mentorius – greitesnio progreso garantas
Pasak V. Jakobaitės, nors panašios krizės gąsdina kiekvieną, labai svarbu, kaip iš jų išeini. Kol atrado, kas patinka ir tinka, pašnekovė išbandė daug įvairių TECH krypčių, projektų, įrankių, rėmėsi ir į draugus, prašydavo jų papasakoti apie savo darbą, pasirinktą IT kryptį.
„Būtent jų pagalba padėjo pagrindą savarankiškam mokymuisi prieš kursus, prieš nusprendžiant visiškai rimtai užsiimti IT kryptyje kažkokia specialybe. Tuo metu artimų žmonių palaikymas buvo didžiausia pagalba“, – pripažino ji.
Paklausta, kokius mokymosi šaltinius galėtų rekomenduoti šiandien, V. Jakobaitė minėjo pati išbandžiusi ir savarankišką mokymąsi, ir kursus, mentorystės programas, net nuotolines konsultacijas su universitetų dėstytojais. Vienuose kursuose ji susipažino su patyrusiu programuotoju, kuris įžvelgė potencialą ir tapo jos mentoriumi. Jam V. Jakobaitė dėkinga ir už pagalbą randant pirmuosius laisvai samdomos programuotojos darbus.
„Šaltiniai yra labai įvairūs, bet ką įvardinti asmeniškai labai norisi – neišeina pabėgti nuo žmogiškojo faktoriaus. Kai yra mentorius, žmogus, turintis patirties, daug greitesnis progresas vyksta“, – pastebėjo pašnekovė.
Norimą darbą gavo tik iš antro karto
Taip nutiko, kad pirmąjį savo oficialų darbą ji gavo toje įmonėje, į kurios siūlomą rolę pretendavo prieš metus, tik baigusi vienus kursų. Tąkart patirties pritrūko, o štai po metų, pabandžiusi dar kartą, ji buvo pakviesta dirbti kartu.
„Po to pirmojo įsidarbinimo tikrai, atrodo, atsirado pasitikėjimas savimi didesnis, nei buvo prieš tai. Buvo džiugios labai emocijos, o sutapimas – smagus. Su komanda tikrai ilgai dar aptarinėjome, kaip reikia nenuleisti rankų“, – šyptelėjo V. Jakobaitė.
Paklausta, kada persikvalifikuojant reikėtų pradėti galvoti apie pirmąjį darbą, ji patarė tai daryti nuo pat mokymosi proceso pradžios. Be praktikos ir patirties bus daug sunkiau, o naudos atneša net neįveikti darbo pokalbiai, nes parodo, kur dar turėtum pasitempti.
Per 1,5 m. pakeitė 3 darbo pozicijas
Per 1,5 m. V. Jakobaitė iš viso pakeitė 3 darbo pozicijas ir džiaugiasi, kad kiekviena jų atnešė labai daug, iš kiekvienos įmonės ir komandos pavyko pasimokyti.
„Ieškant savo kalbos ar savo projekto, prie kurio labai norisi dirbti, natūralu, užtrunki. Išsigąsti turbūt irgi nereikėtų darbo pakeitimo. Ne veltui yra 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. Vadinasi, tiek įmonė gali pažiūrėti, ar tinkate į komandą, tiek jūs – ar įmonės politika tinka, kaip vyksta viskas, kokia yra vidinė sistema“, – šį sprendimą aiškino ji.
V. Jakobaitė šiuo metu moka 3 programavimo kalbas ir jas plačiai taiko. Pavyzdžiui, pasakojo apie vienai draudimo bendrovei sukurtą mobiliąją programėlę, kuri, stebėdama vairuotojo įgūdžius ir rinkdama statistiką, gali pasiūlyti jam tinkamiausią draudimą.
Papasakojo apie savo kasdienybę: daugiausiai laiko užima ne programavimas
Nė viename darbų ji tikino nesusidūrusi su jokiais mitais ar stereotipais, nes yra mergina ir dirba TECH.
„IT sfera yra labai atvira ir priima visiškai nesvarbu, kokia tavo lytis. Ką pastebėjau, merginos dažniausiai būna komunikabilesnės, todėl drąsiau siūlo pagalbą, pasako, kokie yra niuansai, į ką atkreipti dėmesį, kur kreiptis, ypač pirmomis dienomis. Vaikinai būna uždaresni ir reikia jų klausti. Bet, jei ateini paklausti, jie tau atsako tikrai visiškai nekreipdami dėmesio, kad esi mergina, tai dabar esą nesuprasi“, – sakė V. Jakobaitė.
Kalbėdama apie savo kasdienybę, ji pasakojo, kad daugiausiai laiko darbe užima planavimas, dokumentacijos skaitymas ir tarimasis su kolegomis, o tik po to – programavimas.
„Nėra taip baisu ar taip stereotipiška, kaip rodo filmuose. Tikrai netenka sėdėti kiaurą dieną prie kompiuterio ekrano ir vien tik kodą rašyti. Iš tikrųjų, labai norisi ir paminėti, kad čia yra labai daug komunikacijos. Ypač, jeigu kalbame apie didesnius tarptautinius projektus, pokalbių turime labai daug. Lygiai taip pat visuomet seka mokslai, jeigu kalbame apie naujus įrankius, technologijas. Kokybę projekto svarbu kelti“, – aiškino pašnekovė.
Palygino berniukų ir mergaičių reakciją į TECH: nuo ko pradėti?
Šiandien duoklę ji atiduoda ir pati – mentoriauja, dalinasi savo patirtimi su regione gyvenančiais moksleiviais. Pasak V. Jakobaitės, paauglių akiratis galvojant apie savo ateitį plečiasi. Nors iš pradžių jie nedrąsiai dalinasi mintimis, turi labai daug klausimų, o neatsakyti klausimai neretai tampa didžiausiu stabdžiu.
„Galbūt berniukai būna drąsesni ir jie savaime praleidžia daugiau laiko prie kompiuterių, kas jiems atneša patirtį ir jiems jau lengviau su technologijomis. Manau, kad mergaitėms tiesiog reikia padrąsinimo, kad viskas yra gerai, nebijokite klausti“, – situaciją regionų mokyklose atskleidė ji.
Susidomėjusiems TECH sritimi, V. Jakobaitė, visų pirma, pataria susipažinti su įvairiais šaltiniais, aiškinančias, kokia programavimo kalba ką programuoti galima.
„Tikrai svarbu ne vien tik kalbą mokėti, bet ir džiaugtis tuo, ką tu darai. Kai pats projektas patinka, daug lengviau ir kalbą mokytis“, – užtikrino ji.